aA
Vėl ir vėl viešumoje linčiuojami pervežimų verslu užsiimantys verslininkai. Šį kartą – dėl neva daromo spaudimo vairuotojams, kad šie, perkeliant verslus į Lenkiją, pereitų dirbti į toje šalyje registruotas bendroves. Anonimas, pasivadinęs tolimųjų reisų vairuotoju, televizijai skundėsi, kad jam pasiūlė įsidarbinti kitoje šalyje registruotoje įmonėje, o nesutikęs - buvo specialiai laikomas dvi savaites be darbo.
Mečislavas Atroškevičius
Mečislavas Atroškevičius
© DELFI / Josvydas Elinskas

Pasižiūrėjus televizijos siužetą, taip ir liko neaišku – kas čia blogo, jei vairuotojui pasiūlytas darbas kitos šalies įmonėje? Statybų versle ar paslaugų sektoriuje besidarbuojantiems toks pasiūlymas greičiausiai reikštų fizinį persikėlimą į kitą šalį. Vairuotojo profesija šiuo požiūriu dėkinga – vairuotojui greičiausiai nepasikeistų niekas, tikėtina, kad net automobilis, kuriuo dirba, liktų tas pats, nes prekių paėmimo ir vežimo vietos dažniausiai nesikeičia, maršrutai išlieka tie patys, nesikeičia ir užsakovai. Realiai vairuotojui jokio skirtumo, pasikeičia tik šalis, kurios biudžetui yra mokami mokesčiai.

Taip gyvena daugybė emigrantų, iš Lietuvos pasitraukusių pastaraisiais dešimtmečiais. Ir jie neslepia, kad mūsų valstybė nusisuko nuo jų, nesistengė sudaryti sąlygų dirbti ir užsidirbti, įsigyti stogą virš galvos, oriai gyventi. Taip nutiko ir šiuo atveju. Tik emigruoti buvo priversti ne darbuotojai, o pats pervežimų verslas. Ir reikia nepamiršti, kad emigravo ne savo noru – daug kartų prieš tai valdžia buvo perspėta apie grėsmingą situaciją, gręsiantį verslo perkėlimą ir su tuo susijusias pasekmes. Tikrai buvo galimybės dabartinės situacijos išvengti, tačiau buvo pasirinktas variantas „Verslininkai – vagys ir melagiai“. Panašiai kaip sovietų laikais, kai verslininkai buvo vadinami spekuliantais.

Todėl stebėtis, kad verslas ieško palankesnių sąlygų, mano manymu, yra daugiau nei keista. Norėdami išgyventi, siekdami daugiau uždirbti, verslininkai pasirenka jiems palankiausius sprendimus. Taip kaip migrantai, pasirinkę šalis, kuriose mokamos didesnės algos, geresnės socialinės išmokos ar sąlygos vaikams. Taip, kaip bet kuris darbuotojas, galintis pasirinkti jam priimtinesnes darbo sąlygas, didesnę algą ar pan. Tai kodėl verslininkai šiandien turi jaustis kalti? Kodėl tuo pačiu neapkaltino visų emigrantų ar visų darbuotojų visose įmonėse? Ar tik ne dėl to, kad verslininkų gerokai mažiau, nei ekonominių migrantų ir per rinkimus jie turi kur kas mažiau balsų?

Dvigubi standartai taikomi ne tik šiuo atveju. Prisiminkime, kaip buvo bandoma Žemės ūkio ministeriją perkelti iš Vilniaus į Kauną. Tuomet buvo skelbiama, kad perkėlus ministeriją procesų efektyvinimas turėtų leisti sutaupyti šimtus tūkstančių per metus. Tuomet buvo pasakyta, kad perkėlimu nepatenkinti darbuotojai yra laisvi susirasti kitą, jų interesus geriau atitinkantį darbą. Tuo tarpu verslininkai, siekiantys efektyvumo ir darbo vietų išsaugojimo, yra pasmerkiami viešam teismui.

Dar prisimenu diskusijas apie pervežimų verslo ateitį įvedus minimalios algos koeficientą 1,65. Į vežėjų aiškinimus, kad jie bus priversti ieškoti palankesnių sąlygų kaimyninėse šalyse, buvo ciniškai atkertama, kad vežėjai meluoja, nieko čia nevyks ir jokio poveikio ekonomikai nebus. Į tą chorą įsijungė ne tik rinkimams besiruošiantys politikai, bet ir Lietuvos bankas, pateikęs viešai vieno specialisto įžvalgas, už kurių tikslumą atsakomybės neneša niekas. Ir ką matome parėjus pusmečiui nuo vežėjų protesto akcijos Vilniaus centre? Įmonės ieško efektyvesnių sprendimų, vairuotojai nerimauja dėl savo darbo vietų, Lietuvoje registruojamų naujų automobilių skaičius drastiškai krito, o Lietuvos pervežimų verslininkų mokami mokesčiai bus sumokėti į kitų šalių biudžetus ir iš jų bus mokamos pensijos kitų šalių pensininkams.

