Prastėjantis įmonių pelningumas

Nors JAV akcijoms pirmasis 2023 m. pusmetis buvo itin sėkmingas, panašu, kad investuotojai neįvertina prastėjančio įmonių pelningumo perspektyvos.

Indeksui „S&P 500“ priklausančių įmonių pelningumas mažėja, o apie prastėjantį vienai akcijai tenkančio pelno rodiklį (EPS) pranešama kiekvieną ketvirtį nuo 2022 m. pabaigos. Remiantis „Bloomberg Intelligence“ surinktais duomenimis, toks įmonių pelningumo mažėjimas turėtų tęstis bent iki 2023 m. III ketvirčio.

„S&P 500“ indekso akcijų patrauklumas sumažėjo ir JAV iždo vertybinių popierių atžvilgiu. Kaip pastebi „Swedbank“ analitikai, skirtumas tarp indekso ir 10 metų trukmės vertybinių popierių pajamingumo yra mažiausias nuo 2004 m.

Pelningumo mažėjimą lemiantys veiksniai

Prognozuojama, kad JAV akcijų 2023 m. II ketvirčio pelno sumažėjimą didžiąja dalimi lems žaliavų ir technologijų sektoriai. Nors lūkesčiai technologijoms gerėja, aukšti vertinimai palieka daug vietos nusivylimui.

Remiantis „Bloomberg Intelligence“ duomenimis, per antrą ketvirtį tikimasi maždaug 9 proc. pelningumo sumažėjimo. Pelningumo mažėjimas yra susikoncentravęs keliuose sektoriuose: energetikoje (sumažėjo beveik 50 proc.), medžiagų, sveikatos priežiūros ir informacinių technologijų. Šie keturi sektoriai sudaro šiek tiek mažiau nei pusę „S&P 500“ indekso.

Šiuo metu yra pakankamai veiksnių, dėl kurių apie kritusį pelningumą galėtų pranešti ir kitose srityse veikiančios įmonės, įskaitant maržų mažinimą ar spaudimą patiriančius vartotojus, kurie pradeda riboti savo išlaidas.

Kita vertus, santykinai žemą lūkesčių kartelę gali viršyti bankų pajamingumas, nustebinti gali ir kitose srityse veikiančios įmonės.

Vėstanti JAV infliacija

Birželio mėnesį infliacija JAV šiek tiek atvėso paskatindama naujas viltis, kad Federalinis rezervų bankas (FED) turėtų užbaigti agresyvią palūkanų didinimo politiką netolimoje ateityje.

Remiantis praėjusį trečiadienį paskelbtais duomenimis, vartotojų kainų indeksas per metus padidėjo 3 proc., o nuo gegužės jis išaugo vos 0,2 proc. Metinis bazinės infliacijos, kuri laikoma tikslesniu kainų trajektorijos rodikliu, pokytis sudarė 4,8 proc. ir buvo mažiausias nuo 2021 m. pabaigos. Tiesa, jis vis dar gerokai viršija FED tikslinį 2 proc. lygį.

Rodiklio sumažėjimą lėmė nepastovios prekių ir paslaugų kategorijos, kas rodo, kad būsimas infliacijos mažėjimas toliau vyks nepastoviu tempu.

Paskelbus naujausius JAV infliacijos ir užimtumo duomenis, „Goldman Sachs“ analitikai tikimybę JAV išvengti recesijos per artimiausius 12 mėnesių padidino nuo 75 iki 80 proc. „JPMorgan“ analitikai taip pat mano, kad JAV ekonomika turi palyginti gerus šansus išvengti nuosmukio.

Liepos 21 d. duomenimis, per dviejų savaičių laikotarpį indeksas „Dow Jones“ paaugo 3,78 proc., „S&P 500“ prekybos laikotarpį baigė 2,88 proc. aukščiau, o technologijų indeksas „Nasdaq Composite“ per minimą laikotarpį paaugo 2,54 proc.

Silpnėjančio dolerio tendencija

Euras ir JAV doleris pastaruoju metu prekiaujami siaurame metiniame intervale, o numanomas poros svyravimas per ateinančius 6 mėnesius yra žemiausiame lygyje pusantrų metų perspektyvoje. „Swedbank“ analitikai pastebi, kad JAV doleris įprastai silpsta, kai JAV palūkanų normos artėja prie piko, o FED pinigų griežtinimo politika pradeda daryti reikšmingesnį poveikį šios šalies ekonomikai. Savo ruožtu, tai sudaro sąlygas sustiprėti tokioms valiutoms kaip Japonijos jena, Norvegijos ar Švedijos krona bei besivystančių šalių valiutoms.

