aA
Baltarusijos verslo relokacija į Lietuvą jau kurį laiką yra karšta tema verslo patarėjams. Nors aiškių skaičių, kiek nuo Baltarusijos politinės padėties bėgančio verslo linkę apsistoti Lietuvoje, nėra, bet tendencija aiški – šalių lenktynės dėl baltarusių verslininkų vyksta. Ir pačių kaimyninės valstybės verslininkų pasidalinta informacija rodo, kad jose didžiausius šansus laimėti turi Ukraina, Lenkija, Lietuva, Latvija ir Sakartvelas.
Miroslav Nosevič
Miroslav Nosevič
© Asmeninio archyvo nuotr.

Ir šis faktas paneigia skeptikų komentarus, kad Lietuvos pozicija dėl neteisėtų rinkimų Baltarusijoje neva buvo grįsta būtent dideliu noru atimti iš Baltarusijos verslą, sugriauti ekonomiką. Grįžus ne taip toli – į 2014 m. protestų krečiamą Ukrainą – matytume, kad Ukrainos vietinio verslo situacija buvo analogiška. Bet tada Lietuva lenktynėse net nesudalyvavo. Proga pasikartojo, tik kaip pasinaudoti?

Asociacija „Investuok Lietuvoje“ prieš kurį laiką paskelbė, kad bendrauja su 40 Baltarusijos įmonių, kurios domisi relokacijos į Lietuvą sąlygomis. „Investuotojų forumas“ ir Lietuvos pramoninkų konfederacija irgi aktyviai dirba megzdamos ryšius ir bendradarbiaudamos tiek su Baltarusijos verslu, tiek su Lietuvos ambasada Baltarusijoje. Verslo patarėjams šiuo metu darbo irgi yra – užklausų, ateinančių iš suinteresuotų verslų perkėlimu sulaukiame ir, reikia pripažinti, daugiau nei iš pradžių turėjome lūkestį.

Štai vien kokia iškalbinga ketvirtadienį paskelbta naujiena, kad Lietuvoje biurą atidaro „EPAM Systems“ – viena didžiausių Baltarusijos IT įmonių. Taigi, yra ir apsisprendusių relokuotis į Lietuvą ir tai džiugina, nes konkurencinėje kovoje Lietuva visgi nėra pati patraukliausia šalis.

Kaip žinia, aktyviausiai šalį palieka verslas, kuris mažiausiai priklausomas nuo fizinės teritorijos – IT sektorius. Jo atstovai dalijasi paruoštukais apie naudingiausias šalis relokuotis. Išskirtų šalių sąrašas parodo, kas realybėje yra arčiausiai. Pažvelkime:

Lyginami vidutiniai IT srities specialistų atlyginimai, pajamų mokestis, socialinio draudimo mokestis, mokesčiai individualiam verslininkui, valstybės lengvatos IT sektoriui, išskiriami kiti šalių privalumai/procedūros/galimybės (šaltinis – dev.by/news/ukraina-polsha-litva-latvia-gruzia). Šiuo požiūriu „prieš“ Lietuvą kalba jos didesni mokesčiai, mokestinė sistema, bankų (ne)palankumas ir nelanksčios migracijos procedūros. „Už“ Lietuvą kalba artimas geografinis atstumas, kuris sušvelnina relokaciją iki kone išvykos i visiems gerai pažįstamą Vilnių, kur dažnai yra susiklostę ryšiai. Taigi kaimynystė gali nusverti grynai mokestinį išskaičiavimą.

Tačiau, žvelgiant iš teisinės perspektyvos, net ir nusprendus relokuotis į Lietuvą, Baltarusijos verslui šiandien aktualiausios temos yra migracijos (arba tiesiog leidimo gyventi) galimybės ir šeimų perkėlimas kartu su darbuotojais, banko sąskaitos atidarymo klausimai, netgi nacionalinio saugumo ir, žinoma, ribojimai, kurie gali sustabdyti bet kokius veiksmus dėl COVID-19 situacijos Lietuvoje bei Europoje.

