aA
Viešoje erdvėje pastaruoju metu nemažai diskutuojama apie tolimųjų reisų vairuotojų darbo sąlygas ir varganą jų gyvenimą. Suprantu, kad Lietuvoje vis dar populiaru skųstis ir dejuoti, bet jei atsirastų tokių, kurie norėtų iš tikro paanalizuoti situaciją transporto sektoriuje, galiu pasidalinti savo pastebėjimais apie įsigalėjusius mitus.
Mečislavas Atroškevičius
Mečislavas Atroškevičius
© DELFI / Kiril Čachovskij

Vergiškos darbo sąlygos

Viešumoje mėgstama eskaluoti temą, kad tolimųjų reisų vairuotojai išnaudojami kaip vergai – jie yra priversti vairuoti taip vadinamas „fūras“ beveik visą parą be pertraukų, neturi galimybių pavalgyti, išsimiegoti, atlikti gamtinius reikalus. Gal tokia situacija ir buvo tuomet, kai tik pradėjo formuotis transporto rinka, kai dar kūrėme Lietuvos valstybės pamatus. Tačiau šiandien situacija yra maždaug tokia: darbo ir poilsio laiką vairuotojams detaliai reglamentuoja Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktai, kuriuose numatyta, kad vairuotojas privalo ilsėtis nustatytu laiku.

Darbo ir poilsio režimo laikymąsi prižiūri ne savininkas ar įmonės vadovas. Sakysite, tachografus galima išjungti? Gerbiamieji, taip galvojantys yra pakankamai naivūs, nes išjungus tachografą automobilio judėjimą galima sekti pagal GPS sekimo sistemą, kurias turi dauguma tarptautiniais pervežimais užsiimančių bendrovių. Todėl taip apgauti galima nebent žmoną, kurią reikia įtikinti, kad dirbi daug, o uždirbi mažai.

Stebėjimui bei darbo ir poilsio režimo fiksavimui šiandien naudojami išmanūs tachografai. Iš šių išmanių prietaisų vežėjas kas 28 dienas privalo nuskaityti duomenis ir juos saugoti metus laiko. Tachografo parodymus bet kurioje šalyje gali patikrinti tos šalies pareigūnai ir už pažeidimus gali nubausti. Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) gali patikrinti vežėjų įmones, tachografų duomenys tokiu atveju yra paimami ir analizuojami. Tai reiškia, kad padaręs pažeidimą tu gali sulaukti baudos nebūtinai dabar – ji tave gali pasiekti ir po metų.

Šiuolaikinės technologijos leidžia nuolat stebėti automobilių judėjimą, darbo laikas fiksuojamas ir lengvai patikrinamas, todėl sukčiauti per sudėtinga ir sąžiningiems verslininkams ekonomiškai nenaudinga. Be to, kiekvienas verslininkas, patikėdamas savo turtą (šiuo atveju – labai brangų automobilį) darbuotojui, nori, kad darbuotojas tą turtą naudotų atsargiai ir atsakingai. Pasakykite, kaip neišsimiegojęs vairuotojas gali būti budrus ir atsargus kelyje? Todėl joks vežėjas nesuinteresuotas ilginti darbo laiką.

Vairuotojų atlyginimai labai maži

Šiais teiginiais švaistosi keli socialiniuose tinkluose ypač aktyvūs vairuotojai. Apie kiekvieną konkretų atvejį reikėtų kalbėti atskirai (vairuotojo darbo istorija, padaryti pažeidimai, nuostoliai ir kt.), tačiau bendros tendencijos yra labai paprastos – atsakingiems vairuotojams mokamas nemažas atlyginimas, kuris lenkia algas, mokamas Lietuvos mokytojams, gaisrininkams, muitininkams, policininkams ir net medikams.

Jei įvertintume tai, kad mokytojai ir medikai ne vienerius metus savo darbui kaupia žinias aukštosiose mokyklose, policininkai ar gaisrininkai nuolat patiria didžiulį stresą, drįsčiau teigti, kad darbštaus ir atsakingo vairuotojo atlyginimas šių dienų Lietuvoje tikrai konkurencingas. Tikrai neteko girdėti, jog vairuotojas, metęs savo darbą, eitų dirbti mokytoju. O priešingų atvejų teko girdėti ne vieną – turime vairuotojų net su dviem aukštaisiais.

Vežėjai gauna milžiniškus pelnus

Eskaluojant vairuotojų atlyginimų temą vienas iš labai mėgstamų argumentų – didžiuliai vežėjų pelnai. Nežinia, iš kur toks įsitikinimas atsiranda, nes oficiali statistika liudija visai ką kita – pelningumas pervežimų versle vos viršija 3 proc. Manau, tikrai daug sričių, kuriose pelningumas yra kur kas didesnis, nei pervežimuose.

Tiesa, kelios didelės bendrovės dėl didelių apimčių gali pasidžiaugti neblogais rezultatais, tačiau atmetus tas kelias bendroves, paaiškėja, kad likę vežėjai yra visiškai smulkūs verslininkai, valdantys po 3–5 krovininius automobilius. Dirbdami „Linavoje“ matome, kad dažniausiai tai yra šeimos verslas, kur dirba visi šeimos nariai, o tuo pačiu, vystydami šį verslą smulkūs verslininkai rizikuoja savo šeimos turtu ir gerove. Tokios bendrovės dažniausiai turi nemažus įsipareigojimus bankams ir kiekviena nesėkmė ar sąlygų pabloginimas jiems reiškia ne pelno sumažinimą, o bankrotą.

