JAV tikisi išsisukti nuo recesijos

JAV akcijų rinkos per pastarąsias dvi savaites kilo. „Dow Jones“ akcijų indeksas pakilo 3 proc., „S&P 500“ – 3,3 proc., o technologijų indeksas „Nasdaq Composite“ – 3,5 proc. Tą lėmė mažėjęs JAV iždo obligacijų pajamingumas, geresni infliacijos ir darbo rinkos rodikliai.

Praėjusią savaitę daug dėmesio sulaukė paskelbti infliacijos rodikliai. Mėnesinis vartotojų kainų indeksas augo tik 0,23 proc., nors buvo prognozuotas 0,3–0,4 proc. pokytis. Tuo tarpu nekilnojamojo turto nuomos kainos per mėnesį sumažėjo iki 0,41 proc., naudotų automobilių – 0,8 proc., o lėktuvų bilietų – 0,9 proc. Šie rodikliai svarbūs JAV centriniam bankui (FED) siekiant suvaldyti ekonomiką sukeliant tik švelnų nusileidimą, o ne gilią recesiją.

Pozityvumo rinkoms įpūtė ir paskelbti JAV darbo rinkos rodikliai, kurie rodo, kad užimtumas didėjo – pradinių nedarbo pareiškimų apimtys smuktelėjo iki 209 tūkst., o tęstinių – iki 1,84 milijono. Kita vertus, vartojimo rezultatai nebuvo tokie džiuginantys – ilgalaikio vartojimo prekių užsakymų trūkumas siekė tik 0,1 proc.

Gana pozityvios rinkos naujienos skatina kalbas apie galimai pasiektą palūkanų didinimo piką ir jų mažinimo tikimybes. JAV investicinis bankas „Morgan Stanley“ tikisi, kad per ateinančius dvejus metus (iki 2025 m. pabaigos) FED palūkanų normą sumažins iki 2,375 proc.

Tuo tarpu „Goldman Sachs“ prognozuoja palūkanas pradėsiant mažėti kitų metų ketvirtąjį ketvirtį. Banko matymu, palūkanos bus mažinamos iki 2026 m. vidurio, kada nusistovės ties 3,5–3,75 proc. riba. „Goldman Sachs“ vadovas Davidas Solomonas teigia, kad vertinant šiandieninius ekonomikos rodiklius, recesijos tikimybė JAV reikšmingai sumažėjo.

Europos ekonomika išlieka atspari

Svarstymai apie galimą palūkanų mažinimą netyla ir kontinentinėje Europoje. Tačiau čia centriniai bankai nerimauja, kad per daug optimistiniai lūkesčiai gali turėti neigiamą poveikį vykdomos monetarinės politikos poveikiui. Europos Centrinio Banko (ECB) Valdančiosios tarybos narys Pierre‘as Wunschas teigė, kad bankui gali tekti vėl didinti skolinimosi išlaidas, jeigu investuotojų prognozės dėl pinigų politikos laisvėjimo pakenktų institucijos siekiui pristabdyti infliaciją.

Tam antrina ir Belgijos centrinis bankas. Jo matymu, rinkos tikisi, kad ECB palūkanų normas nuo dabartinių 4 proc. pradės mažinti jau balandį. Anot Belgijos banko vadovo, jeigu visi manys, kad palūkanos bus mažinamos, tuomet ribojanti pinigų politika nebeatliks savo funkcijos ir bankai bus priversti imtis papildomų priemonių infliacijai pažaboti.

Optimizmo gaidelė girdėti ir iš euro zonos pardavimo vadybininkų indekso (PMI). Tiek gamybos, tiek paslaugų sektorių PMI yra geresni nei prognozuota: sudėtinis rodiklis paaugo nuo 46,5 spalį iki 47,1 lapkritį. Nors šie skaičiai nėra išskirtinai aukšti, jie atspindi ekonomikos atsparumą nepaisant ECB keliamų palūkanų. Šie skaičiai kartu su pagrindine infliacija, vis dar viršijančia 4 proc., lemia, kodėl ECB negali pareikšti, jog kova prieš infliaciją jau laimėta. Vertindamas tai, „Bundesbank“ prezidentas Joachimas Nagelis netgi pažymėjo, kad „šiuo metu negalime būti tikri, jog jau pasiekėme palūkanų normų viršūnę.“

Ekonomistai prognozuoja, kad infliacija euro zonoje žemiau 2 proc. nukris jau 2025 m. pradžioje (anksčiau, nei vertina ECB). Remiantis prognozėmis, pirmąjį 2025 m. ketvirtį kainos augs vidutiniškai 1,9 proc., o pagrindinė infliacija išliks 2,1 proc.

Tuo tarpu Jungtinėje Karalystėje (JK) infliacija jau nukrito iki žemiausio lygio per dvejus metus. JK Nacionalinis statistikos biuras trečiadienį pranešė, kad spalio mėnesį vartotojų kainos šioje šalyje ūgtelėjo 4,6 proc. (palyginti su praėjusių metų spaliu), tačiau tai yra mažiau nei rugsėjį, kada fiksuotas 6,7 proc. brangimas. Tai suteikė palengvėjimo vartotojams ir paskatino JK ministrą pirmininką Rishį Sunaką paskelbti pergalę prieš infliaciją. Jis buvo davęs pažadą jos augimą pažaboti perpus.

Europos „STOXX 600“ akcijų indeksas penktadienio prekybą baigė 2,9 proc. aukščiau nei prieš dvi savaites, Vokietijos DAX indeksas kilo 4,4 proc., Jungtinės Karalystės FTSE 100 indeksas – 1,7 proc., o Baltijos „OMX Baltic Benchmark“ fondas dviejų savaičių prekybą baigė praktiškai nepakitęs – vos 0,05 proc. aukščiau.