Panašu, kad vairuotojų skundai signalizuoja apie rimtą bėdą – transporto sektorius išgyvena didelę krizę. Greičiausiai vežėjai nesulauks milijardų iš valstybės, nes kol kas procesai vyksta labai vangiai. Todėl keista girdėti, kad valstybė neketina svarstyti moratoriumo minimalios algos koeficientui 1,65. Juk toks sprendimas nereikalautų papildomų lėšų ar valstybės paskolų, neatsilieptų vairuotojams, tiesiog kuriam laikui sumažintų valstybės biudžeto pajamas. Jei moratoriumo nebus, verslas persikels į palankesnės mokestinės aplinkos šalis ir Lietuvos valstybės biudžeto pajamos greičiausiai sumažės ne kuriam laikui, o visiems laikams.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(9 žmonės įvertino)
4.5556

Živilė Stankevičiūtė. Darbuotojų įvairovės valdymas organizacijoje „naujo normalumo“ kontekste (1)

Jau ankstyvuoju gyvenimo periodu suvokiame, kad mus supantys žmonės yra skirtingi. Kai kurie...

Paulius Jokšas. Patarimai verslo vadovams: kaip suvaldyti įmonės finansus po karantino? (1)

Pastaraisiais metais pasaulyje populiarėja finansų terapija, padedanti žmonėms spręsti emocinius...

Marius Dubnikovas. „Rail Baltica“ projektas gelbėjimosi ratas Lietuvos ekonomikai, jeigu... (8)

Įvertinus COVID-19 sukeltą ekonominę krizę, trys Baltijos šalys, regis, galėtų pasidžiaugti,...

Bronius Miežutavičius. Gamtosaugininkai rodo neveiklumą ir bando pelnytis įmonių sąskaita (1)

Pirmadienį Aplinkos apsaugos departamentas patvirtino patikrinimo aktą, kuriuo didžiausiai...

Greta Šiaučiulytė. Pirmojo vasaros mėnesio pabaiga finansų rinkose – su nerimo prieskoniu (2)

Finansų rinkos toliau akylai stebi Vašingtono ir Pekino derybas dėl prekybos susitarimo. Pandemijos...

Top naujienos

Valdžia nepatenkintų lietuvių nuotaikos: sovietmečio nebesiilgi ir Putinu netiki (323)

Lietuviai skeptiškai vertina demokratijos veikimą šalyje, dalis vis dar ilgisi tvirtos rankos ir...

Atlyginimų padidėjimą pajus ne visi: gali tekti palaukti kitų metų (14)

Seimas pritarė prezidento Gitano Nausėdos siūlymui ir nusprendė padidinti neapmokestinamąjį...

Miestelio šventė baigėsi tragiškai – žmogų užmušė kunigo akivaizdoje (134)

Kėdainių rajone, Krakių miestelyje prieš metus vykusią šventę bei atlaidus vainikavo beprasmė...

„Bloomberg“: Eva – didžiausia grėsmė Lukašenkai (150)

Jos rankos sukryžiuotos, o lūpos sardoniškai pravertos – Eva netikėtai tapo protesto...

Grįžo iš emigracijos ir įkūrė ramybės oazę: lankytojų netrūksta ir darbo dienomis (113)

Greta ir Algirdas Šaumanai iš emigracijos Norvegijoje grįžo prieš trejus metus, tačiau šiandien...

Vilnietis savo istorija nori perspėti kitus: viskas prasidėjo nuo noro „nuskausminti“ jausmus, bet baigėsi kur kas blogiau (87)

Įveikęs priklausomybę nuo narkotikų vilnietis Ruslanas šiandien drąsiai priima gyvenimo...

Garsiausi keliautojai gūžčioja pečiais: Nida – brangiausias planetoje kurortas, pasaulyje tokių mokesčių nėra (450)

Neringa ypatinga ne tik savo gamtos perlais, bet ir mokesčiais, norintiems patogiai ilsėtis jos...

Su mylimąja Deimante susitaikęs reperis Mad Money: nebeliko jokių klausimų (105)

Praėjusių metų sausio 31-ąją, kai ant raudonojo M.A.M.A apdovanojimų kilimo pozavo tik su...

Į Barseloną atvykęs Jasikevičius: darbai jau pradėti (149)

Buvęs Kauno „Žalgirio“ vyriausiasis treneris Šarūnas Jasikevičius sekmadienį atvyko į...

|Maža didelių žinių kaina