Mes, lietuviai, šiandien, kaip niekada anksčiau, daug šnekame apie mitybą. Tai yra socialinis reiškinys, kurį nesunku paaiškinti. Ekonominis šalies vystymasis didžiajai daliai visuomenės jau spėjo užtikrinti tam tikrą materialios gerovės minimumą. O kada visuomenė visiškai atsikrato baimių dėl prasimaitinimo, visuomenė ima mąstyti apie mitybos kokybę.
Mindaugas Vyskupaitis
© Asmeninis archyvas

Deja, mūsų mintys šiandien yra padrikos. Įvairūs komunikacijos šaltiniai siūlo šimtus skirtingų kelių į sveiką ir ilgaamžį gyvenimą. Dažnai už šių idėjų stovi klaidinti siekiantys materialūs interesai. Neretai naujos panacėjos siūlomos gera valia, tačiau be deramo išsilavinimo, kompetencijos ir gebėjimo kritiškai vertinti literatūrą. Ir tik retais atvejais viešai skambantys sveikos mitybos receptai yra paremti tiek moksline logika, tiek nuoširdžiu susirūpinimu mūsų visuomenės – ypač jaunimo – fizine ir dvasine sveikata.

Padėtis nedėkinga. Viešasis diskursas mitybos tema yra susiskaldęs, o visuomenės nariams darosi vis sunkiau mokslinėmis žiniomis grįstą informaciją atskirti nuo skirtingus pavidalus įgaunančios reklamos. Visuomenei reikalingas kelrodis. Ne dar viena panacėja. Ne dar viena mitybos mada. O kelrodis. Tai yra konkretus kriterijus arba instrumentas, kuriuo vadovaujantis būtų galima įvertinti tiek skirtingus maisto produktus, tiek ir skirtingus teiginius apie atskirų maisto produktų naudą.

Pamirškime sekundei ekologiją, natūralumą, maisto piramides, kryžiaus karus prieš gliuteną ir genetiškai modifikuotus organizmus. Už visa tai yra svarbesnis vienas klausimas, kurį turime kelti kaskart, vertindami maisto produktus. Šis klausimas skamba taip:

Kiek skirtingų stotelių būta produkto kelionėje nuo ūkio iki Jūsų stalo?

Kuo trumpesnė ir paprastesnė mitybos grandinė, tuo didesnė tikimybė, jog dėdami produktą į burną, darote savo organizmui gera, o ne bloga. Šia paprasta taisykle turėtų vadovautis ūkininkai, gamintojai, įstatymų leidėjai, valdininkai ir, žinoma, vartotojai.

Trumpiausia, tobuliausia ir skaidriausia maisto tiekimo grandinė yra motina, žindanti kūdikį pienu. O dabar pažvelkime į kitą kraštutinumą. Kaip šios grandinės priešybę galime įsivaizduoti ilgąsias moderniosios maisto pramonės grandines. Šiose grandinėse savo žaidimus žaidžia augintojas, supirkėjas, perdirbėjas, tiekėjas, prekybininkas, išvežiotojas ir vartotojas. Pavojingiausią žaidimą žaidžia perdirbėjas. Ką daro perdirbėjas? Pirminę natūralią maistinę žaliavą perdirbėjas „išfrakcionuoja“ į atskiras dalis. Vėliau, dažnai jau kitas, perdirbėjas suskaldytos žaliavos dalis lipdo į taip vadinamą maisto produktą, negailėdamas cheminių priedų kvapui sustiprinti, spalvai išryškinti ir skoniui su apetitą žadinančiais priedais sukurti. Toks produktas mažai teturi arba iš vis nebeturi tų pradinių medžiagų, kurių buvo gausu pradinėje žaliavoje.

Gerbiamieji, pripažinkime tiesą: dauguma mūsų tokius produktus vartojame kiekvieną dieną. Pripažinkime ir kitą tiesą: tokią mitybą daugelis mato kaip netobulą, tačiau neišvengiamą modernaus gyvenimo realybę, kuriai neturime ekonomiškai efektyvių alternatyvų.

Alternatyvos yra. Ir apie jas mums reikia kalbėtis. Jau dabar kaip strateginį nacionalinį prioritetą turime matyti priemonių, kuriomis galime sutrumpinti grandinę tarp augintojo ir vartotojo, kompleksą. Labai gerai, kad turime vis daugiau ekologinių turgelių, kuriuose vartotojas neapdorotą maistinę žaliavą perka tiesiai iš ūkininko. Tačiau tokios produkcijos kainos yra neišvengiamai didelės ir didžiajai visuomenės daliai – per didelės.

Augintojų produkcijos kainas reikšmingai pakeis tik masto ekonomija. Masto ekonomijos efektui sukurti mūsų nedidelėje šalyje pakaktų trijų–penkių kooperacinių bendrovių, kuriose natūraliai užaugintos maistinės žaliavos virstų visaverčiais maisto produktais.

