aA
Mes, lietuviai, šiandien, kaip niekada anksčiau, daug šnekame apie mitybą. Tai yra socialinis reiškinys, kurį nesunku paaiškinti. Ekonominis šalies vystymasis didžiajai daliai visuomenės jau spėjo užtikrinti tam tikrą materialios gerovės minimumą. O kada visuomenė visiškai atsikrato baimių dėl prasimaitinimo, visuomenė ima mąstyti apie mitybos kokybę.
Mindaugas Vyskupaitis
Mindaugas Vyskupaitis
© Asmeninis archyvas

Deja, mūsų mintys šiandien yra padrikos. Įvairūs komunikacijos šaltiniai siūlo šimtus skirtingų kelių į sveiką ir ilgaamžį gyvenimą. Dažnai už šių idėjų stovi klaidinti siekiantys materialūs interesai. Neretai naujos panacėjos siūlomos gera valia, tačiau be deramo išsilavinimo, kompetencijos ir gebėjimo kritiškai vertinti literatūrą. Ir tik retais atvejais viešai skambantys sveikos mitybos receptai yra paremti tiek moksline logika, tiek nuoširdžiu susirūpinimu mūsų visuomenės – ypač jaunimo – fizine ir dvasine sveikata.

Padėtis nedėkinga. Viešasis diskursas mitybos tema yra susiskaldęs, o visuomenės nariams darosi vis sunkiau mokslinėmis žiniomis grįstą informaciją atskirti nuo skirtingus pavidalus įgaunančios reklamos. Visuomenei reikalingas kelrodis. Ne dar viena panacėja. Ne dar viena mitybos mada. O kelrodis. Tai yra konkretus kriterijus arba instrumentas, kuriuo vadovaujantis būtų galima įvertinti tiek skirtingus maisto produktus, tiek ir skirtingus teiginius apie atskirų maisto produktų naudą.

Pamirškime sekundei ekologiją, natūralumą, maisto piramides, kryžiaus karus prieš gliuteną ir genetiškai modifikuotus organizmus. Už visa tai yra svarbesnis vienas klausimas, kurį turime kelti kaskart, vertindami maisto produktus. Šis klausimas skamba taip:

Kiek skirtingų stotelių būta produkto kelionėje nuo ūkio iki Jūsų stalo?

Kuo trumpesnė ir paprastesnė mitybos grandinė, tuo didesnė tikimybė, jog dėdami produktą į burną, darote savo organizmui gera, o ne bloga. Šia paprasta taisykle turėtų vadovautis ūkininkai, gamintojai, įstatymų leidėjai, valdininkai ir, žinoma, vartotojai.

Trumpiausia, tobuliausia ir skaidriausia maisto tiekimo grandinė yra motina, žindanti kūdikį pienu. O dabar pažvelkime į kitą kraštutinumą. Kaip šios grandinės priešybę galime įsivaizduoti ilgąsias moderniosios maisto pramonės grandines. Šiose grandinėse savo žaidimus žaidžia augintojas, supirkėjas, perdirbėjas, tiekėjas, prekybininkas, išvežiotojas ir vartotojas. Pavojingiausią žaidimą žaidžia perdirbėjas. Ką daro perdirbėjas? Pirminę natūralią maistinę žaliavą perdirbėjas „išfrakcionuoja“ į atskiras dalis. Vėliau, dažnai jau kitas, perdirbėjas suskaldytos žaliavos dalis lipdo į taip vadinamą maisto produktą, negailėdamas cheminių priedų kvapui sustiprinti, spalvai išryškinti ir skoniui su apetitą žadinančiais priedais sukurti. Toks produktas mažai teturi arba iš vis nebeturi tų pradinių medžiagų, kurių buvo gausu pradinėje žaliavoje.

Gerbiamieji, pripažinkime tiesą: dauguma mūsų tokius produktus vartojame kiekvieną dieną. Pripažinkime ir kitą tiesą: tokią mitybą daugelis mato kaip netobulą, tačiau neišvengiamą modernaus gyvenimo realybę, kuriai neturime ekonomiškai efektyvių alternatyvų.

Alternatyvos yra. Ir apie jas mums reikia kalbėtis. Jau dabar kaip strateginį nacionalinį prioritetą turime matyti priemonių, kuriomis galime sutrumpinti grandinę tarp augintojo ir vartotojo, kompleksą. Labai gerai, kad turime vis daugiau ekologinių turgelių, kuriuose vartotojas neapdorotą maistinę žaliavą perka tiesiai iš ūkininko. Tačiau tokios produkcijos kainos yra neišvengiamai didelės ir didžiajai visuomenės daliai – per didelės.

Augintojų produkcijos kainas reikšmingai pakeis tik masto ekonomija. Masto ekonomijos efektui sukurti mūsų nedidelėje šalyje pakaktų trijų–penkių kooperacinių bendrovių, kuriose natūraliai užaugintos maistinės žaliavos virstų visaverčiais maisto produktais.