Silpnėjantis JAV doleris palengvina kitų šalių centrinių bankų užduotį siekiant pažaboti infliaciją, nes žaliavos, už kurias tarptautinėse rinkose atsiskaitoma JAV doleriais, tampa santykinai pigesnės ir mažiau veikia infliaciją atitinkamose šalyse.

Euro kursas per paskutines savaites JAV dolerio atžvilgiu paaugo 1,1 proc. ir nusistovėjo ties 1,11 JAV dolerio už eurą riba. Tuo metu svaro sterlingų kursas fiksavo 0,05 proc. sumažėjimą JAV dolerio atžvilgiu ir penktadienį (liepos 21 d.) buvo prekiaujamas po 1,28 JAV dolerio už svarą. Japonijos jena susilpnėjo 0,3 proc., jos kursas prekyboje siekė 141 jeną už dolerį.

Obligacijų pajamingumas šiek tiek susitraukė

Europos šalių obligacijų pajamingumai visame regione smuko, kai Europos Centrinio Banko (ECB) valdančiosios tarybos narys Klaasas Knotas pareiškė, kad pinigų politikos griežtinimas po kito posėdžio nėra garantuotas. Po šių komentarų Vokietijos 10 metų trukmės obligacijų pajamingumas sumažėjo 8 baziniais punktais iki 2,4 proc.

JAV iždo 2 metų trukmės obligacijų pajamingumas per paskutines dvi savaites nukrito 3 baziniais punktais ir siekė 4,82 proc. (aukščiausias lygis šiame cikle buvo 5,05 proc.). JAV iždo 10 metų obligacijų pajamingumas per laikotarpį taip pat sumažėjo 17 bazinių punktų iki 3,97 proc.

Pajamingumo kreivė, matuojama atotrūkiu tarp 2 ir 10 metų pajamingumo, išlieka apversta, jos inversija šiek tiek paaugo ir sudaro −98 bazinius punktus.

ECB užsimena apie griežtinimo pabaigą

Vokietijos Bundesbanko prezidentas Joachimas Nagelis teigė, kad ECB pajėgus sutramdyti infliaciją nepadarydamas didelės ekonominės žalos. „Esu įsitikinęs, kad galime infliaciją suvaldyti šiek tiek susilpnindami ekonomiką, bet nesukeldami kieto nusileidimo ir didelio nedarbo“, – sakė jis.

Tiesa, pagrindinės euro zonos infliacijos rodiklis buvo patikslintas į didesnę pusę, kas sustiprino argumentą dėl dar vieno ECB bazinių palūkanų pakėlimo, kuris numatomas šios savaitės pabaigoje.

Europos statistikos tarnyba „Eurostat“ pranešė, kad pagrindinės vartotojų kainos, pašalinus maisto ir energijos kainų įtaką, birželio mėnesį išaugo 5,5 proc. (išankstinis įvertis siekė 5,4 proc.), jų augimas nuo gegužės mėnesio (5,3 proc.) buvo šiek tiek spartesnis.

Kovos su infliacija padariniai Jungtinėje Karalystėje

Anglijos centrinio banko vadovas Andrew Bailey‘is atmetė pasiūlymą nustatyti didesnį nei 2 proc. infliacijos tikslą pastebėdamas, kad tai gali pakenkti centrinio banko patikimumui.

Jungtinės Karalystės darbo rinkos duomenys parodė, kad ieškančiųjų darbo skaičius šioje šalyje birželio mėnesį buvo didžiausias per pustrečių metų, o spaudimas dėl atlyginimų kėlimo sumažėjo.

Tuo metu naujos statybos būsto pardavimai Londone smuko iki žemiausio lygio per pastarąjį dešimtmetį. „Molior London“ duomenimis, nuo balandžio iki birželio vystytojai sugebėjo parduoti kiek daugiau nei 3 tūkst. naujų būstų – mažiausiai nuo 2012 m. Be to, dėl išaugusių skolinimosi sąnaudų sustabdyta 70 naujo būsto projektų, kas tapo rekordiniu skaičiumi.

