Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, šiuo metu dėmesį kausto kriptovaliutos. Net ir mažai apie jas žinantys žmonės seka bitkoino kursą, dalijasi prognozėmis apie jo ateitį.
Martynas Pelenis
© Asmeninio albumo nuotr.

Dėl atsiskaitomojo kriptovaliutos pobūdžio, leidžiančio nuslėpti tapatybę, daug kas šį instrumentą traktuoja kaip pinigų plovimo priemonę. Nelegalūs verslai, savaime suprantama, mažiausiai suka galvą apie apskaitą. O kokioje balanso eilutėje apskaityti kriptovaliutą legaliu verslu užsiimančiam juridiniam vienetui?

Taigi įmonių apskaitininkų interesas – paprastesnis: vis dar neturime standarto, pagal kurį būtų galima vesti finansinę kriptovaliutos apskaitą.

Kriptovaliuta buhalterijoje: kas tai?

Daugelio Lietuvos įmonių apskaitininkams problemų kelia jau šio instrumento apibrėžimas. Pagal savo prigimtį kriptovaliuta yra skirta būti atsiskaitymo priemone, pinigais. Tačiau pinigai yra kuriami, leidžiami ir reguliuojami valstybių, o kriptovaliutos – ne. Kitas terminas, kuriuo būtų galima apibrėžti kriptovaliutą – „pinigų ekvivalentas“. Deja, jis taip pat klaidinantis, nes apskaitos standartuose nurodyta, kad pinigų ekvivalento vertė negali stipriai kisti. Tuo tarpu kriptovaliutų kainų svyravimai yra milžiniški.

Tiek tarptautiniai, tiek Lietuvos verslo apskaitos standartai (VAS) neleidžia kriptovaliutos priskirti nei prie pinigų, nei prie pinigų ekvivalentų. Jei kriptovaliutos negalima įtraukti į „pinigų bei pinigų ekvivalentų“ eilutę įmonės balanse, kur tuomet nurodyti įmonės sąskaitoje turimus bitkoinus, riplus, etereusus, litkoinus ir kitas kriptovaliutas?

Viena iš galimybių – traktuoti kriptovaliutą kaip finansinį instrumentą. Tačiau finansinio instrumento apibrėžimas teigia, kad jo turėtojas turi nenuginčijamą teisę už tą instrumentą gauti kitokį turtą. O turint omenyje kriptovaliutą, nėra kitos pusės, institucijos, kuri būtų įsipareigojusi už kriptovaliutą suteikti kitą turtą. Taigi, šis traktavimas joms taip pat nelabai tinka.

Kitas kelias – kriptovaliutas traktuoti kaip ilgalaikį nematerialųjį turtą. Bet ir tokiu atveju trūktų tikslumo, mat pagal apibrėžimą šis turtas verslui turėtų teikti ilgalaikę naudą.

Dar viena galimybė – balanse kriptovaliutą nurodyti prie atsargų. Toks jos apibūdinimas būtų pakankamai tikslus įmonėms, kurios užsiima prekyba kriptovaliutomis. Deja, šis būdas netiktų kita veikla užsiimančioms įmonėms.

Detalizuojame aiškinamajame rašte

Kadangi Lietuvos bankas viešai skelbia, jog kriptovaliutos Lietuvoje yra neprižiūrimos ir nereguliuojamos, į klausimą, kaip jas apskaityti, oficialaus aiškinimo neturi ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie LR finansų ministerijos. Kol kas šios institucijos specialistai teikia konsultacinio pobūdžio informaciją.

Jų nuomone, „virtuali valiuta pagal jos pobūdį ir ekonominę prasmę apskaitoje galėtų būti pripažįstami trumpalaikiu finansiniu turtu ir finansinėse ataskaitose parodomi kaip kitas finansinis turtas, kitos investicijos ar pinigų ekvivalentai“.

Panašu, kad kol nėra aiškių gairių, standartų ir reguliavimo, įmonės turi laisvę pačios nuspręsti, kur savo apskaitoje nurodyti kriptovaliutas. T. y. įmonė turi pasirinkti ir taikyti tokią apskaitos politiką, kad finansinės ataskaitos teisingai parodytų įmonės finansinę būklę ir veiklos rezultatus. Tokiu atveju, virtuali valiuta apskaitoje turėtų būti registruojama pagal jos turinį ir ekonominę prasmę. Reiktų žiūrėti į įmonės veiklos pobūdį, atsižvelgti, kokią reikšmę joje užima kriptovaliutos, ir spręsti, kurioje balanso eilutėje būtų geriausia atvaizduoti: pinigai, vertybiniai popieriai, ilgalaikis turtas ar atsargos.

Kriptovaliutą įtraukus į pasirinktą eilutę, tarkime, „pinigai ir pinigų ekvivalentai“, svarbiausia prie bendrovės balanso pridedamame aiškinamajame rašte atvaizduoti (paaiškinti ir aprašyti) informaciją apie balanse turimas kriptovaliutas ir jomis atliktas operacijas. Toks atvaizdavimas reikalingas, kad tretieji asmenys matytų galimas įmonės rizikas ir turėtų tikslų vaizdą apie įmonės finansinę padėtį.

