aA
Mes, lietuviai, šiandien, kaip niekada anksčiau, daug šnekame apie mitybą. Tai yra socialinis reiškinys, kurį nesunku paaiškinti. Ekonominis šalies vystymasis didžiajai daliai visuomenės jau spėjo užtikrinti tam tikrą materialios gerovės minimumą. O kada visuomenė visiškai atsikrato baimių dėl prasimaitinimo, visuomenė ima mąstyti apie mitybos kokybę.
Mindaugas Vyskupaitis
Mindaugas Vyskupaitis
© Asmeninis archyvas

Deja, mūsų mintys šiandien yra padrikos. Įvairūs komunikacijos šaltiniai siūlo šimtus skirtingų kelių į sveiką ir ilgaamžį gyvenimą. Dažnai už šių idėjų stovi klaidinti siekiantys materialūs interesai. Neretai naujos panacėjos siūlomos gera valia, tačiau be deramo išsilavinimo, kompetencijos ir gebėjimo kritiškai vertinti literatūrą. Ir tik retais atvejais viešai skambantys sveikos mitybos receptai yra paremti tiek moksline logika, tiek nuoširdžiu susirūpinimu mūsų visuomenės – ypač jaunimo – fizine ir dvasine sveikata.

Padėtis nedėkinga. Viešasis diskursas mitybos tema yra susiskaldęs, o visuomenės nariams darosi vis sunkiau mokslinėmis žiniomis grįstą informaciją atskirti nuo skirtingus pavidalus įgaunančios reklamos. Visuomenei reikalingas kelrodis. Ne dar viena panacėja. Ne dar viena mitybos mada. O kelrodis. Tai yra konkretus kriterijus arba instrumentas, kuriuo vadovaujantis būtų galima įvertinti tiek skirtingus maisto produktus, tiek ir skirtingus teiginius apie atskirų maisto produktų naudą.

Pamirškime sekundei ekologiją, natūralumą, maisto piramides, kryžiaus karus prieš gliuteną ir genetiškai modifikuotus organizmus. Už visa tai yra svarbesnis vienas klausimas, kurį turime kelti kaskart, vertindami maisto produktus. Šis klausimas skamba taip:

Kiek skirtingų stotelių būta produkto kelionėje nuo ūkio iki Jūsų stalo?

Kuo trumpesnė ir paprastesnė mitybos grandinė, tuo didesnė tikimybė, jog dėdami produktą į burną, darote savo organizmui gera, o ne bloga. Šia paprasta taisykle turėtų vadovautis ūkininkai, gamintojai, įstatymų leidėjai, valdininkai ir, žinoma, vartotojai.

Trumpiausia, tobuliausia ir skaidriausia maisto tiekimo grandinė yra motina, žindanti kūdikį pienu. O dabar pažvelkime į kitą kraštutinumą. Kaip šios grandinės priešybę galime įsivaizduoti ilgąsias moderniosios maisto pramonės grandines. Šiose grandinėse savo žaidimus žaidžia augintojas, supirkėjas, perdirbėjas, tiekėjas, prekybininkas, išvežiotojas ir vartotojas. Pavojingiausią žaidimą žaidžia perdirbėjas. Ką daro perdirbėjas? Pirminę natūralią maistinę žaliavą perdirbėjas „išfrakcionuoja“ į atskiras dalis. Vėliau, dažnai jau kitas, perdirbėjas suskaldytos žaliavos dalis lipdo į taip vadinamą maisto produktą, negailėdamas cheminių priedų kvapui sustiprinti, spalvai išryškinti ir skoniui su apetitą žadinančiais priedais sukurti. Toks produktas mažai teturi arba iš vis nebeturi tų pradinių medžiagų, kurių buvo gausu pradinėje žaliavoje.

Gerbiamieji, pripažinkime tiesą: dauguma mūsų tokius produktus vartojame kiekvieną dieną. Pripažinkime ir kitą tiesą: tokią mitybą daugelis mato kaip netobulą, tačiau neišvengiamą modernaus gyvenimo realybę, kuriai neturime ekonomiškai efektyvių alternatyvų.

Alternatyvos yra. Ir apie jas mums reikia kalbėtis. Jau dabar kaip strateginį nacionalinį prioritetą turime matyti priemonių, kuriomis galime sutrumpinti grandinę tarp augintojo ir vartotojo, kompleksą. Labai gerai, kad turime vis daugiau ekologinių turgelių, kuriuose vartotojas neapdorotą maistinę žaliavą perka tiesiai iš ūkininko. Tačiau tokios produkcijos kainos yra neišvengiamai didelės ir didžiajai visuomenės daliai – per didelės.

Augintojų produkcijos kainas reikšmingai pakeis tik masto ekonomija. Masto ekonomijos efektui sukurti mūsų nedidelėje šalyje pakaktų trijų–penkių kooperacinių bendrovių, kuriose natūraliai užaugintos maistinės žaliavos virstų visaverčiais maisto produktais.

