aA
Jau daugiau nei metus skubos tvarka svarstomas Žemės įstatymo pakeitimas, kuriuo siekiama uždrausti statybas valstybinėje žemėje. Panašu, kad išėjus į įstatymo projekto priėmimo tiesiąją galime konstatuoti, kad vietoje gerų intencijų – sureguliuoti valstybinės žemės nuomos santykius, nustatyti skaidrias ir visiems vienodas sąlygas, mažinti biurokratizmą ir korupciją, – pasieksime kardinaliai atvirkštinius rezultatus. O jie atneš per 175 mln. Eur stabdomų investicijų, 600 nesukurtų darbo vietų ir kelias dešimtis milijonų nesumokėtų mokesčių. Vardan ko?
Mindaugas Statulevičius
© DELFI / Karolina Pansevič

Kartą sumokėjus teks mokėti dar kartą

Visiems, kurie jau kartą yra išsinuomoję žemę iš valstybės bei turi galiojančias kitos paskirties žemės sklypų valstybinės žemės nuomos sutartis (kas sudaro maždaug 10 Panevėžio miesto teritorijų arba apie 51 tūkst. hektarų), norint statyti naujus statinius arba rekonstruoti esamus didinant plotą daugiau nei 5 procentais, bus galima tik sumokėjus į valstybės biudžetą vienkartinį 20 procentų vidutinės žemės rinkos vertės žemės nuomos mokesčio priedą.

Tai reiškia, kad statant naują statinį, pavyzdžiui, vietoje morališkai ir techniškai pasenusio sandėlio ar gamybinio pastato, teks mokėti papildomą 20 procentų žemės sklypo vidutinės rinkos vertės dydžio mokestį. Net jei tokios investicijos vykdomos naudojant ES ir valstybės paramą ar pritraukiamos investicijos į regionus skatinant kitomis pagalbos priemonėmis, valstybei papildomą mokestį vis tiek reikės mokėti. Pagalvokite apie regionų verslus, kurie ir taip susiduria su iššūkiais rasti klientų ir save išlaikyti, dabar už iniciatyvą kažką kurti jie bus papildomai apmokestinti.

Kai žemės nuomos sutartis nesudaryta ar sudaryta su žemės ar miškų ūkio paskirties sklypams, tokie draudimai yra absoliutūs. Norint daryti bet kokius pakeitimus, reikia žemės sklypą išsipirkti (tokių yra apie 50 procentų visų pastatų savininkų (arba apie 1 mln. įvairių pastatų arba gali būti apie 150 tūkst. ha). Vadinasi, kartą sumokėjus už žemę ir norint kažką joje nuveikti, teks ją išsipirkti rinkos kaina. Už tą patį nusikaltimą du kartus nebaudžiama, bet sumokėti mokesčius už tą patį turtą leidžiama.

Pagrindinės tokio sprendimo pasekmės:

1. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos narių apklausa parodė, kad priėmus tokį įstatymą, nebūtų stabdomas tik vienas projektas. Kitos investicijos už 175 mln. eurų būtų įšaldomos. Kartu būtų stabdomi planai sukurti beveik 600 naujų darbo vietų ir į valstybės iždą sumokėti beveik 50 mln. eurų mokesčių.

2. Priimamos nuostatos taikomos atgaline data. Tai reiškia, kad valstybė, kaip žemės savininkė, nebesilaiko savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, kurie numatyti nuomos sutartyse, ir nustato papildomus mokesčius. Tai paveiks apie 60 procentų visų pastatų savininkų.

3. Nustatomas reguliavimas didins reguliuojamas (šilumos, elektros ir pan.) kainas, nes nurodyti papildomi mokesčiai bus taikomi ir šiems sektoriams.

4. Stabdomos investicijos į regionus ir apleistas teritorijas. Šiuo metu yra didelė regionų nykimo ir emigracijos tendencija (tiek į didžiuosius miestus, tiek į kitas šalis). Buvusios pramoninės ar gamybinės teritorijos apleistos, o jų atnaujinimui reikalingos didelės investicijos. Tokių investicijų pritraukimui skiriamos papildomos paramos, tačiau dalį tokios paramos teks grąžinti valstybei.

5. Eilinį kartą supriešinti pastatų savininkai, kai apie 1 mln. pastatų savininkų pastatomi į kitokias sąlygas nei pastatų savininkai, kurie jau turi sudarę nuomos sutartis.

6. Stabdomos investicijos ir skatinimas neracionalus žemės naudojamas. Pasenę pastatai, kuriems atnaujinti reikalingos iki 30 procentų didesnės investicijos nei naujų pastatų statybai naujoje vietoje. Tai reiškia, kad apleistos teritorijos ir toliau lieka apleistos, o investicijos specialiai stumiamos tik į pavienes teritorijas kaip LEZ, pramoniniai parkai ir pan.