Europos „STOXX 600“ akcijų indeksas per dviejų savaičių laikotarpį iki liepos 21 d. padidėjo 3,8 proc., Vokietijos DAX indeksas laikotarpį baigė 3,22 proc. aukščiau, Jungtinės Karalystės „FTSE 100“ indeksas pakilo 5,61 proc., o Baltijos „OMX Baltic Benchmark“ per pastarąsias dvi savaites padidėjo 0,5 proc.

Neišsipildęs Kinijos ekonomikos atsigavimo scenarijus

Kinijos ekonomika toliau nepateisina lūkesčių. Tai gali turėti antiinfliacinį efektą visame pasaulyje, kas lemtų tolesnį perėjimą nuo akcijų prie obligacijų. Per antrą 2023 m. ketvirtį Kinijos ekonomika plėtėsi lėčiau nei tikėtasi ir nepateisino pokovidinio atsigavimo lūkesčių. Minimu laikotarpiu Kinijos metinio BVP augimas sudarė 6,3 proc., kai tikėtasi bent 7,1 proc. augimo.

Be to, birželio mėnesį mažmeninės prekybos augimas išsikvėpė, o investicijos į nekilnojamąjį turtą traukėsi dar didesniu tempu. Praėjusį mėnesį 10 bazinių punktų sumažinęs skolinimo normą, Kinijos liaudies bankas toliau buvo nustatęs 2,65 proc. siekiančias vidutinės trukmės paskolų palūkanas.

„Bloomberg Economics“ skaičiavimais, BVP kainų defliatorius tapo neigiamas pirmą kartą nuo 2009 m. Dabartinė ekonominė dinamika Kinijoje pastebimai skiriasi nuo ikikovidinės eros, kai Kinija atliko „pasaulio fabriko“ funkciją. Ši šalis bando paskatinti vidaus vartojimą, tačiau mažmeninės prekybos apimtys neauga ir pereiti prie vidaus paklausa paremto ekonomikos modelio nesiseka. Įsitvirtinus paklausos šoko sukeltai defliacijai tampa vis sunkiau įsivaizduoti, kaip akcijų kainos galėtų viršyti lūkesčius Kinijoje.

Japonijos „Nikkei 225“ dviejų savaičių laikotarpiu paaugo 0,4 proc. o Kinijos „blue chips“ CSI 300 nukrito 0,6 proc. Honkongo „Hang Seng“ per palyginamąjį laikotarpį paaugo 3,22 proc.

Naftos ir vario perspektyvos

Perėjimas prie atsinaujinančiųjų energijos šaltinių turėtų reikšti, kad varis turi ilgalaikį pranašumą prieš naftą. Tačiau temstant pasaulinės gamybos perspektyvoms ir Kinijos atsigavimui bei OPEC+ remiant naftos kainą, „Swedbank“ analitikai pastebi, kad kol kas galime sulaukti atvirkštinio efekto.

OPEC+ aljansas šįmet jau 2 kartus mažino naftos išgavimą, o savo tolesnius įsipareigojimus dėl naftos kainos palaikymo patvirtino Saudo Arabijos ir Rusijos susitarimu. Tai suteikia tam tikrą pagrindą WTI kainos žemutinei ribai ties 60 JAV dolerių už barelį.

Varis tokios paramos neturi, ši žaliava gerokai jautriau reaguoja į mažėjančią paklausą pramonės sektoriuje. Kadangi pirkimo vadybininkų indeksas (PMI) mažėja visame pasaulyje (indeksas yra žemesniame nei 50 punktų lygyje nuo euro zonos iki Japonijos ir rodo pramonės susitraukimą), tai daro neigiamą poveikį žaliavoms, įskaitant ir varį bei naftą.

Tiesa, Australijos gavybos milžinės „Rio Tinto“ valdybos pirmininkas Dominicas Bartonas teigia, kad pasaulyje egzistuoja tokia didelė paklausa variui (atsižvelgiant į atsinaujinančios energetikos plėtrą), jog dabartiniai jo gavybos mastai atrodo juokingai.

„Brent“ naftos sandorių kaina per pastarąsias dvi savaites padidėjo 4,35 proc. ir sudarė 81 JAV dolerį už barelį. JAV WTI nafta pabrango 5,65 proc. iki 77 JAV dolerių už barelį. Aukso kaina padidėjo 1,9 proc. iki 1961 JAV dolerio už unciją.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją