aA
Nepaisant to, kad pasaulis tebėra COVID-19 pandemijos gniaužtuose, globali ekonominė situacija gerėja – tikimasi, kad ekonominis augimas šiemet bus sparčiausias per pastaruosius dešimtmečius. Pasaulinės pramonės nuotaikos pastaruoju metu yra pasiekusios rekordines aukštumas, nes paklausa atsigavo daug greičiau, nei tikėtasi, o kai kuriuose sektoriuose, pavyzdžiui, puslaidininkių gamybos srityje, ji vis dar atsilieka nuo paklausos. Be to, mažėjant COVID-19 atvejų skaičiui išsivysčiusiose šalyse, nuotaikos gerėja ir paslaugų sektoriuje.
Mārtiņš Āboliņš
Mārtiņš Āboliņš
© Įmonės nuotr.

Optimizmas dėl ekonomikos augimo perspektyvų pastebimas ir finansų rinkose. Remiantis Tarptautinio valiutos fondo balandžio prognozėmis, šiemet pasaulio ekonomika turėtų augti 6 proc., 2022 m. – 4,4 procento. Tokį greitą pasaulio ekonomikos atsigavimą didžiąja dalimi nulėmė precedento neturinti fiskalinė ir pinigų politika. Su centrinių bankų parama JAV biudžeto deficitas antrus metus iš eilės šiemet gali viršyti 15 proc. BVP, euro zonoje biudžeto deficitas šiemet viršys 7 procentus.

COVID-19 pandemija nesibaigė, virusas artimiausiu metu iš mūsų kasdienybės nesitrauks. Baltijos šalyse šiemet taip pat neišvengė antrosios COVID-19 bangos, o su ja grįžo ir įvairūs ekonominės apribojimai. Gera naujiena ta, kad Izraelio, Jungtinės Karalystės, JAV patirtis rodo, jog COVID-19 vakcinos yra veiksmingos įveikiant šią krizę. Nors Europos Sąjungos gyventojų skiepijimo tempai kol kas keliais mėnesiais atsilieka nuo minėtų šalių, tačiau vakcinų prieinamumas gerėja, o tai reiškia, kad COVID-19 pandemija išsivysčiusiose šalyse artėja prie pabaigos.

Taip pat daugėja požymių, kad, kaip ir kiti koronavirusai, COVID-19 gali būti sezoninis virusas, tad vasarą galime tikėtis, kad užsikrėtimų skaičius mažės, tačiau rudenį situacija gali vėl blogėti, jei iki to laiko nepavyks paskiepyti daugumos gyventojų ir pasiekti vadinamojo minios imuniteto.

Greitai atsigaunančios Baltijos šalys šiemet nebebus tarp lyderių. Trumpalaikiai ekonomikos rodikliai rodo, kad šių metų pradžia Baltijos šalių ūkiams nebuvo geresnė, nei tikėtasi, tačiau antrosios COVID-19 bangos poveikis ekonomikai bus gerokai mažesnis, nei buvo per pirmąją bangą pernai pavasarį. Verslai prisitaiko prie COVID-19 suvaržymų ir randa būdų, kaip vykdyti, pavyzdžiui, nuotolinius pardavimus, o veiklos apimtis gamybos ir statybos sektoriuose apskritai nesumažėjo. Tai leido ir mums pagerinti ekonomikos augimo prognozes – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje ekonomika šiemet augs daugiau nei 3 proc., tačiau tarp greičiausiai atsigaunančių šalių nepateksime.

Pernai ekonominiai Baltijos šalių rodikliai buvo geresni nei kitur Europoje, todėl atsigavimo potencialas šiemet yra mažesnis. Tačiau, mano vertinimu, galime tikėtis, kad metų antroje pusėje ekonominis atsigavimas smarkiai išaugs ir 2022-aisiais Baltijos regiono ekonominis augimas gali siekti 6 procentus.

Paslaugų sektorius tebėra silpniausia grandis, tačiau jo atsigavimo potencialas išlieka didelis. Skaičiuojama, kad nuo 2019 m. pabaigos apie 75 proc. Latvijos turizmo sektoriaus darbuotojų neteko darbo arba buvo išleisti į prastovas. Didelis nedarbo augimas pernai buvo fiksuojamas taip pat pramogų, maitinimo, keleivių vežimo, kituose paslaugų sektoriuose. Paslaugų eksportas Latvijoje ir Estijoje pernai sumažėjo daugiau nei 20 proc., Lietuvoje – 9 procentais.

Visgi gera žinia yra ta, kad tiek Baltijos šalių praėjusios vasaros, tiek kitų valstybių, kurioms pavyko suvaldyti COVID-19 plitimą, patirtis rodo, jog paslaugų sektorius sparčiai atsigauna, kai tik epidemiologinė situacija leidžia sušvelninti veiklos apribojimus. Būtent paslaugų sektoriaus atsigavimas bus labai svarbus visai ekonomikai augti antroje šių metų pusėje ir 2022-aisiais, žinoma, jei iki to laiko mums pavyks suvaldyti COVID-19 pandemiją.

Nedarbas padidėjo, tačiau augo ir žmonių pajamos. Šiuo metu Baltijos šalių darbo rinkoje stebime paradoksalią situaciją. Nors nedarbo rodikliai gerokai didesni, nei buvo prieš pandemiją, visgi sunku vienareikšmiškai atsakyti, kokia yra tikroji jo apimtis. Remiantis oficialia statistika, pernai metų pabaigoje nedarbas Lietuvoje siekė 9,1 proc., Latvijoje – 7,9 proc. ir 7,4 proc. Estijoje. Mano nuomone, tikrąjį nedarbo lygį ir ilgalaikį pandemijos poveikį darbo rinkai galėsime įvertinti tik tada, kai bus panaikinti su COVID-19 susiję apribojimai.