7. Didinama biurokratija ir galima korupcija. Atsiranda labai daug skirtingo reguliavimo, kurio sprendimo galią turės valdininkai. Kaip, pavyzdžiui, prie esamo biurų pastato statomas naujas kelių aukštų automobilių parkavimo pastatas. Vienu atveju valdininkų valia jis galės būti traktuojamas kaip priklausinys ir už jį valstybei nieko papildomai mokėti nereikės, kitu atveju jį galima bus statyti tik išsipirkus visą žemės sklypą. Statiniai tokie pat, veikla tokia pat, bet rezultatas kardinaliai skirtingas, taip kuriant erdvę interpretacijoms.

8. Viena svarbiausių ir lemiamų pasekmių – pasitikėjimo ir dialogo su valdžia stygius. Net užsienio investuotojai anksčiau yra pasisakę, kad toks nenuspėjamumas ir taisyklių keitimas nepadeda mums pritraukti investicijų į Lietuvą.

Labiausiai klausimų kelianti dalis – finansinė nauda. Vyriausybės planuojama surinkti suma (anksčiau skelbta apie 60 mln. eurų) leidžiant investuoti per mokesčius į biudžetą grįžtų per pirmus kelerius metus, neskaičiuojant sukurtų darbo vietų ir išvystytos infrastruktūros.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Ignas Vėgėlė. Viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktai ar politikų kova dėl valdžios? (7)

Žiniasklaidoje nuskambėjus pareiškimams, kad švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė...

Giedrius Murauskas. Geriau niekada nesusidurti, bet susidūrus naudinga žinoti: tyčinis bankrotas (3)

Tyčiniai bankrotai Lietuvoje yra vieni iš sudėtingiau įrodomų atvejų teisminėje praktikoje,...

Gintarė Deržanauskienė. Kare laimėtojų nebūna (3)

Dar XVII amžiuje Izaokas Niutonas įrodė, kad veiksmas yra lygus atoveiksmiui. Šis dėsnis ne...

Jolanta Blažytė. Kova su skurdu, arba kaip rūpintojėlis pametė erškėčių vainiką (216)

Kol visuomenė karštai diskutuoja, kuri profesija yra labiau prestižinė – mokytojo ar...

Aistis Radavičius. Naujas politinis sezonas: kokie įvykiai laukia Lietuvos energetikos? (3)

Praėjusi vasara buvo gausi Lietuvos energetikai svarbių įvykių, tačiau ne mažiau aktyvus bei...

Top naujienos

Šimonytė apsisprendė dėl Prezidento rinkimų – apie abejones kalba būtuoju laiku (586)

Artėjančių prezidento rinkimų lygtyje lieka vis mažiau nežinomųjų. Bet tie nežinomieji yra...

Neįvykus koncertui pasijuto maitinama pažadais: kiek galima laukti savų pinigų? (54)

Į DELFI kreipėsi skaitytoja Kristina, kuri neįvykus koncertui jau daugiau nei mėnesį laukia savo...

Orai: laukia kardinalūs pokyčiai (2)

Vasarai būdinga šiluma mėgausimės iki penktadienio. Po to šalyje įsivyraus apniukę ir vėsūs...

Nespėjusį į Panevėžio ligoninės direktoriaus kėdę atsisėsti Skorupską atiduoda į prokurorų rankas (81)

Į korupcijos skandalų sūkurį dėl buvusio vadovo Ivano Dorošo bylų pastaruosius keletą metų...

Pirmasis Allos Pugačiovos vyras lietuvis – apie bendrą gyvenimą, skandalus namuose ir tikrąją skyrybų priežastį (34)

Buvęs primadonos vyras papasakojo apie santuokos su Alla Pugačiova ypatumus ir apie skyrybų su...

Sąžiningo teisėjavimo prašantis Kleiza – apie titulų badą, triskart už „Žalgirio“ pigesnę „Ryto“ sudėtį ir rinktinę interviu (55)

Savo komandos pavadinimą, logotipą ir vyriausiąjį trenerį pakeitęs Vilniaus „Rytas“ jau šį...

Numuštas Rusijos lėktuvas: kas tai per orlaivis ir ką jis veikė šalia Lietuvos (856)

Po to, kai Sirijos priešlėktuvinės pajėgos virš Viduržemio jūros numušė Rusijos lėktuvą...

Kokių paltų galima įsigyti Gariūnų turguje: vilioja įvairove, bet gali tekti pakloti net 400 eurų (140)

Paltas – vienas būtiniausių šaltojo sezono atributų, tad jo paieškomis reikėtų pradėti...

9 idėjos glamonėms, jei jūsų partnerio veiksmai tapo nuobodūs (6)

Po kelių mėnesių sekso su tuo pačiu asmeniu gali išryškėti keista tendencija: visi jūsų...

Penkių įvarčių trileryje „Liverpool“ 92 minutę išplėšė pergalę prieš PSG visi ČL rezultatai (7)

Antradienio vakarą atidarytas naujasis UEFA Čempionų lygos sezonas, kurio pirmojo turo centrinė...