Kalbėti apie didžiulius visų vežėjų pelnus yra tas pats, kaip sakyti, kad maža kepyklėlė turi tokią pačią pelno maržą kaip didžiuliai Lietuvoje įsigalėję prekybos tinklai. Jei mūsų valstybė neatskirs skirtingų kategorijų, su pervežimų verslu gali nutikti taip pat, kaip nutiko su smulkia prekyba – smulkūs verslininkai buvo sužlugdyti, nes nepajėgė konkuruoti su dideliais, įvairiomis priemonėmis rinkoje kovojančiais verslo banginiais.

Apibendrindamas noriu pasakyti, kad šiandien vežėjai dėl tam tikrų priežasčių yra kaltinimų smaigalyje, tačiau, mano manymu, trumparegiška girdėti tik vienos pusės argumentus ir pagal sovietinių laikų paprotį visus verslininkus laikyti vagimis ir nusikaltėliais.

Išvardinau kelis pagrindinius mitus, kuriuos eskaluoja politikai ar kai kurie profesinių sąjungų atstovai, siekiantys neaiškių tikslų, tačiau mitus apie vairuotojų darbą būtų galima vardinti ir vardinti. Faktas yra tai, kad šie mitai kuriami siekiant sužlugdyti Lietuvos transporto sektorių. Norėtųsi, kad už valstybės gerovę ir visų mūsų vaikų ateitį atsakingi asmenys realiai suvoktų situaciją, o tuos, kurie manipuliuoja žmonių likimais tik tam, kad pasiektų siaurų asmeninių tikslų, vieną kartą pavytų atsakomybė už savo žodžius ir veiksmus.

O visus tuos, kurie mano, kad transporto verslas yra aukso kasyklos, kviečiu vieną kartą nustoti tuščiai aušinti burną ir imtis konkrečių veiksmų – kurkite savo įmones, gaukite reikalingus leidimus, operatyviai reaguokite į nuolat besikeičiančią situaciją rinkoje, konkuruokite su kitų šalių vežėjais, puoselėkite savo darbuotojus. Uždirbkite pagaliau tą savo milijoną.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(20 žmonių įvertino)
2.1000

Ramūnas Miliauskas. Europos dilema: gamyba ar totali žiedinė ekonomika? (1)

Po Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen kalbos pasipylė vertinimai – ar turi...

Daiva Lileikienė. Kokias viešųjų pirkimų pamokas išmokome pandemijos metu? (3)

Covid-19 turi didelę įtaką daugeliui sričių, o viešieji pirkimai neabejotinai patenka į...

Greta Šiaučiulytė. Investuotojų akiratyje – koronaviruso vakcinos bandymai, kritusi naftos paklausa ir įsiplieskęs ginčas tarp JK ir ES (4)

Pastarosiomis savaitėmis investuotojams toliau ieškant ženklų , galinčių įkvėpti tolesnį...

Gerda Žigienė. Karalius mirė – tegyvuoja karalius: ar bitkoinai bus nauji grynieji? (3)

Regis, senas geras posakis apie tai, kad grynieji pinigai karaliauja („Cash is the King“)...

Jūratė Cvilikienė. Kokias pavasarines karantino pamokas teks prisiminti šį rudenį? (1)

Rudenį sparčiai pradėjęs augti koronaviruso atvejų skaičius daugeliui sukėlė deja vu jausmą...

Top naujienos

Žinia vaistinėje apstulbino: už kompensuojamus vaistus paprašė primokėti dukart daugiau (42)

Nors deklaruojama, kad kompensuojamieji vaistai pinga, pasirodo, išties yra kitaip. Į vaistinę...

Dėl kelto „Estonia“ tragedijos – nauja versija: aptikta 4 m ilgio skylė (4)

Buvęs Estijos valstybės prokuroras Margusas Kurmas, vadovavęs tyrimui dėl kelto „Estonia“...

Keičiasi sergančiųjų koronavirusu amžius: Lietuvoje liga ėmė sparčiai plisti tarp vaikų (262)

Lietuvoje dviejų savaičių koronavirusu sergamumo rodiklis jau gerokai peržengė 25 atvejų 100...

Vokietijos ūkiuose plintanti infekcija paveiks kiaulienos kainas Lietuvoje (24)

Rugsėjo pradžioje Vokietijoje patvirtinus pirmą Afrikinio kiaulių maro atvejį – rastas...

Dėl COVID-19 bankrutavusios įmonės vadovas: valstybė pati padėjo sužlugdyti smulkų verslą (159)

„Dėl COVID-19 mes bankrutuojame ir užsidarome“, – štai toks užrašas kabo prie vienos iš...

Dėl Kalnų Karabacho tęsiasi susirėmimai, skelbiama apie bombarduojamą Tartaro miestą Armėnija: įsikišo Turkija (45)

Tarp Armėnijos ir Azerbaidžano pajėgų pirmadienį tęsėsi susirėmimai dėl ginčijamo...

Sunku patikėti, kad tuoj spalis: orai laikysis nuostabūs, o savaitgalį bus dar nuostabesni (32)

Šią savaitę orų pokyčių bus mažai. Pirmadienį po truputį iš Lietuvos jau traukiasi tankūs...

Tragiška avarija Vilniuje: automobilis mirtinai pervažiavo žmogų, kūną traukė ugniagesiai (69)

Pirmadienį, apie 14.30 val., Vilniuje įvyko tragiška avarija, per kurią žuvo žmogus.

Prancūzų leidiniui – jautri Brigitte Macron išpažintis (58)

Pirmadienį į Lietuvą su vyru Emmanueliu Macronu atskrendanti Prancūzijos pirmoji ponia Brigitte...

|Maža didelių žinių kaina