Valstybės kontrolė lyg tas karavano palydovas – pasako, surašo, rekomenduoja, tačiau niekas nekreipia dėmesio ir toliau sukasi ta pati užstrigusi plokštelė.

Registrų centras skambina varpais, kaip gauna naują kambariuką, kuriame įsirengs serverinę ir, duos dievas, ten nebus lietvamzdžio. Valstybės kontrolė pasidalino informacija, kad po Registrų centro serverinės virsmo į baseiną kitos įstaigos suskubo skelbti konkursus atsarginių duomenų kopijų įrangai įsigyti.

Vyriausybė, kaip tas begalvis viščiukas, ieško kaip nuogą karalių aprengti, nes kažkada Krašto apsaugos ministerija pažadėjo pastatyti duomenų centrą, bet pažado netesėjo. Vyriausybės programoje numatyta sutelkti IT resursų valdymą į vieną vietą, bet per 4 metus nebuvo laiko to padaryti.

Ir čia atsiranda gelbėtojų. Lietuvos radijo ir televizijos centras (LRTC) drąsiai pažada pristatyti papildomų kambariukų įrangai talpinti.

Esama LRTC patirtis – 78 kvadratinių metrų serverinė, talpinanti 28 serverių spintas. Tuo tarpu, ekspertų vertinimu, šiuo metu valstybinės institucijoms reikalingas maždaug 250 serverių spintų talpinantis, 1,3-1,5 megavato galingumo duomenų centras.

Per keletą savaičių susisuka biurokratiniai smagračiai ir iškepami Vyriausybės nutarimai, kuriuos pasknopstomis puola tvirtinti be jokios analizės, įsiklausymo į rinką.

Šiame kontekste verta paminėti, kad vienintelį tinkamą, Tier-III standarto ir greitai plečiamą duomenų centrą, priklausiusį „Ignitis“ grupei, kurį buvo galima naudoti kaip valstybinį duomenų centrą pardavėme vos prieš du mėnesius.

O kaip galėtų būti gerai?

Kaip ir minėta, ekspertų skaičiavimais šiuo metų valstybinėms institucijoms reikalingas 1,3-1,5 MW galios duomenų centras (apie 250 serverių talpinimo spintų).

Žinoma, reikalingas ir rezervinis duomenų centras bei atsarginių kopijų saugykla, kurią, saugumo sumetimais, rekomenduotina jas laikyti ne Lietuvos teritorijoje. Vietoj to, kad dabar lakstyti be galvos ir perdarinėti kiekvienos atskiros įstaigos bendrabučio kambariukus į serverines, reikėtų nupūsti dulkes nuo Kruonio duomenų centro projekto, kurį jau daugiau nei dešimtmetį „Investuok Lietuvoje“ pristatinėja potencialiems investuotojams – „Google“, „Microsoft“, „Amazon“.

Padarykime pirmą žingsnį patys – susikooperuokime ir parodykime, kad tikime tuo projektu. Šiuo metu privatūs žaidėjai plečia savo duomenų centrus, o valstybei reikia savo duomenų centro. Susikooperuokime – sudėkime resursus į vieną vietą, padarykime pirmąjį žingsnį patys.

Investuotojams nebereiks siuntinėti gražių pristatymų, o bus galima parodyti veikiantį duomenų centrą. Pastatykime duomenų centrą, kuris užtikrintų valstybės ir verslo poreikius. Apsikeiskime rezerviniais pajėgumais – verslas gautų pajėgumus valstybiame duomenų centre savo rezerviniams duomenų centrams, o valstybinės institucijos – atitinkamai tokius rezervinius pajėgumus gautų privačiuose duomenų centruose.

Tokiu mainų būdu ir vieni, ir kiti užtikrintume reikalingus rezervus nepertraukiamam paslaugų teikimui. Padarykim IT konsolidaciją, kuri voliojosi stalčiuose nuo 2012 metų ir tik 2020 įgavo fizinę formą su 20 spintų serverine. Nebešvaistykime laiko ir resursų.

Kai namuose darom vakarienę, mes gi neperkame maisto kiekvienas atskirai, negaminame kiekvienas atskirai ant atskiros viryklės savo atskiro (nors ir to paties) patiekalo, tad kodėl turėtume taip elgtis valstybinių duomenų centrų atveju?

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (6)