Jau daugiau nei metus skubos tvarka svarstomas Žemės įstatymo pakeitimas, kuriuo siekiama uždrausti statybas valstybinėje žemėje. Panašu, kad išėjus į įstatymo projekto priėmimo tiesiąją galime konstatuoti, kad vietoje gerų intencijų – sureguliuoti valstybinės žemės nuomos santykius, nustatyti skaidrias ir visiems vienodas sąlygas, mažinti biurokratizmą ir korupciją, – pasieksime kardinaliai atvirkštinius rezultatus. O jie atneš per 175 mln. Eur stabdomų investicijų, 600 nesukurtų darbo vietų ir kelias dešimtis milijonų nesumokėtų mokesčių. Vardan ko?
Mindaugas Statulevičius
© DELFI / Karolina Pansevič

Kartą sumokėjus teks mokėti dar kartą

Visiems, kurie jau kartą yra išsinuomoję žemę iš valstybės bei turi galiojančias kitos paskirties žemės sklypų valstybinės žemės nuomos sutartis (kas sudaro maždaug 10 Panevėžio miesto teritorijų arba apie 51 tūkst. hektarų), norint statyti naujus statinius arba rekonstruoti esamus didinant plotą daugiau nei 5 procentais, bus galima tik sumokėjus į valstybės biudžetą vienkartinį 20 procentų vidutinės žemės rinkos vertės žemės nuomos mokesčio priedą.

Tai reiškia, kad statant naują statinį, pavyzdžiui, vietoje morališkai ir techniškai pasenusio sandėlio ar gamybinio pastato, teks mokėti papildomą 20 procentų žemės sklypo vidutinės rinkos vertės dydžio mokestį. Net jei tokios investicijos vykdomos naudojant ES ir valstybės paramą ar pritraukiamos investicijos į regionus skatinant kitomis pagalbos priemonėmis, valstybei papildomą mokestį vis tiek reikės mokėti. Pagalvokite apie regionų verslus, kurie ir taip susiduria su iššūkiais rasti klientų ir save išlaikyti, dabar už iniciatyvą kažką kurti jie bus papildomai apmokestinti.

Kai žemės nuomos sutartis nesudaryta ar sudaryta su žemės ar miškų ūkio paskirties sklypams, tokie draudimai yra absoliutūs. Norint daryti bet kokius pakeitimus, reikia žemės sklypą išsipirkti (tokių yra apie 50 procentų visų pastatų savininkų (arba apie 1 mln. įvairių pastatų arba gali būti apie 150 tūkst. ha). Vadinasi, kartą sumokėjus už žemę ir norint kažką joje nuveikti, teks ją išsipirkti rinkos kaina. Už tą patį nusikaltimą du kartus nebaudžiama, bet sumokėti mokesčius už tą patį turtą leidžiama.

Pagrindinės tokio sprendimo pasekmės:

1. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos narių apklausa parodė, kad priėmus tokį įstatymą, nebūtų stabdomas tik vienas projektas. Kitos investicijos už 175 mln. eurų būtų įšaldomos. Kartu būtų stabdomi planai sukurti beveik 600 naujų darbo vietų ir į valstybės iždą sumokėti beveik 50 mln. eurų mokesčių.

2. Priimamos nuostatos taikomos atgaline data. Tai reiškia, kad valstybė, kaip žemės savininkė, nebesilaiko savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, kurie numatyti nuomos sutartyse, ir nustato papildomus mokesčius. Tai paveiks apie 60 procentų visų pastatų savininkų.

3. Nustatomas reguliavimas didins reguliuojamas (šilumos, elektros ir pan.) kainas, nes nurodyti papildomi mokesčiai bus taikomi ir šiems sektoriams.

4. Stabdomos investicijos į regionus ir apleistas teritorijas. Šiuo metu yra didelė regionų nykimo ir emigracijos tendencija (tiek į didžiuosius miestus, tiek į kitas šalis). Buvusios pramoninės ar gamybinės teritorijos apleistos, o jų atnaujinimui reikalingos didelės investicijos. Tokių investicijų pritraukimui skiriamos papildomos paramos, tačiau dalį tokios paramos teks grąžinti valstybei.

5. Eilinį kartą supriešinti pastatų savininkai, kai apie 1 mln. pastatų savininkų pastatomi į kitokias sąlygas nei pastatų savininkai, kurie jau turi sudarę nuomos sutartis.

6. Stabdomos investicijos ir skatinimas neracionalus žemės naudojamas. Pasenę pastatai, kuriems atnaujinti reikalingos iki 30 procentų didesnės investicijos nei naujų pastatų statybai naujoje vietoje. Tai reiškia, kad apleistos teritorijos ir toliau lieka apleistos, o investicijos specialiai stumiamos tik į pavienes teritorijas kaip LEZ, pramoniniai parkai ir pan.

