aA
Vėl ir vėl viešumoje linčiuojami pervežimų verslu užsiimantys verslininkai. Šį kartą – dėl neva daromo spaudimo vairuotojams, kad šie, perkeliant verslus į Lenkiją, pereitų dirbti į toje šalyje registruotas bendroves. Anonimas, pasivadinęs tolimųjų reisų vairuotoju, televizijai skundėsi, kad jam pasiūlė įsidarbinti kitoje šalyje registruotoje įmonėje, o nesutikęs - buvo specialiai laikomas dvi savaites be darbo.
Mečislavas Atroškevičius
Mečislavas Atroškevičius
© DELFI / Josvydas Elinskas

Pasižiūrėjus televizijos siužetą, taip ir liko neaišku – kas čia blogo, jei vairuotojui pasiūlytas darbas kitos šalies įmonėje? Statybų versle ar paslaugų sektoriuje besidarbuojantiems toks pasiūlymas greičiausiai reikštų fizinį persikėlimą į kitą šalį. Vairuotojo profesija šiuo požiūriu dėkinga – vairuotojui greičiausiai nepasikeistų niekas, tikėtina, kad net automobilis, kuriuo dirba, liktų tas pats, nes prekių paėmimo ir vežimo vietos dažniausiai nesikeičia, maršrutai išlieka tie patys, nesikeičia ir užsakovai. Realiai vairuotojui jokio skirtumo, pasikeičia tik šalis, kurios biudžetui yra mokami mokesčiai.

Taip gyvena daugybė emigrantų, iš Lietuvos pasitraukusių pastaraisiais dešimtmečiais. Ir jie neslepia, kad mūsų valstybė nusisuko nuo jų, nesistengė sudaryti sąlygų dirbti ir užsidirbti, įsigyti stogą virš galvos, oriai gyventi. Taip nutiko ir šiuo atveju. Tik emigruoti buvo priversti ne darbuotojai, o pats pervežimų verslas. Ir reikia nepamiršti, kad emigravo ne savo noru – daug kartų prieš tai valdžia buvo perspėta apie grėsmingą situaciją, gręsiantį verslo perkėlimą ir su tuo susijusias pasekmes. Tikrai buvo galimybės dabartinės situacijos išvengti, tačiau buvo pasirinktas variantas „Verslininkai – vagys ir melagiai“. Panašiai kaip sovietų laikais, kai verslininkai buvo vadinami spekuliantais.

Todėl stebėtis, kad verslas ieško palankesnių sąlygų, mano manymu, yra daugiau nei keista. Norėdami išgyventi, siekdami daugiau uždirbti, verslininkai pasirenka jiems palankiausius sprendimus. Taip kaip migrantai, pasirinkę šalis, kuriose mokamos didesnės algos, geresnės socialinės išmokos ar sąlygos vaikams. Taip, kaip bet kuris darbuotojas, galintis pasirinkti jam priimtinesnes darbo sąlygas, didesnę algą ar pan. Tai kodėl verslininkai šiandien turi jaustis kalti? Kodėl tuo pačiu neapkaltino visų emigrantų ar visų darbuotojų visose įmonėse? Ar tik ne dėl to, kad verslininkų gerokai mažiau, nei ekonominių migrantų ir per rinkimus jie turi kur kas mažiau balsų?

Dvigubi standartai taikomi ne tik šiuo atveju. Prisiminkime, kaip buvo bandoma Žemės ūkio ministeriją perkelti iš Vilniaus į Kauną. Tuomet buvo skelbiama, kad perkėlus ministeriją procesų efektyvinimas turėtų leisti sutaupyti šimtus tūkstančių per metus. Tuomet buvo pasakyta, kad perkėlimu nepatenkinti darbuotojai yra laisvi susirasti kitą, jų interesus geriau atitinkantį darbą. Tuo tarpu verslininkai, siekiantys efektyvumo ir darbo vietų išsaugojimo, yra pasmerkiami viešam teismui.

Dar prisimenu diskusijas apie pervežimų verslo ateitį įvedus minimalios algos koeficientą 1,65. Į vežėjų aiškinimus, kad jie bus priversti ieškoti palankesnių sąlygų kaimyninėse šalyse, buvo ciniškai atkertama, kad vežėjai meluoja, nieko čia nevyks ir jokio poveikio ekonomikai nebus. Į tą chorą įsijungė ne tik rinkimams besiruošiantys politikai, bet ir Lietuvos bankas, pateikęs viešai vieno specialisto įžvalgas, už kurių tikslumą atsakomybės neneša niekas. Ir ką matome parėjus pusmečiui nuo vežėjų protesto akcijos Vilniaus centre? Įmonės ieško efektyvesnių sprendimų, vairuotojai nerimauja dėl savo darbo vietų, Lietuvoje registruojamų naujų automobilių skaičius drastiškai krito, o Lietuvos pervežimų verslininkų mokami mokesčiai bus sumokėti į kitų šalių biudžetus ir iš jų bus mokamos pensijos kitų šalių pensininkams.