Visgi nepaisant didėjančio nedarbo, dėl valstybės paramos programų gyventojų pajamos augo ir bankuose didėjo tiek namų ūkių, tiek verslo įmonių santaupos – vasario mėnesį namų ūkių santaupos Baltijos šalyse buvo 15–22 proc. didesnės nei prieš pandemiją. Be to, per pandemiją daugiau taupėme ir mažiau vartojome, tai irgi leido sukaupti daugiau lėšų. Tikėtina, kad pasibaigus su pandemija susijusiems apribojimams šios atidėto vartojimo lėšos sugrįš į paslaugų ir prekybos sektorius.

COVID-19 pandemija tebėra didžiausia rizika ekonomikai. Mano vertinimu, paslaugų sektoriaus atsigavimas, kylanti ciklo kreivė gamybos sektoriuje, ES lėšų panaudojimas statybų sektoriuje yra svarūs argumentai tikėtis, kad Baltijos šalių ekonomika antroje šių metų pusėje ir per ateinančius dvejus metus augs labai sparčiai.

Tačiau neturime pamiršti, kad rizikų išlieka, o viena didžiausia jų Baltijos šalims būtų dar viena COVID-19 pandemijos banga. Akivaizdu, kad ekonomikos situacija artimiausius mėnesius labiausiai priklausys nuo to, kaip greitai pavyks skiepyti gyventojus, pasiekti minios imunitetą ir pasirengti valdyti virusą rudenį.

www.DELFI.lt
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Jurgita Navikienė. Finansinių ataskaitų stebėsena: kiek bus nubaustų?

LR Finansinės apskaitos įstatymas jau skaičiuoja pirmąsias gyvavimo dienas. Atrodo, kol kas...

Raimondas Imbrasas. Atsinaujinantis kuras šilumos gamyboje: laikas turėti valstybės strategiją

Kaip reikia ruošti roges vasarą , taip ir kalbėti apie šilumos ūkį reikia vasarai artėjant....

Vytenis Šimkus. Ar veikia sankcijos Rusijai?

Prasidėjus invazijai Ukrainoje vakarų pasaulis gana greitai sureagavo ir pritaikė Rusijai...

Eglė Gliaudelytė. Darbas iš namų: kaip padaryti, kad ir vilkas būtų sotus, ir avis sveika

Nors pastaraisiais metais pandemijos pastūmėtas verslas į darbo laiko organizavimą ėmė...

Bernadeta Goštautaitė. Nutylėjimo kultūra užkerta kelią pokyčiams organizacijose: tylos motyvai ir sprendimai

Darbuotojų idėjos ir konstruktyvi kritika yra svarbi ir nepamainoma vertybė siekiant organizacijos...

Top naujienos

Baltarusijoje viskas eina blogyn: Lukašenką iš sosto išvers tik perversmas Kremliuje (3)

Praėjo metai po to, kai gegužės 23-iąją Baltarusijos režimas priverstinai Minske nutupdė...

Delfi PliusAndrea Dudik

Degtinė, ikrai ir vertėjomis prisistatančios moterys: Rusijai vakarėlis baigėsi

Degtinė, ikrai ir vertėjomis prisistatančios moterys. Taip vyko liūdnai pagarsėję rusų remiami...

Britų žvalgyba nurodė, ko dabar siekia Putinas: ukrainiečiams nelieka kitos išeities (4)

Žiaurus, totalinis karas, kokio Europoje nebuvo beveik aštuonis dešimtmečius. Taip Ukrainos...

Vasariška šiluma neužsibuvo: vėl vyraus vėsūs ir vėjuoti orai

Trečiadienio dieną per Lietuvą slinks šaltasis atmosferos frontas. Pradedant vakariniais rajonais,...

Karas Ukrainoje. Daugiabučio griuvėsiuose Mariupolyje aptikta 200 smarkiai apirusių kūnų Ukraina apie reikšmingus pokyčius: mūsų priešai dėl to labai liūdi

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis naktį į antradienį pareiškė, kad Rusija vykdo...

Artūras Zuokas pirmą kartą viešai pasirodė su nauja širdies drauge (2)

Neseniai skyrybų dramą išgyvenęs buvęs Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas Lietuvos meno...

Buvęs žalgirietis Lietuvoje išgyveno košmarą: dingę pinigai, rasizmas ir „dėl visko kalti konservatoriai“ (1)

Kauno „Žalgiris“ – istorinėse žemumose. Lietuvos krepšinio lygos pusfinalio serijoje prieš...

Delfi PliusAgnė Keizikienė

Šis sekso būdas vieniems yra tabu, kitiems – slapta svajonė: kodėl kai kuriems taip maga įeiti pro „galines duris“?

Jokia paslaptis, kad analinis seksas nėra šiuolaikinis „išradimas“. Tam tikri išlikę...

Delfi PliusPsichologas Gediminas Navaitis

Psichoterapeutai išanalizavo, apie ką svajoja vyrai ir moterys: ką reiškia mūsų seksualinės fantazijos ir kaip tai panaudoti santykiuose?

„Meilė – tai fantazijų mainai“, – teigė prancūzų rašytojas Nicola de Chamfort'as....

Tokio skanaus žiedinio kopūsto dar nevalgėte: receptas paprastas kaip dukart du, o skonis – 10 balų

Žiedinis kopūstas , arba kalafioras – ne tik skani, bet ir labai naudinga daržovė. Ji teigiamai...