7. Didinama biurokratija ir galima korupcija. Atsiranda labai daug skirtingo reguliavimo, kurio sprendimo galią turės valdininkai. Kaip, pavyzdžiui, prie esamo biurų pastato statomas naujas kelių aukštų automobilių parkavimo pastatas. Vienu atveju valdininkų valia jis galės būti traktuojamas kaip priklausinys ir už jį valstybei nieko papildomai mokėti nereikės, kitu atveju jį galima bus statyti tik išsipirkus visą žemės sklypą. Statiniai tokie pat, veikla tokia pat, bet rezultatas kardinaliai skirtingas, taip kuriant erdvę interpretacijoms.

8. Viena svarbiausių ir lemiamų pasekmių – pasitikėjimo ir dialogo su valdžia stygius. Net užsienio investuotojai anksčiau yra pasisakę, kad toks nenuspėjamumas ir taisyklių keitimas nepadeda mums pritraukti investicijų į Lietuvą.

Labiausiai klausimų kelianti dalis – finansinė nauda. Vyriausybės planuojama surinkti suma (anksčiau skelbta apie 60 mln. eurų) leidžiant investuoti per mokesčius į biudžetą grįžtų per pirmus kelerius metus, neskaičiuojant sukurtų darbo vietų ir išvystytos infrastruktūros.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Robertas Dargis. Ar jau žinome, koks turi būti XXI amžiaus mokytojas? (17)

Keletą pastarųjų savaičių įdėmiai skaitydami pažymas pro akis praleidome kitą pritvinkusį...

Linas Slušnys. Naujoji pensijų reforma ant savo pečių neša pyktį ir nepasitikėjimą (2)

Nepaisant fakto, kad visuomenė sensta, jauni žmonės su šia nauja ilgėjančios amžiaus trukmės...

„Danpower“ valdybos pirmininkas: tikimės, kad ir Lietuvoje bus galima dirbti kaip Vokietijoje (2)

Vokietijos energetikos kompanija „ Danpower “ tikisi, kad su Energetikos ministerija pasirašyta...

Jurgita Navikienė. Sezoninis darbas – ką būtina žinoti darbdaviams?

Artėjant vasarai, vis daugiau žmonių – ypač per atostogas užsidirbti siekiantys vyresniųjų...

Rosita Vasilkevičiūtė. Grįžimas į Lietuvą iš emigracijos – žingsnis ne atgal, o į priekį (9)

Kiekvieną dieną bendrauju su jaunais žmonėmis, iš užsienio grįžusiais į Lietuvą siekti...

Top naujienos

Kukuraitis apie pensijų reformą: čia dar ne pabaiga (39)

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis neguldo galvos, kad po diskusijų Seime tas...

Grybauskaitė jau stato namą – paaiškėjo, kiek pinigų suplanavo statyboms (522)

Praėjusių metų pabaigoje šalies vadovė nusipirko žemės sklypą, kuriame žada pasistatyti namą...

Vasiliauskas įvardijo didžiausią riziką finansų sistemai

Didžiausia riziką šalies finansų sistemai tebekelia galimas nekilnojamojo turto kainų burbulas...

Tautvydas Marčiulaitis. Kainų spąstai

Gyvename Lietuvoje labai įdomiu laikotarpiu. Kuomet valstybė iš buvusios sovietinės virsta į...

Po pirmojo Julijos Skripal pasirodymo žiniasklaidai – Kremliaus reakcija (74)

Julija Skripal , kuri su tėvu, buvusiu rusų šnipu Sergejumi Skripaliu kovo mėnesį Didžiojoje...

Skaičiuojame pinigus: už kiek studentas gali pragyventi Vilniuje?

Nors vyrauja nuomonė, kad pragyvenimas Vilniuje – išskirtinai brangus, todėl daugeliui studentų...

Statkevičiaus kurti tautiniai kostiumai darželius pasiekia paslapčia (29)

Kad valstiečių lyderio Ramūno Karbauskio idėja kiekvienam Lietuvos vaikui padovanoti tautinį...

Į Lietuvą sugrįžęs vyras patyrė pažeminimą dėl išvaizdos: jaučiuosi ne įmonėje, o „zonoje“ (237)

Ne vienerius metus užsienyje gyvenęs Ramūnas (vardas pakeistas), grįžo į gimtinę ir įsidarbino...

Italijoje traukinys rėžėsi į Lietuvoje registruotą sunkvežimį, žuvo du žmonės sunkvežimis pralaužė užtvaras  (114)

Italijos šiaurėje netoli Turino ketvirtadienio naktį nuo bėgių nuvažiavus traukiniui, kuris...

Rusijos dieną vėl atšvęsime su trenksmu: šįkart nagus prikišo ne tik Kremlius (1132)

Birželį sostinės Vingio parke vyksiančią Rusų kultūros dienos šventę jau temdo nesutarimai....