aA
Seimas priėmė Viešųjų pirkimų įstatymo ir Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų įstatymo pakeitimus. Priimtus pakeitimus pasirašius Prezidentui, didžioji dalis jų įsigaliotų nuo 2022 m. sausio 1 d. Įstatymų pakeitimai yra ilgai laukti, sprendžiantys įsisenėjusias problemas, mažinantys perkančiosioms organizacijoms tenkančią administracinę naštą bei nukreipti į viešųjų pirkimų kokybės gerinimą. Kitaip tariant – pakeitimai suteikia vilties, jog viešieji pirkimai bus pakylėti į kitą lygmenį. Kokios numatomos esminės naujovės?
Matas Malijonis
Matas Malijonis
© Asmeninis archyvas

Tarp naujų tikslų – aplinkosauga, socialinė atsakomybė, papildomos iniciatyvos. Viešųjų finansų naudojimu nuspręsta ne tik patenkinti valstybės ir visuomenės poreikius, tačiau ir siekti papildomų tikslų – skatinti visuomenei ir valstybei naudingas iniciatyvas, pasiekti valstybės keliamus tikslus. Didelis dėmesys nuo šiol bus skiriamas aplinkos apsaugos, inovacijų skatinimo socialinių tikslų įgyvendinimui. Tokia praktika atitinka ir Europos Sąjungos bendrąjį kursą. Ypač tai aktualu šiomis dienomis, kai Europos Sąjunga susiduria su energetine krize, kurios ilgalaikiu sprendimu gali būti tik žaliasis kursas, mažesnė įtaka klimato kaitai.

Konkrečiai, viešųjų pirkimų tikslas nuo šiol bus ne tik racionaliai naudoti pirkimui skirtas lėšas, tačiau ir laikytis aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įsipareigojimų, skatinti inovatyvių produktų pasiūlą, mažinti socialinę atskirtį ir pan. Šie tikslai privalės atsispindėti kiekviename vykdomame viešajame pirkime, o pirkimo laimėtoju turėtų būti skelbiamas geriausiai šiuos tikslus padėsiantis įgyvendinti tiekėjas.

Pirkimų centralizavimas ir naujo centrinių perkančiųjų organizacijų tinklo kūrimas. Įstatymų leidėjas vis labiau skatina centrinių perkančiųjų organizacijų kūrimą ir centralizuotų viešųjų pirkimų vykdymą tais atvejais, kai perkamos „kasdieninio“ naudojimo prekės, paslaugos ar darbai. Nuo šiol perkančiosios organizacijos tik išimtiniais atvejais galės pačios vykdyti „kasdienius“ pirkimus.

Numatoma, jog veiks ne tik viena centrinė perkančioji organizacija, tačiau ir regioninės bei valstybinių įmonių grupių centralizuotos perkančiosios organizacijos, aptarnausiančios atitinkamos savivaldybės ar įmonių grupės perkančiąsias organizacijas. Kitaip tariant, siekiant užtikrinti kokybiškų centralizuotų viešųjų pirkimų vykdymą bus kuriamos specializuotos centrinės perkančiosios organizacijos. Nors viešųjų pirkimų centralizavimo idėja vertinama nevienareikšmiai, tačiau mažai kas ginčijasi, jog masto ekonomijos dėka galima sutaupyti valstybės lėšas, o centralizuoti pirkimai mažina korupcijos riziką, reikšmingai sumažina administracinę naštą, ginčų riziką.

Viešųjų pirkimų specialistų atestavimas ir reikalavimai pirkimų komisijų nariams. Įstatymo pakeitimais išsprendžiama įsisenėjusi problema, kuomet viešuosius pirkimus vykdydavo reikiamų žinių neturintys specialistai. Nuo šiol bent vienas pirkimo komisijos narys privalės būti viešųjų pirkimų tarnybos atestuotas, viešųjų pirkimų specialisto pažymėjimą turintis asmuo. Tuo tarpu pirkimo komisijų veikloje bus draudžiama dalyvauti politikams ir asmeninio (politinio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams. Tokiu būdu depolitizuojant pirkimo komisijų darbą.

Supaprastintos mažos vertės pirkimų procedūros. Atsižvelgiant į infliaciją bei siekiant sumažinti administracinę naštą, padidintos mažos vertės pirkimų ribos. Žodžiu bus galima sudaryti iki 5 000 EUR (be PVM) vertės sutartis (iki šiol buvo 3000 Eur be PVM), o neskelbiamus mažos vertės pirkimus vykdyti įsigyjant iki 15 000 EUR (be PVM) vertės prekes, paslaugas ir darbus (iki šiol buvo 10 000 Eur be PVM).

Apskritai panaikinama pareiga prekes, paslaugas ar darbus įsigyti viešaisiais pirkimais toms perkančiosioms organizacijoms, kurių bendra sutarčių vertė per paskutinius finansinius metus neviršija 30 000 EUR (be PVM). Šis įstatymo leidėjo žingsnis reiškia, jog pasiekėme tam tikrą brandą viešųjų finansų valdyme. Įstatymų leidėjas iš esmės nusprendė, jog mažosios perkančiosios organizacijos reikalingas prekes, paslaugas, darbus efektyviau įsigys neorganizuodamos viešųjų pirkimų procedūrų, o vykdant mažos vertės pirkimus korupcijos rizika yra žema, todėl nebūtina itin griežta tokių išlaidų kontrolė.