Tiek teisininkai, tiek investuotojus vienijančios organizacijos įvairiais kreipimaisi siūlė Vyriausybei keisti įvairius teisės aktus ir palengvinti naujų investuotojų kelionę. Reikia pasidžiaugti, kad Lietuva jau yra nemažai nuveikusi siekiant pritraukti Baltarusijos verslą.

migracijos pusės yra:

(a) įtvirtintas naujas pagrindas dėl nacionalinės vizos išdavimo supaprastinta tvarka Baltarusijos piliečiams ir jų šeimos nariams;

(b) įtvirtinta galimybė aukštos kvalifikacijos darbuotojams ir jų šeimos nariams teikti prašymus dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo nuotoliniu būdu (atvykimas į Lietuva reikalingas tik jau priėmus teigiamą sprendimą).

Deja vis dar nėra:

(i) priimami ne aukštos kvalifikacijos darbuotojų bei jų šeimos narių prašymai dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo nuotoliniu būdu;

(ii) numatomos išimtys ne aukštos kvalifikacijos darbuotojų šeimos nariams dėl šiuo metu taikomo apribojimo gauti leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu tik po 2 metų darbuotojo teisėto gyvenimo Lietuvoje;

(iii) numatoma keisti profesinės patirties prilyginimo aukštojo mokslo kvalifikacijai procedūros;

(iv) numatoma atsisakyti reikalavimo gauti sprendimą dėl atitikties darbo rinkos poreikiams tiems aukštos kvalifikacijos specialistams, kuriems mokama tarp 1,5 ir 3 VDU ir kurie nepatenka į trūkstamų profesijų sąrašą.

Dėl banko sąskaitos atidarymo, reikėtų paminėti, kad šiuo metu per Seimo procedūras keliauja Vyriausybės pakeitimų paketas su LR akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo projektu, kuris, be kita ko, leistų steigiant uždarąją akcinę bendrovę kaupiamąją sąskaitą (į kurią steigimo metu sumokamas įstatinis kapitalas) atidaryti ne būtinai banke (kaip dabar), bet ir elektroninių pinigų įstaigoje (čia). Tačiau savo esme analogišką pakeitimą siūlė ir opozicija dar anksčiau, bet tada –rugsėjo 22 d. – toks pakeitimas buvo atmestas (čia), ko pasėkoje prarastos mažiausiai kelios savaitės.

Negalima nutylėti ir nacionalinio saugumo klausimų. Yra manančių, kad formaliai, pagal įstatymo raidę, baltarusiams relokuojantis į Lietuvą ir čia steigiant IT bendroves, tokiam steigimui reikėtų gauti Nacionalinio saugumo komisijos pritarimą, kas reikštų dar vieną biurokratinę procedūrą, papildomus kaštus ir laiko praradimą. Atitinkamai, reikėtų teisės akto arba bent jau oficialaus išaiškinimo, kad toks pritarimas nėra būtinas. Galiausiai, visus procesus gali apsunkinti ir visiški formalumai. Pagal galiojančią tarptautinę dvišalę sutartį tarp Lietuvos ir Baltarusijos, Lietuvoje nereikalingos apostilės ant baltarusiškų dokumentų (ir atvirkščiai Baltarusijoje nereikalingos apostilės ant lietuviškų).

Tačiau 2017 metais Baltarusija nusprendė taikyti siauresnį sutarties aiškinimą ir dėl to pradėjo reikalauti apostilių ant daugumos dokumentų. Atsakydama į tai, Lietuva irgi 2017 įvedė analogišką siaurą sutarties vertinimą (daugiau info). Šiuo metu galima būtų vienašališkai vėl išplėsti sutarties aiškinimą ir nereikalauti apostilių iš Baltarusijos.

Taigi Lietuva dar turi nemažai ką nuveikti siekiant pritraukti Baltarusijos verslą. Atlikti pirminiai darbai rodo, kad viskas yra įmanoma – į Lietuvą ateinantis verslas turi visus šansus čia gyventi ilgai ir laimingai. Bet Lietuva už šio prekystalio stovi ne viena. Kai prekę siūlo keletas pardavėjų, vien gera kaina (ar sąlygos) dar negarantuoja pardavimų. Tokiomis aplinkybėmis pirkėjui dar reikia ir išskirtinio dėmesio. Todėl Lietuva neturėtų pasitenkinti nuveiktais darbais – reikia ir toliau sparčiai lengvinti relokavimo sąlygas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(4 žmonės įvertino)
5.0000

Juras Žymančius. Ar reikalinga lošimų licencija vaizdo žaidimams?

