Aš pats tikrai nebūčiau siūlęs pratęsti pasirinkimo termino ir būčiau palikęs bent gyventojus, to nepadariusius, prisiimti finansines savo poelgio pasekmes bent jau vienam mėnesiui. Tam, kad ateityje būtų mažiau tikimasi, kad kažkas kitas už mus turėtų mumis pasirūpinti labiau nei mes patys.
Bet Vyriausybė visgi nusprendė gyventojus gelbėti nuo garantinio tiekimo ir tiekėjo pasirinkimo terminą pratęsė iki Joninių. Tiesa, kyla natūralus klausimas: ar gelbėjami gyventojai iš viso nori pasirinkti elektros tiekėją?
Klausantis politikų pranešimų dar prieš porą mėnesių, daliai vartotojų galimai susidarė įspūdis, kad liberalizacijos procesas bus eilinį kartą atidėtas, bet taip neįvyko. Skaitant atsiliepimus socialinėje medijoje atrodo, kad dalis vartotojų klaidingai įsitikinę, kad garantinis tiekimas su valstybės kompensuojama dalimi yra pigiau nei pasirinkti nepriklausomą tiekėją. Turiu juos nuvilti, taip nėra.
Skirtumas tarp garantinio tiekimo ir bet kurio nepriklausomo tiekėjo (su biržos kaina susieto plano) tiekimo dalis yra brangesnė +25 proc. garantinio nenaudai. Kalbant paprastai, pasirinkus nepriklausomo tiekėjo su biržos kaina susietą planą bet kuriuo atveju mokėsite mažiau nei būdami garantiniame tiekime. Nes bet kuris tiekėjas prie rinkos kainos prideda 1-2 proc. pelno maržą, o garantinis tiekėjas prideda 25 proc. pelno maržą, kaip numatyta įstatyme. Šiuo metu prie dabartinių elektros kainų garantinio tiekimo kaina būtų apie 35ct/kWh, o rinkos analitikai, prognozuodami tolimesnį rinkos kainos augimą, liepai numato net iki 38 ct/kWh kainos padidėjimą.
Taip, su Valstybės numatytomis nuo 2022 metų liepos 1 dienos iki 2022 metų gruodžio 31 dienos taikyti kompensacijomis elektros vartotojams, kompensuojant skirtumą tarp jų mokamos kainos ir 24 ct/kWh, pasirinkimas tarp tiekėjų tampa „įdomus“, nes, kad ir ką jūs bepasirinktumėte, iki 2022 metų pabaigos, matyt, mokėsite vienodai. Kadangi ta kompensacija negali būti didesnė nei 9 ct/kWh, tai reiškia, kad jei elektros kaina, kurią jums tiekėjas (tame tarpe ir garantinis tiekėjas) parduos, bus didesnė nei 33 ct/kWh, jūs turėsite mokėti ir tuos 24 ct/kWh ir dar skirtumą tarp tiekėjo kainos ir 33 ct/kWh.
Apibendrinant, gyventojai, pasirinkdami variantą nieko nedaryti ir pasilikti prie garantinio tiekėjo, greičiausiai jau nuo liepos mokės 2-8 eurais daugiau nei pasirinkdami bet kokį tiekėją, tiesiog negalvodami. Su laiku skirtumas, tikėtina, turėtų išaugti iki 5-15 eurų ar net dar didesnės sumos, jei elektros rinkos kainos augs, metų pabaigoje, jei Valstybė nuspręs nuo kitų metų nebeleisti po porą šimtų milijonų eurų per metus elektros kainų kompensacijoms.
Kaip nuspręsti, fiksuoti kainą ar ne?
Nusprendus pasinaudoti Vyriausybės suteiktu antru šansu pasirinkti elektros tiekėją, vertėtų nuspręsti, ar fiksuoti elektros kainą ilgesniam laikotarpiui. Tai jau grynai finansinis sprendimas. Ir tai turbūt vienas esminių pasirinkimų, pasirenkant elektros tiekėją ir jo siūlomą planą. Darant šį pasirinkimą, renkantis tarp fiksuotos kainos ir kintamos kainos, svarbiausias klausimas yra jūsų nuomonė apie tai, ar elektros kaina ateityje kils, ar kris.