Obligacijų rinkoje – augantys įmonių įsiskolinimai

Obligacijų rinkose praėjusią savaitę atgarsio sulaukė JAV įmonių skolos. „Moody's Investors Service“ duomenimis, įmonių nevykdomų įsipareigojimų apimtys viršija 5 proc. Toks aukštas įsipareigojimų nevykdymo lygis paprastai būdingas staigiam ekonomikos sulėtėjimui ar nuosmukiui. Jis taip pat yra rekordinis nuo 2021 m. pirmojo pusmečio, kai įsipareigojimų nevykdymo bangą sukėlė „Covid-19“ pandemija. Tokios naujienos gali turėti neigiamą poveikį akcijų rinkai.

JAV dvejų metų obligacijų pajamingumas per paskutines dvi savaites nukrito 10 bazinių punktų ir siekė 4,92 proc. 10 metų obligacijų pajamingumas per laikotarpį nukrito 16 bazinių punktų iki 4,47 proc.

Azijos akcijų rinkos demonstravo skirtingus rezultatus

Azijos rinkose labiausiai kilo Japonijos „Nikkei“ indeksas, per pastarąsias dvi savaites pasistiebęs 3,1 proc. Pakilo ir Honkongo „Hang Seng“ – 0,7 proc. Tuo tarpu Kinijos „Blue-chips CSI 300“ indeksas nukrito 1,1 proc.

Kinijoje vartotojų išlaidos spalį viršijo rezultatus – mažmeninė prekyba išaugo 7,6 proc., pramoninė gamyba – 4,6 proc. Tiesa, investicijų į ilgalaikį turtą augimas nepateisino lūkesčių ir smuktelėjo iki 2,9 proc. Kinijos liaudies bankas paliko 2,5 proc. dydžio skolinimosi pagal vidutinės trukmės priemonę (MLF) palūkanų normą ir į bankų sistemą įliejo 600 milijardų juanių (83 milijardus JAV dolerių) – daugiausia nuo 2016 m. gruodžio.

Japonijos bendrasis vidaus produktas praėjusį ketvirtį susitraukė daugiau nei tikėtasi – per metus sumažėjo 2,1 proc., o tai atspindi atsigavimo trapumą. Tuo tarpu infliacijos rodiklis paspartėjo pirmą kartą per keturis mėnesius ir iš esmės atitiko rinkos lūkesčius, kad kainos kils. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, spalio mėnesį vartotojų kainos, neįskaitant šviežio maisto, kilo 2,9 proc. (rugsėjį – 2,8 proc.). Ekonomistai tikėjosi iki 3 proc. prieaugio po to, kai Japonijos Vyriausybė sumažino subsidijas komunalinėms paslaugoms. Dujų ir elektros kainų priemonių poveikis bendrai infliacijai šalyje sumažėjo iki 0,49 procentinio punkto nuo 0,98 rugsėjį.

Stiprėjantis euras ir svaras bei liūdni jenos popieriai

Valiutų rinkose itin reikšmingų pokyčių „Swedbank“ analitikai nefiksavo. Euro kursas JAV dolerio atžvilgiu per paskutines savaites paaugo 2,2 proc. ir nusistovėjo ties 1,09 JAV dolerio vienam eurui riba. Tuo tarpu svaro sterlingų kursas fiksavo 2,6 proc. brangimą JAV dolerio atžvilgiu ir penktadienį buvo prekiaujamas po 1,26 JAV dolerio už vieną svarą sterlingų.

Japonijos jena praėjusią savaitę šiek tiek sustiprėjo (1,5 proc., iki 149 jenų už JAV dolerį). Vis tik, kaip pastebi „Swedbank“ valiutų rinkos ekspertai, per pastaruosius metus jenos vertė yra reikšmingai pakritusi – ši valiuta išlieka maždaug 20 proc. pigesnė nei jos 10 metų vidurkis. Tą lemia daug priežasčių, įskaitant pinigų politikos skirtumus, infliaciją ir produktyvumą. „Bloomberg“ vertina, kad jena ir toliau pigs, o tai gali lemti Japonijos centrinio banko toliau plečiamas balansas.

Tuo tarpu žaliavų rinkose karšta tema tapo savaitei atidėtas naftą eksportuojančių valstybių organizacijos OPEC+ susitikimas. OPEC ir jos sąjungininkės susiduria su vis pesimistiškesnėmis naftos kainų perspektyvomis, o po šio pranešimo kainos dar sumažėjo, nes rinkos sutraktavo tai kaip signalą apie galimą pasiūlos perteklių ir organizacijos narių nesutarimus.

Sprendimas atidėti susitikimą priimtas po to, kai Rusijos ministro pirmininko pavaduotojas Aleksandras Novakas pareiškė, kad dabartinės naftos kainos yra „gana gero lygio“, o pasaulinė naftos rinka – subalansuota.

Nepaisant to, rinkos dalyvių manymu, Saudo Arabija sieks aukštesnių kainų ir greičiausiai paskatins kitas OPEC+ nares prisijungti prie naujausių gavybos mažinimo iniciatyvų.

„Brent“ naftos kainos per pastarąsias dvi savaites buvo 2,3 proc. žemesnės ir siekė 80 JAV dolerių už barelį. JAV WTI naftos kaina praėjusio penktadienio sesijos metu atpigo 3,3 proc. iki 75 JAV dolerių. Tuo tarpu aukso kaina paaugo 2,7 proc. – iki 2000 JAV dolerių už unciją.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją