aA
Gerkite vandenį. Bebam água (port.). Šių futbolo megažvaigždės Christiano Ronaldo žodžių nebūtume įpirkę niekada. Tačiau kam, jei ne Portugalijos vyrų futbolo rinktinės kapitonui, geriau žinoti, kad laikantis aukštesniam nei 30 laipsnių Celsijaus karščiui per rungtynes futbolininkas gali prarasti net apie 3 litrus skysčių ir jie atstatomi tikrai ne limonadu.
Marius Švaikauskas
Marius Švaikauskas
© Asmeninis albumas

Pirmadienį Budapešte įvykusi spaudos konferencija ir du „Coca-Cola“ buteliukus į šalį patraukęs bei paprastą vandenį pasirinkęs gerti C. Ronaldo tapo sensacija žiniasklaidoje bei socialiniuose tinkluose.

Galima spėlioti ir ginčytis, ar tikrai būtent šis garsaus futbolininko poelgis iš gaiviųjų gėrimų gamintojos laikinai atėmė 4 mlrd. JAV dolerių jos rinkos vertės ir ar profesionalūs sportininkai gali leisti sau taip ignoruoti rėmėjus. Savo ruožtu, futbolo genijų tviteryje palaikė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), paraginusi būti sveikiems kaip Christiano, mažinti cukraus suvartojimą ir riboti saldžius gėrimus.

Neginčijamas faktas, kad šią savaitę vanduo įgijo savo megainfluencerį, nes futbolo žvaigždė tviteryje turi 92 mln., feisbuke – 148 mln., o instagrame – net 300 mln. sekėjų. Kol rinkos ekspertai spėlioja, kokią įtaką futbolininko žinutė padarys jo milžiniškai gerbėjų auditorijai, kuri vien tviteryje yra keliasdešimt kartų didesnė nei visi Lietuvos gyventojai kartu sudėjus, vertėtų prisiminti tikrąją mūsų žvaigždę – vandenį.

Aš tikiu, kad po C. Ronaldo gesto vanduo bus pradėtas vertinti labiau.

Sveikatingumo tendencijos nuolat stiprėja. Kartais jas inicijuoja ir užaugina vartotojai, dalimi atvejų sprendimų priėmėjai dėl visuomenės sveikatos intereso apsisprendžia taikyti reguliavimo priemones. Tarp pastarųjų yra cukraus vartojimo mažinimo iniciatyva. Sutapimas ar ne, bet C. Ronaldo atsigerti vandens pasirinko Europai laukiant pirmosios šiemet karščio bangos, kuri oro temperatūrą šokdins aukščiau 30 laipsnių Celsijaus ribos. Taip pat ir Lietuvoje.

Gėlas vanduo ne visur yra savaime suprantamas ir kasdienis dalykas. Lietuvoje ir Vilniuje bei aplink sostinę, kur dirbame mes, turime didelę privilegiją gerti ir kitoms buitinėms reikmėms naudoti vandenį, esantį taip giliai, kad jo net nepasiekia paviršinė tarša. Kitaip tariant, pas mus iš bet kurio čiaupo bėga požemių vanduo, kurį galima gerti, kuriuo galima praustis ir kuriuo nebaisu sudrėkinti dantų šepetėlį, rizikuojant užsikrėsti bei susirgti. Be to, vandens iš čiaupo gėrimas yra bene tausiausias pasirinkimas galvojant apie aplinką, nes taip išvengiama perteklinio plastiko bei stiklo taros naudojimo. Ir kainuoja apie 300 kartų mažiau negu pastarasis.

Nesijauskite vieniši, jei jums nekyla ranka į stiklinę įsipilti vandens iš čiaupo. Vandentiekio ir į butelius išpilstyto vandens fenomeną ne vienus metus bando išsiaiškinti amerikiečiai, nes reikšmingai visuomenės daliai JAV atrodo, kad vanduo butelyje kažkodėl yra sveikesnis, švaresnis ir skanesnis.

Prieš porą dešimtmečių aklas vandens skonio testas nustebino taip, kad jo rezultatai cituojami iki šiol. Nežinodami, kokį vandenį bando, didžiausia dalis (45 proc.) ragautojų skaniausiu išrinko Niujorko vandentiekio vandenį, kurio buvo tiesiog prileista iš čiaupo. Pastarasis akivaizdžiai ir be gailesčio sutriuškino gerai žinomus, populiarius geriamojo vandens prekės ženklus. Vėliau atlikti testai vienaip ar kitaip patvirtindavo, kad eksperimentų dalyviai sunkiai skiria, koks yra jų geriamo vandens šaltinis, ir kad vanduo buteliuose pranašumo paprastai neturi, jei geriantieji vandenį nemato paties butelio.

Garsusis Niujorko vanduo tapo legenda pasklidus pastebėjimams, kad būtent jis išskirtiniais kepiniais paverčia čia kepamas picas, beigelius ar spurgas, o į kitus miestus besiplečiantys maitinimo įstaigų savininkai tą tik patvirtindavo. Jiems be stebuklingo Niujorko vandentiekio vandens nesigaudavo tešla, nepatiko kepinių tekstūra ir skonis. Žinoma, atsirado ir sprendimas. Imtas pardavinėti specialus įrenginys, kuris, kaip teigiama, bet kokį vandenį gali paversti Niujorko miesto vandeniu bei atkartoti pastarojo kietumą, molekulinę struktūrą bei cheminę sudėtį.