Kalbant apie kriptovaliutų apskaitą, labai svarbu nepamiršti, kad finansinė ir mokestinė apskaita yra du skirtingi dalykai. Jei mokestinės apskaitos ypatumai yra daugmaž aiškūs, finansinėje apskaitoje klaustukų yra likę labai daug. (Beje, kalbant apie virtualiųjų valiutų žetonų platinimo (ICO) apskaitą, tų nežinomųjų yra dar daugiau. Tačiau tai – atskira tema.) Tokia aiškiai neapibrėžta situacija gali reikšti tik viena – panašūs projektai yra padidintos rizikos, nes tretiesiems asmenims sudėtinga matyti realią situaciją bendrovių finansuose.

Dėl spekuliacinių galimybių šiandien išaugęs susidomėjimas kriptovaliutomis ateityje gali ir nuslūgti, tačiau neabejoju, jog kriptovaliutos niekur nedings. Galbūt šiems vienetams bus sukurti nauji apibrėžimai ir apskaitos standartai. O kol atsakingos institucijos nėra pateikusios savo vertinimų dėl kriptovaliutos traktavimo, įmonėms savo apskaitoje tenka vadovautis tradiciniais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Arvydas Guogis. Politinė padėtis Švedijoje prieš rugsėjį vyksiančius riksdago rinkimus (1)

Švedijos riksdago (parlamento) rinkimai, kurie įvyks po 4 mėnesių, rugsėjo 9 dieną, kelia daug...

Linas Sesickas. Ar sulauksime antstolių už valstybės skolas? (6)

Pasaulinė skola pasiekė rekordinį lygį – 164 trilijonus JAV dolerių, paskelbė Tarptautinis...

5 nematomi atrankos į darbą kriterijai, apie kuriuos nesusimąstėte (6)

Dažniausi patarimai ieškančiam darbo - žinoti, ko iš tikrųjų norite ir ką Jūs geriausiai...

„Rimi“ ir „Iki“ susijungimo artimiausiu metu nebus: ko išmokome (8)

2016 m. pabaigoje „ Rimi Lietuva“ atskleidė savo strateginį planą įsigyti bendrovę...

Daiva Lileikienė. Įtvirtintas kelias, kaip dirbti su konkurentu dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose (3)

Verslui – viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančioms įmonėms – naudinga žinoti apie naują...

Top naujienos

Jasikevičius prakalbo apie serijos pabaigą, bet komandai turi sąlygą (44)

Kas prieš šešis mėnesius būtų pasakęs, kad Kauno „Žalgiris“ brausis į Eurolygos finalo...

Šlykšti kiaulystė: „Žalgirio“ krepšininką su pergale „pasveikino“ vagys (15)

Džiaugsmas įveikus Pirėjo „Olympiakos“ (Graikija) klubą ir priartėjus prie Eurolygos finalo...

Priklausomybė nuo sekso skelbiama pasiekusi epidemijos lygį: politikai mano, kad atėjo laikas tai sutvarkyti atlikite testą (560)

Kasdien galvojate apie seksą ir galbūt kone nuolat? O pačiu seksu užsiimti nepraleidžiate...

Pasakiškas vakaras Kaune ir „Žalgiris“ – per žingsnį nuo Eurolygos finalo ketverto (576)

Žalia sirgalių jūra dar nesibaigus rungtynėms traukė pergalės skanduotes: į namus po antrųjų...

„Olympiakos“ strategas skaičiavo aukas: žaidėjams teko leisti vaistų nuo skausmo

Belgradas pavojingai tolsta nuo Pirėjo „Olympiakos“ komandos: Eurolygos ketvirtfinalio serijoje...

Po naujausio Kim Jong Uno žingsnio – įspėjimas: tai spąstai (79)

Šiaurės Korėjos lyderiui vien susitikimas su JAV prezidentu yra didžiulis pasiekimas, nes taip...

Prieš vidurnaktį Telšių turguje užsiliepsnojo prekybos paviljonai (9)

Vėlų antradienio vakarą, 23.35 val., Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos telefono numeriu...

Įvertino Jasaičių santykius: ji – plėšrūnė, o jį traukia nuodėmingi malonumai (67)

Šeimos dramą išgyvenančių Simo ir Oksanos Jasaičių santykius nusprendė įvertinti garsus...

Valdžios malonė: suteiks vienkartinę galimybę susimokėti (58)

2019 metais gyventojai ir įmonės turės vienkartinę galimybę susimokėti „pamirštus“...

Salah šou UEFA Čempionų lygos pusfinalyje: „Liverpool“ įvarčių fiestoje pranoko „Romą“ (10)

Antradienio vakarą Liverpulio „Anfield“ stadione sužaistos pirmosios UEFA Čempionų lygos...