Galiausiai, sukuriant bet kokį procesą būtina vertinti šio proceso administravimo kainą. Perkančiosioms organizacijoms, kurios vykdo kelis mažos vertės viešuosius pirkimus per metus, šiuo metu tenka nepagrįstai didelė administracinė našta, poreikis turėti ar pasitelkti viešųjų pirkimų specialistus ir pan. Todėl šis įstatymų pakeitimas leis racionaliau naudoti mažųjų perkančiųjų organizacijų turimas lėšas, žmogiškuosius išteklius.

Didesnis dėmesys kainos ir kokybės santykiui, o ne tik mažiausiai kainai. Perkančiosios organizacijos privalės ne mažiau kaip pusę viešųjų pirkimų vykdyti vertindamos siūlomų prekių, paslaugų ar darbų kainos ir kokybės santykį, o ne vien kainą. Tokiu būdu yra skatinama visapusiškai įvertinti viso perkamų prekių, paslaugų ar darbų gyvavimo ciklo „kainą“, kuriamą vertę už pinigus.

Reikia pažymėti, kad mažiausios kainos kriterijus jau daugelį metų yra linksniuojamas kaip ydingas būdas įsigyti reikalingas prekes, paslaugas ar darbus. Vien mažiausios kainos kriterijaus naudojimas lemia, kad neįvertinami pirkimo objekto eksploataciniai kaštai, kokybė ir pan.

Nors dažnu atveju posakis „Skūpus moka du kartus“ perkančiosioms organizacijoms yra žinomas iš praktikos, tačiau pokyčiai šioje srityje dėl įvairių priežasčių vyksta vangiai. Todėl sveikintinas įstatymo leidėjo žingsnis įpareigoti perkančiąsias organizacijas daugiau dėmesio skirti ne įsigijimo kainai, o kainos ir kokybės santykiui.

Apibendrinant, įstatymų pakeitimai ne tik atliepia naujausią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, tačiau yra drąsus žingsnis į priekį, siekiant efektyvesnių, mažiau administracinių kaštų reikalaujančių, profesionalesnių bei valstybės tikslus padedančių įgyvendinti viešųjų pirkimų. Praktika parodys, ar visi įstatymų leidėjo tikslai pasieks norimą rezultatą, ar vis dėlto teks grįžti prie įstatymų tobulinimo.

www.DELFI.lt
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
2.3333

Inga Balnanosienė. Trūksta darbuotojų? Štai kur jų galima rasti (2)

Darbuotojų trūkumas – dabar viena dažniausiai aptarinėjamų temų Lietuvoje. Tačiau...

Aleksandras Karpickis. Užaugo sparnai – nepameskime plunksnų: kam dėmesį „Fintech“ įmonės skirs 2022-aisiais?

„Tik drąsiai žengiant į priekį pasiekiama pažanga“, – kadaise sakė garsus rašytojas...

Saulius Budrevičius. Stiklo perdirbimo sistema veikia sėkmingai – negriaukime progreso (1)

Lietuva pagal turimą pakuočių surinkimo infrastruktūrą neabejotinai yra Baltijos šalių...

Agnė Jonaitytė-Karalienė. Metas pripažinti: jau įžengėme į hibridinio darbo erą ir turime prisitaikyti

Su pandemijos iššūkiais organizuojant darbą per nuotolį susidūrusiose organizacijose visame...

Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė. Kaip paskatinti moteris investuoti?

Nors potencialių investuotojų skaičius pagal lytį Lietuvoje yra vienodas – tiek pat...

Top naujienos

D+ Tomas Janonis

Teismo kirtis gražiausiame pajūrio draustinyje vilą pasistačiusiam verslininkui: prabangų namą gali tekti tiesiog nugriauti

Į Pajūrio regioninį parką įsisukę archeologai, ieškantys pradingusių sodybų, sulaukė teismo...

Nemokamo vandens laikai ūkininkams baigiasi: po malonės už nelegalius gręžinius teks susimokėti (69)

Lietuvoje siekiama surasti ir legalizuoti apie 30 tūkst. vandens gręžinių – iki 2024 metų juos...

Nuo šiandien – nauja tvarka dėl galimybių paso, testų ir kaukių (12)

Nuo trečiadienio galimybių pasui gauti nebetiks antigeno testas – galios tik PGR , o nevakcinuoti...

Ekonomistai spekuliuoja, kaip omikron paveiks pasaulinį atsigavimą (10)

Omikron atmaina sudavė smūgį optimistinėms viltims, kad pasaulio ekonomika į 2022 m. įžengs...

Apie asmeninį gyvenimą neatviraujantis Edmundas Kučinskas užminė mįslę apie naują šeimą ir gimusį sūnų (14)

Edmundas Kučinskas pastaruoju metu žiūrovus džiugino dalyvaudamas projekte „Kaukės“ . Apie...

Danguje žada įspūdingą susidūrimą: viena į kitą lekia dvi supermasyvios juodosios bedugnės (17)

Atrastos dvi supermasyvios juodosios bedugnės , tarp kurių vos 1600 šviesmečių tarpas, ir po...

Šaudynės Mičigane: 15-metis mokykloje nušovė trys paauglius, dar aštuoni žmonės sužeisti (1)

Vienoje Mičigano valstijos vidurinėje mokykloje 15-metis moksleivis antradienį nušovė tris...

Šių tablečių rastume kone kiekvienuose namuose: daugiausia perdozavimo atvejų, pasekmės – itin rimtos (5)

Pandemijos akivaizdoje Lietuvos gyventojai yra labiau linkę užsiimti savigyda – tiek bijodami...

Žiema įsismarkauja: sinoptikų prognozėse – gausus sniegas ir pavojingi vėjo gūsiai (18)

Pirmą žiemos dieną orus lems anticiklono gūbrys, tad diena džiugins malonesniais orais.