Jei vandentiekio vanduo nusipelnė pamėgdžiojimo, vadinasi, jis tikrai yra puikus!

Tiesa, kad kiekvieno žemės kampelio vanduo yra unikalus. Iš žemės gelmių Vilniuje išgaunamas vanduo taip pat jokiu būdu nėra „joks“. Be to, kad jis ypač švarus, jame yra daug organizmui naudingų mineralinių medžiagų – kalcio, magnio, sulfatų, chloridų. Be to, priklausomai nuo vandenvietės vietos, kai kuriuos būstus jis pasiekia vos per 5 minutes. Galbūt ir apie Vilniaus vandenį kada nors galėsime sakyti, kad jis yra legendinis, bei norėsis jį atkartoti, nes mūsų miesto kepėjai savo picomis taip pat garsina Vilnių pasaulyje.

Tad būkime kaip Ronaldo. Gerkime vandenį. Iš čiaupo.

www.DELFI.lt
Turite teisinį klausimą?
Aiškiai ir konkrečiai aprašykite savo situaciją – jos teisinį vertinimą ir savo įžvalgas „Delfi Plius“ platformoje pateiks Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos nariai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(7 žmonės įvertino)
2.7143

Ieva Vidugirė. Atmintinė vadovui: kaip elgtis, jeigu įmonė neatlaiko sukrėtimų

Ekonomika Lietuvoje pastaraisiais metais augo itin sparčiai: daugėjo investicijų, augo eksportas,...

Viktorija Čijunskytė. Pagrindinės pradedančiojo investuotojo klaidos

Rekordinė infliacija lėmė ir labai didelį susidomėjimą investicijomis, siekiant apsaugoti...

Agnė Jonaitytė-Karalienė. Hibridinio darbo era: iššūkiai, su kuriais susiduriame – tik pradžia

Dveji pandemijos metai pakeitė, kaip, kur ir su kuo mes dirbame. Hibridinis darbo modelis, tapęs...

Jūratė Cvilikienė. 3 iš 5 lietuvių apie investavimą žino per mažai: kokie svarbiausi jo principai

Žvelgiant iš dabartinės aukštos infliacijos ir nepastovumo finansų rinkose situacijos, kalbos...

Jurgita Karvelė. Ar augant infliacijai darbdavys turi didinti atlyginimus ir kaip teisingai paskatinti darbuotojus

Metinei infliacijai Lietuvoje viršijus 20 proc. ribą, vis daugiau darbuotojų, iki šiol buvę...

Top naujienos

Gyventojai pasidalijo sąskaitomis pasirinkus elektros tiekėją: pamačius dvigubai išaugusią sumą dreba ir rankos, ir kojos (1)

Šią savaitę daugiau kaip 660 tūkst. nepriklausomą elektros tiekėją pasirinkusių Lietuvos...

Delfi PliusAnastasija Fedčenko

Okupuotuose Ukrainos miestuose – siaubą rusų kariams keliantys ženklai

Laikinai rusų pajėgų užimtos Ukrainos teritorijos nepasiduoda, rusų kariams čia visai nesaldu,...

Karštis nesitrauks, bet debesų bus daugiau: kai kur trumpai palis, gali kilti škvalas

Sekmadienio dieną aukšto atmosferos slėgio laukas pasislinks rytų link ir Lietuva išliks jo...

Žiniasklaida: Bučos skerdikai sunaikinti, bet tai dar ne viskas (8)

Iš žiaurumuose Bučoje dalyvavusios 64-osios Rusijos Federacijos atskirosios motorizuotosios...

Ekstremalus šuolis „Karklėje“ jaunuoliui baigėsi nelaimingai: į įvykį atskubėjo medikai

Be skirtingų atlikėjų gausos festivalis „ Karklė “ lankytojams siūlo ir kitų įvairių...

Karybos ekspertas Ždanovas: Rusijos kariuomenės vadovybėje prasidėjo chaosas (6)

Rusijos generolai daro viską, kad tik jų neišsiųstų į karą Ukrainoje , nenori rizikuoti savo...

Atsargos pulkininkas: rusai jau stengiasi iš paskutiniųjų, bet ukrainiečiai turi gerą planą

Britanijos gynybos sekretorius Ben Wallace pareiškė, kad rusų veržimasis Ukrainoje buksuoja ir...

Su vėjeliu: Lietuvos merginų rinktinė – Europos čempionato finale (1)

Lietuvos jaunių merginų (iki 18 metų) rinktinė šeštadienio vakarą Heraklione, Graikijoje,...

Karas Ukrainoje. Zelenskis: tokios radiacijos grėsmės Europai nebuvo net Šaltojo karo laikais

Jungtinių Tautų branduolinės priežiūros tarnybos ekspertai ragina nedelsiant imtis veiksmų...