Produktais, kurių sudėtyje niekada nebūtų daugiau nei trys ar keturi ingredientai. Trumpa maisto grandinė neišvengiamai reiškia paprastą, nesudėtingą produkto sudėtį. Todėl su atsarga turime žiūrėti į kiekvieną maisto produktą, kurio sudėtyje yra daugiau negu keturi ingredientai.

Jeigu Lietuvos valstybei aktuali fiziškai ir dvasiškai sveika visuomenė, turi būti numatytos konkrečios priemonės, kurios paskatintų augintojų tarpusavio bendradarbiavimą ir taip prisidėtų prie sveiko maisto prieinamumo didinimo. Tokia yra mano idėja Lietuvai.

Galime kiek tik nori kalbėti apie jaunųjų visuomenės narių pratinimą prie sveikos mitybos. Tačiau realybė yra tokia, jog Lietuvoje pilnaverčių maisto produktų pasiūla šiandien yra ribota. Sveika produkcija užgimsta dėka idealistiškai nusiteikusių ūkininkų ir gamintojų. Tačiau, kadangi šie dažniausiai veikia pavieniui ir nėra išvystę efektyvių veiklos modelių, sveika produkcija šiandien yra neprieinama trims iš penkių lietuvių.

Kad situacija pasikeistų iš esmės, turime nedelsdami pradėti investuoti į trumpąsias maisto grandines, kurdami paskatas augintojų bendradarbiavimui.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Rūta Vainienė. Valstybinių verslų reinkarnacija. Konkurencija, sudie! (63)

Pamirškime tuo laikus, kai valstybė aktyviai vykdė privatizavimą. Kai už privatizavimą gaunamos...

Eglė Dulkė. Kodėl atėjo laikas atsigręžti į vyresnio amžiaus darbuotojus? (9)

Galima pastebėti giliai įsišaknijusį stereotipą, dėl kurio daugelis kompanijų vengia samdyti...

Paulius Pališkis. Kad verslo idėja neliktų tik svajone (3)

Legendinis verslininkas Henris Fordas yra pasakęs, kad vizija be jos įgyvendinimo tėra...

Robertas Dargis. Ar jau žinome, koks turi būti XXI amžiaus mokytojas? (19)

Keletą pastarųjų savaičių įdėmiai skaitydami pažymas pro akis praleidome kitą pritvinkusį...

Linas Slušnys. Naujoji pensijų reforma ant savo pečių neša pyktį ir nepasitikėjimą (2)

Nepaisant fakto, kad visuomenė sensta, jauni žmonės su šia nauja ilgėjančios amžiaus trukmės...

Top naujienos

Klaipėdietis nusivylė brangiausiu Lietuvos „Passatu“ pardavėjai problemą mato kitur (361)

„Man tai buvo pirmas naujo automobilio pirkimas“, – DELFI sako Mindaugas, prieš pusmetį...

Rusai pučiasi: mes laimime antrąjį Šaltąjį karą, o JAV laukia žlugimas (1045)

Sovietų sąjunga pralaimėjo Šaltąjį karą prieš Vakarus, o sankcijų spaudžiama Rusija laimi...

Emigrantas, kuris grįžo kurti automatizuotą daržovių ūkį (29)

Nors daržovių ūkiuose Lietuvoje daugeliui procesų atlikti vis dar naudojamas rankų darbas, jau...

„MG Baltic“ gynyboje – buvę aukšti prokurorai (148)

Valstybės saugumo departamento informacijoje Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui...

Drąsiems pokyčiams pasiryžusi 27 metų vilnietė pasikeitė kardinaliai (86)

DELFI Stilius kardinaliems stiliaus pokyčiams pasiryžo 27 metų vilnietė Miglė. Drąsi mergina...

Kitą savaitę – tropinė temperatūra: Lietuvoje bus karščiau nei Turkijos kurortuose (39)

Po labai karšto savaitgalio – dar karštesnė savaitė. Sinoptikai pastarąsias dienas nuo kaktos...

Tautos priešas: kvapą užgniaužęs Egiptas prakeikia Salah sutraumavusį Ramosą (57)

Niekas labiau nesuvienija Egipto nei Mohamedas Salah , todėl šeštadienio vakarą dužo ne tik „...

Unikalus Lietuvos kurortas, kur poilsiautojai viliojami fazanais ir žuvimi (50)

„Žmonės, važiuojantys pramogauti, nori ir skaniai pavalgyti, tad visi prašo tik šviežiai...

„Misija Sibiras‘18” bandomojo žygio metu į dienos šviesą sugrąžinta istorinė partizanų vieta (7)

Visą savaitgalį 80 atrinktų dalyvių žygiavo „Misija Sibiras‘18” bandomajame žygyje...

Užkalnis rado Lietuvos blogo maisto sostinę (243)

Jau esu sakęs, kad blogiausias Lietuvos regionas pavalgyti yra Dzūkija . Jie turi girias ir...