COVID-19 pandemija sumažino elektros paklausą
Visoje Europoje karantino metu išaugusios elektros suvartojimo namuose apimtys yra tik viena medalio pusė, turinti gerokai mažesnę įtaką elektros kainoms nei situacija verslo sektoriuje. O čia mes matome kardinaliai priešingą vaizdą – COVID-19 pandemija, nemažą dalį įmonių privertusi laikinai užverti duris, o dar didesnę dalį – sumažinti darbų apimtis, turėjo drastišką poveikį elektros suvartojimui.
Kovo mėnesį bendra elektros energijos paklausa Europoje sumažėjo nuo 5 proc. iki 15 proc., o paskutinėmis mėnesio savaitėmis užfiksuotas dar didesnis nuosmukis. Tuo tarpu elektros gamybos pajėgumams karantinas didelės įtakos neturėjo. Pavyzdžiui, Baltijos šalyse elektros energijos kovo mėnesį pagaminta 2 proc. daugiau nei vasarį. Tam įtakos turėjo palankios klimato sąlygos – didelis kritulių lygis lėmė išaugusius hidroelektrinių pajėgumus, 15 proc. didesni nei prieš metus buvo ir vėjo jėgainių pajėgumai.
Natūralu, kad vartojimui mažėjant, o gamybos pajėgumams išliekant panašiame lygyje, kaina mažėja. Didmeninė elektros energijos kaina Šiaurės regiono ir Baltijos šalių „Nord Pool“ biržoje, kuriai priklauso ir Lietuva, kovo mėnesį, palyginti su vasariu, nukrito vidutiniškai 31 procentu. Baltijos šalyse didmeninė kaina vidutiniškai smuko 14 procentų, o Lietuvoje ji buvo mažesnė nei Latvijoje ir Estijoje.
Panašios tendencijos didmeninėje rinkoje tęsiasi ir balandžio mėnesį – Velykų savaitę elektros kaina Lietuvos prekybos zonoje sumažėjo 15 procentų. Energijos išteklių kainų mažėjimą jau pajuto ir nereguliuojamos rinkos vartotojai, t.y. verslo segmentas – daugelis Lietuvos įmonių elektrą perka 10-15 proc. pigiau nei metų pradžioje.
Kainas mažina ir atsiradusi konkurencija
Žinoma, situacija didmeninėje energijos išteklių rinkoje pati savaime neįpareigoja valstybės valdomų energetikos įmonių skubiai reaguoti mažinant kainas galutiniams vartotojams.
Tačiau elektros tiekimo atveju egzistuoja ir kitas faktorius, kurio ignoruoti tiesiog neįmanoma – atsiradusi konkurencija rinkoje.
Valstybės valdoma „Ignitis“, iki šių metų valdžiusi 100 proc. buitinių vartotojų rinkos, per kelis mėnesius jau sulaukė dviejų konkurentų. Į rinką atėję alternatyvūs tiekėjai elektrą buitiniams vartotojams iškart pasiūlė 10-20 proc. pigiau už „Ignitis“ standartinį vieno laiko zonos tarifą. Deja, Lietuva yra viena iš kelių šalių Europoje ir paskutinė Šiaurės Europoje vis dar neliberalizavusi privačių vartotojų elektros rinkos.
Akivaizdu, kad naujiems rinkos dalyviams pasiūlius mažesnes kainas, reaguoti privalo ir valstybės valdomas energetikos sektorius. Tad elektros kainų mažėjimas, kurį jau pajuto Lietuvos verslo sektorius, persikels ir į buitinių vartotojų segmentą. Be abejonės, tai turės teigiamą įtaką gyventojų pajamoms, o neišvengiamo ekonominio nuosmukio metu gali kiek pristabdyti vartojimo smukimo tempus.
Kita vertus, nereikia tikėtis, kad elektros kainų mažėjimo tendencija išliks ir ilgesniu laikotarpiu. Po koronaviruso krizės sukelto ekonomikos lėtėjimo atsigaunant pasaulinei ekonomikai, tikėtina, kad pajausime ir intensyvesnį elektros vartojimo poreikį. Neatmestina, kad po kelerių metų elektros kainos gyventojams pamažu artės prie Šiaurės Europos šalių lygio, kur jos yra maždaug 30 proc. didesnės nei šiuo metu moka Lietuvos vartotojai, tad rinkos liberalizavimas ir monopolio panaikinimas leistų išvengti tokio galimo spartaus elektros kainų augimo per ateinančius kelerius metus.