Panašu, kad vairuotojų skundai signalizuoja apie rimtą bėdą – transporto sektorius išgyvena didelę krizę. Greičiausiai vežėjai nesulauks milijardų iš valstybės, nes kol kas procesai vyksta labai vangiai. Todėl keista girdėti, kad valstybė neketina svarstyti moratoriumo minimalios algos koeficientui 1,65. Juk toks sprendimas nereikalautų papildomų lėšų ar valstybės paskolų, neatsilieptų vairuotojams, tiesiog kuriam laikui sumažintų valstybės biudžeto pajamas. Jei moratoriumo nebus, verslas persikels į palankesnės mokestinės aplinkos šalis ir Lietuvos valstybės biudžeto pajamos greičiausiai sumažės ne kuriam laikui, o visiems laikams.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(9 žmonės įvertino)
4.5556

Agnė Jonaitytė-Karalienė. Asmeninės lyderystės svarba – pandemijos nulemtas pokytis, kuris išliks (1)

Gyvenimas ir darbas pandemijos padiktuotu ritmu dar labiau išryškino asmeninės lyderystės svarbą...

Tadas Povilauskas. Ko laukti žaliavų rinkose antrą pusmetį?

Bene aktualiausias šiandien daugelį įmonių vadovų kamuojančių klausimų – ar dar ilgai...

Artūras Kokoškinas. Šakotis iš 3D spausdintuvo nėra tokia tolima ateitis (1)

Su naujausiomis technologijomis eksperimentuojantys virtuvės šefai jau dabar 3D maisto...

Rūta Armonė ir Brigita Ruibytė. Kokius principus taikančios bendrovės yra investuotojų taikinyje? (4)

Šiandienos pasaulyje, kai visuomenės vertybės keičiasi tvarumo link, investuotojai ieško būdų,...

Aušra Bytautienė. Darbuotojų įvairovė – raktas į inovacijų kūrimą ir sėkmingą konkurenciją

Darbuotojų įvairovės ir įtraukties užtikrinimo klausimai skamba vis dažniau. Tačiau neretai...

Top naujienos

Dėlioja galimą Rusijos įsiveržimo scenarijų: įžengti būtų lengva, ištrūkti – ne (101)

Nepaisant daugiau nei 100 tūkst. Rusijos karių, šių metų balandžio mėn. atsiųstų prie...

Medienos kainų šuolis vos neuždarė 30 metų veikusios įmonės: šie metai mums smogė į paširdžius (9)

UAB „Tyla“ , taip vadinasi Biržų rajone įsikūrusi medienos gamybos įmonė. Jos direktorius...

Vaidas Mikaitis | D+

Rasistiniais išpuoliais garsėjančioje šalyje lietuviams prireikė apsaugos: čia pirma gausi peilį į šoną ir tik tada bus aiškinamasi, ką turi (3)

Rašau, būdavo tekstus apie keliones kaimyninėse šalyse, džiaugiuosi, kad žmonės skaito ir iš...

Jogintė Užusienytė | D+

Šešiasdešimtmetę apstulbino per pirmąjį pasimatymą nuskambėjęs pasiūlymas: ar aš senamadiška?

Pirmasis pasimatymas iš dalies gali priminti pokalbį dėl darbo. Jis yra neatsiejama besimezgančių...

Pasiruoškite: alinantys karščiai grįžta (2)

Šiandien šalies orus lems aukštesnio slėgio laukas. Rytas beveik visur išauš giedras.

Žaidynių karštį prisijaukinęs buriuotojas pasigenda vėjo – gal padės taifūno bučinys specialiai Delfi iš Tokijo (25)

Nuostabiu kraštovaizdžiu garsėjančioje Enošimos saloje sekmadienį savo pasirodymą Tokijo...

Žinomai menininkei – nemalonumai dėl agresyvaus vilkogaudžio (96)

Baro „Keulė Rūke“ bendraturčio Dominyko Českausko buvusi sutuoktinė Rūta Jankauskaitė ,...

Klaipėdos rajone verslą kuriantys Agnė ir Raimondas: daugelis konditerių desertus kepa, o mes priešingai (20)

Klaipėdos priemiestyje, Slengiuose, kur intensyviai auga gyvenvietė, noriai būstą įsigyja...

Vos 24 minučių skrydis virto tikru košmaru: galvas kraipo net ekspertai (75)

Bėdos prasidėjo praėjus kelioms minutėms po to, kai krovininis lėktuvas „ Boeing 737 “,...

Dėlioja kelis galimus rudens scenarijus: naują karantiną atlaikytų ne visi (29)

Pasigirstant perspėjimų apie ketvirtą koronaviruso pandemijos bangą ir galimą naują karantiną,...