Produktais, kurių sudėtyje niekada nebūtų daugiau nei trys ar keturi ingredientai. Trumpa maisto grandinė neišvengiamai reiškia paprastą, nesudėtingą produkto sudėtį. Todėl su atsarga turime žiūrėti į kiekvieną maisto produktą, kurio sudėtyje yra daugiau negu keturi ingredientai.

Jeigu Lietuvos valstybei aktuali fiziškai ir dvasiškai sveika visuomenė, turi būti numatytos konkrečios priemonės, kurios paskatintų augintojų tarpusavio bendradarbiavimą ir taip prisidėtų prie sveiko maisto prieinamumo didinimo. Tokia yra mano idėja Lietuvai.

Galime kiek tik nori kalbėti apie jaunųjų visuomenės narių pratinimą prie sveikos mitybos. Tačiau realybė yra tokia, jog Lietuvoje pilnaverčių maisto produktų pasiūla šiandien yra ribota. Sveika produkcija užgimsta dėka idealistiškai nusiteikusių ūkininkų ir gamintojų. Tačiau, kadangi šie dažniausiai veikia pavieniui ir nėra išvystę efektyvių veiklos modelių, sveika produkcija šiandien yra neprieinama trims iš penkių lietuvių.

Kad situacija pasikeistų iš esmės, turime nedelsdami pradėti investuoti į trumpąsias maisto grandines, kurdami paskatas augintojų bendradarbiavimui.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Valdas Sutkus. COVID-19 pamokos: už vienkartines išmokas kur kas svarbesnės – darbo vietos (1)

Į priešinsultinę būseną kai kuriuos verslus ar net ištisus ekonomikos sektorius nubloškusi...

Bernadeta Goštautaitė.Nenuvertinkime vyresnio amžiaus darbuotojų – per karantiną jie griovė stereotipus (9)

Darbas iš namų COVID-19 metu kiekvienai amžiaus grupei atnešė savų iššūkių: gyvenantys...

Tadas Povilauskas. Latviai, estai ar vietiniai gelbės mūsų šalies turizmo sektorių vasarą? (2)

Po savaitės prasideda vasara – aktyviausias turizmo sektoriui metų laikas. Šiemet jis bus...

Dalia Andrulionienė. Nauja realybė NT sektoriuje: kaip verslo įmonės kartu gali užtikrinti jo sveikatą? (4)

Valstybių , taip pat – ir Lietuvos , ekonomikas suparalyžiavusią Covid-19 ligos pandemiją,...

Mantas Mikočiūnas. Ką atskleidė karantinas ir kas pasikeis NT rinkoje (1)

COVID-19 pandemija tapo dideliu sukrėtimu visoms rinkoms, tačiau atsigavus po pirminio krizės...

Top naujienos

Naujai viruso bangai rudenį reikia ruoštis jau dabar: modernios priemonės patikrai pasieniuose jau egzistuoja (16)

Atsižvelgiant į jau turimas žinias apie koronavirusą ir sezoniškumą, yra nemaža rizika, kad...

Koronavirusas Baltarusijoje: rizikuoja jau ne tik Lietuva, bet ir visa ES (86)

Iš pradžių Baltarusija neigė koronavirusą ir netgi juokėsi iš galimos pandemijos. Šiuo metu...

Ambicingame 6,3 mlrd. plane Lietuvai pasigedo kelių esminių akcentų: planuojame nubėgti maratoną, bet vos paeiname (116)

Finansų ministerijos pristatyme ilgalaikių investicijų ekonomikos skatinimui plane iš viso...

Vašingtono sprendimas – JAV antausis Maskvai ar dar vienas smūgis Europos kariniam saugumui (403)

Viena vertus, Vašingtonas aiškiai parodė Rusijai jos vietą. Kita vertus, tai rodo ir vis...

Veryga: karantiną bus siūloma pratęsti ir vasarą papildyta 15.15 (874)

Spaudos konferencijoje ministras Aurelijus Veryga sakė, kad karantiną bus siūloma pratęsti ir...

Viktoras Bachmetjevas

Esminiai dalykai: pokalbis su Algirdu Davidavičiumi: ką labiausiai pasaulyje norėtų pakeisti filosofas?

Jūsų dėmesiui jau antroji atsinaujinusios laidos „ Esminiai dalykai “ dalis. Šį kartą...

Bertomeu įgėlė „Rytui“: anksčiau tai buvo labai solidus klubas (16)

Šviesas didžiausiose žemyno krepšinio arenose pirmadienį galutinai užgesinęs Eurolygos...

Matematikė: pandemija parodė, kad robotai gali atimti darbo vietas (14)

Jei nerimaujate, kad robotai išstums iš darbo vietų žmones, koronaviruso pandemija siūlo...

Italijoje – mažiausias Covid-19 aukų skaičius nuo kovo pradžios

Italijoje praėjusią parą nuo koronaviruso mirė 92 žmonės. Tai yra mažiausias mirusiųjų...

Vokietijoje triumfavę „The Roop“ – apie kliūčių ruožą kertant sienas karantino metu, įnorius ir 5 mln. žiūrovų (13)

Nors šiemet oficialus „ Eurovizijos “ konkursas Nyderlanduose dėl koronaviruso pandemijos buvo...

|Maža didelių žinių kaina