Paprastai elektros kainą fiksuoti labiau apsimoka tada, kai tikimasi, kad kaina rinkoje ateityje kils, o kainos nefiksuoti ir prisirišti prie nuolat kintančios elektros kainos rinkoje apsimoka tada, kai tikimasi, kad rinkos kaina ateityje kris.
Žiūrint į elektros pardavimo ateities sandorius Europoje, mes nuolat matome tik blogėjančias prognozes. Pavyzdžiui, Vokietijoje, kurioje vidutinė rinkos kaina 2020 metais siekė 3,1 ct/kWh, o 2021 metais siekė 9,7 ct/kWh, dar prieš savaitę Leipcigo EEX biržoje elektrą, kuri bus pristatyta 2023 metais Vokietijoje, galima buvo pirkti už 22,4 ct/kWh. Užteko Gazprom pamažinti gamtinių dujų srautą, tekantį į Vokietiją, ir šiuo metu toje pačioje biržoje ateities sandoris elektrai, pristatytai 2023 metais, jau siekia 23,2 ct/kWh.
Vėliau, 2024 – 2025 metams numatomas šioks toks kainos kritimas, prognozuojant elektros pasiūlos augimą, į rinką įeinant daugiau šiuo metu intensyviai pradedamų statyti vėjo ir saulės elektrinių (16,5ct/kWh 2024 metams ir 14 ct/kWh 2025 metais), tačiau tokių vidutinių kainų, kokias mes turėjome iki 2021 metų, mes, panašu, neturėsim dar labai ilgai.
Žodžiu, rinkos prekybininkai jums siūlo ilgam užmiršti tuos laikus, kai elektra kainavo tiek, kiek kainavo 2020-2021 metais.
Jei tikėtume tais rinkos ekspertais, kurie dabar Europoje sudarinėja ateities sandorius, matyt, reikėtų sudaryti sutartis su ilgalaikiu kainos fiksavimu.
Kita vertus, iš karto turiu perspėti, kad rinkos analitikų ateities prognozės kinta beveik taip pat greitai, kaip ir pačios rinkos kainos.
Kaip nenudegti renkantis ilgalaikį kainos fiksavimą?
Pasirinkus sutartį su ilgalaikiu kainos fiksavimu, rekomenduočiau rinktis tiekėją pagal žemiausią kainą. Tiekėjų tarifus itin lengva palyginti VERT skaičiuoklėje.
Tada reikia pasirinkti, kokiam laikotarpiui norite fiksuoti kainą. Turėkite mintyje tai, kad ši sutartis nėra įpareigojanti jus tą sutartį vykdyti visą kainos fiksavimo laikotarpį. Išsiaiškinkite, kokios yra tokios sutarties nutraukimo sąlygos. Jei matysite, kad, sudarius ilgalaikiam laikotarpiui (skirtingi tiekėjai siūlo nuo 36 iki 72 mėn.) užfiksuotą sutartį, jau per pirmus metus jūs sutaupytumėte daugiau pinigų, nei kainuotų po metų tą sutartį nutraukti, tokiu atveju iš tikro yra verta sudaryti tokią ilgalaikę sutartį vietoje to, kad fiksuotumėte kainą pusmečiui, metams ar dviem, bet aukštesniame kainos lygyje. Net jei manote, kad po metų ar dviejų kainos rinkoje nukris ir jūs galėsite ateityje sudaryti naują sutartį geresnėmis sąlygomis.
Tuo labiau, kad, kaip jau minėjau anksčiau, yra labai neaišku, kas bus su kainomis vėliau. Čia jūs dar gaunate tam tikrą draudimą nuo to, kad kainos nenukris ir po metų ar dviejų bus vis dar tokiose pačiose aukštumose, kokiose yra dabar, kaip šiuo metu prognozuoja rinkos dalyviai.
Pabaigai
Jei dar nepasirinkote tiekėjo, verta tai padaryti Vyriausybei davus antrą šansą. Ir mažiau tikėkite tais, kurie vadovaujasi emocijomis ar argumentais, neturinčiais faktų.