Produktais, kurių sudėtyje niekada nebūtų daugiau nei trys ar keturi ingredientai. Trumpa maisto grandinė neišvengiamai reiškia paprastą, nesudėtingą produkto sudėtį. Todėl su atsarga turime žiūrėti į kiekvieną maisto produktą, kurio sudėtyje yra daugiau negu keturi ingredientai.

Jeigu Lietuvos valstybei aktuali fiziškai ir dvasiškai sveika visuomenė, turi būti numatytos konkrečios priemonės, kurios paskatintų augintojų tarpusavio bendradarbiavimą ir taip prisidėtų prie sveiko maisto prieinamumo didinimo. Tokia yra mano idėja Lietuvai.

Galime kiek tik nori kalbėti apie jaunųjų visuomenės narių pratinimą prie sveikos mitybos. Tačiau realybė yra tokia, jog Lietuvoje pilnaverčių maisto produktų pasiūla šiandien yra ribota. Sveika produkcija užgimsta dėka idealistiškai nusiteikusių ūkininkų ir gamintojų. Tačiau, kadangi šie dažniausiai veikia pavieniui ir nėra išvystę efektyvių veiklos modelių, sveika produkcija šiandien yra neprieinama trims iš penkių lietuvių.

Kad situacija pasikeistų iš esmės, turime nedelsdami pradėti investuoti į trumpąsias maisto grandines, kurdami paskatas augintojų bendradarbiavimui.

www.DELFI.lt
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Jurgita Venckutė. Šioje krizėje susikalbėjimo mažiau nei 2008-aisiais (3)

Neseniai Seimas atmetė prezidento veto, taip patvirtindamas, kad nuo šiol skiepytis nenorintys...

Jurgita Navikienė. Darbuotojo motyvavimas – apmokestinamos ir neapmokestinamos priemonės

Darbuotojų skatinimas – viena iš priemonių juos išlaikyti įmonėje ir padidinti motyvaciją....

Laurynas Ramonas. Ruošiatės sudaryti sandorį: kodėl jums reikalingas teisininkas?

Teisininko profesija labai plati, todėl įprasta specializuotis tam tikrose siaurose srityse. Tai...

Julius Sakalauskas. Kiekvienas gyventojas jau dabar gali pats susimažinti kylančias elektros kainas (16)

Pasauliui kovojant ne tik su COVID-19 pandemija, bet ir su dešimtmečiais nematytu energijos kainų...

Inga Balnanosienė. Trūksta darbuotojų? Štai kur jų galima rasti (5)

Darbuotojų trūkumas – dabar viena dažniausiai aptarinėjamų temų Lietuvoje. Tačiau...

Top naujienos

Liūdni laikai antivakseriams: gražiausios Kalėdų mugės neskiepytų neįsileidžia, tikrina net pasą (830)

Po metų pertraukos Vokietijoje ir Šveicarijoje vėl vyksta gražiausiomis Europoje vadinamos...

Šilutės ligoninėje COVID-19 skyriaus gydytojas pradėjo švaistytis švirkštu ir iššoko pro langą (19)

Šilutės ligoninės COVID-19 skyriuje medikas staiga pradėjo švaistytis švirkštu ir vėliau jis...

Šią savaitę laukia šalčio iššūkis: net dienomis laikysis neigiama temperatūra naktį šals iki -17 (1)

Pirmadienį orai šalyje bus nevienodi. Rytinė Lietuvos pusė išliks arčiau žemo slėgio...

Anapilin iškeliavo buvęs Vilniaus „Ryto“ legionierius Stevanas Jelovacas (132)

Atėnų AEK krepšinio klubas sekmadienio vakarą pranešė tragišką žinią. Būdamas 32-ejų...

Dėl COVID-19 izoliuoti migrantai paspruko iš ligoninės: jų laukė iš Belgijos atvykęs tautietis (51)

Į Švenčionių ligoninę dėl grėsmės išplatinti koronaviruso infekciją pristatyti ir čia...

D+Modesta Meškė

Aprangos ekspertė išaiškino, kaip išsirinkti kelnes pagal ūgį ir figūros tipą: vadovaukitės šiais principais ir niekada nesuklysite (1)

Stovėdami priešais parduotuvių lentynas ar naršydami internetinių parduotuvių puslapiuose...

Kaune kritusi „Baskonia“ Barselonoje įrašė antrąjį pralaimėjimą Jasikevičiaus auklėtiniams (25)

Netikėtumą Ispanijos ACB krepšinio pirmenybėse pateikė dviejų lietuvių atstovaujama Vitorios...

Omikron atmaina pasiekė Estiją: nustatyti du atvejai (51)

Estijoje nustatyti du užsikrėtimo COVID-19 ligą sukeliančio viruso SARS-CoV-2 įtariamos...

Gaisro suniokota Kauno eglė jau baigta tvarkyti pasigėrėti atgimusiu Kalėdų simboliu traukia minios žmonių (172)

Vandalo padegta ir nuo kilusio gaisro nemenkai nukentėjusi Kauno Kalėdų eglė jau atgavo...