Vaizdo žaidimai yra svarbi ir nuolat dideliu tempu auganti rinka, kurios pasaulinės metinės...

Saulius Jokubaitis. Tvarus investavimas: kai „būtų gerai“ tampa „privalu“

Dar visai neseniai tvarumas buvo daugiau deklaratyvios nuostatos, gražūs tikslai valstybių...

Egidijus Kieras. Būsto nuoma pasibaigė, o užstato neatgaunate? (2)

Kyla būsto kainos, mažėja galimybių įsigyti nuosavą, todėl žmonės renkasi nuomą. Daugėjant...

Indrė Pelėdaitė. Ką daryti įmonėms, kad kibernetinius incidentus pavyktų išgyventi paprasčiau (1)

Pagaliau reikėtų atsisakyti įsitikinimo, kad su kibernetinėmis rizikomis susiduria tik...

Matas Malijonis. Nuo 2022-ųjų viešieji pirkimai vyks sklandžiau. Kas naujo įstatymo pakeitimuose? (1)

Seimas priėmė Viešųjų pirkimų įstatymo ir Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos,...

Top naujienos

Prognozuoja tolesnius Vyriausybės veiksmus: ar pasirinks dėti pilnus stabdžius, ar palaipsnį griežtinimą, bet to neišvengsime (688)

Koronaviruso atvejų augimo Lietuvoje tempai vis garsiai skirtingų sričių ekspertus skatina...

Dailius Dargis | D+

Užkeikti mafijos turtai: kaip „Kamuolinių“ milijonierius sukaupė įspūdingus turtus, o triukšmingų kaimynų atsikratė savais metodais

Artimiausiu metu teismą pasieks didžioji „Kamuolinių“ gaujos byla, kurioje paaiškės naujų...

Šios savaitės orai – permainingi: antradienį bus šalnos, bet ketvirtadienį gerokai sušils

Savaitgalį gana debesuotus ir su trumpais lietumis orus lėmęs ciklonas pirmadienio dieną...

Dingusio lagamino drama: kaip atostogas gali sugadinti neatsakingas Vilniaus oro uosto vyrukas (93)

Liūdna istorija apie tai, kaip neatsakingi oro uosto darbuotojai gali sugadinti atostogas. Vilniuje...

Kauno klinikų gydytoja papasakojo, kam verta atlikti lazerinę regėjimo korekciją, o kam ji nepadės (69)

Lazerinė akių korekcija Lietuvoje atliekama jau ne vieną dešimtmetį, tačiau šias operacijas...

Į laisvę paleido koronavirusu sergantį kalinį: vos tik grįžęs sulaukė policijos pareigūnų (16)

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija apeliacine tvarka...

Ne viskas Užkalnio Klaipėdoje tobula, arba korumpuotų apžvalgų kyšančios ausys (103)

Sveiki, čia Andrius Užkalnis , ir aš esu jūsų geriausias draugas ir mėgstamiausias maisto...

Pirmą kartą pajuto COVID-19 chaosą, prie kurio Europa jau pripratusi: ateitis bus labai bauginanti (163)

Vos prieš kelias savaites Singapūras buvo, galima sakyti, gyvas pandemijos suvaldymo pavyzdys....

Prekybos tinklai ieško šimtų darbuotojų, siūlo premijas už priviliotus žmones (456)

Didieji prekybos tinkai ieško šimtų darbuotojų – anot jų, situacija rinkoje itin sudėtinga....

Trečiojo šimtuko žaidėjui nusileidęs Berankis liko už Kremliaus taurės turnyro borto (43)

Ričardas Berankis (ATP-106) nepateko į Rusijoje vykstančio ATP 250 serijos Kremliaus taurės...