aA
Teisinis reguliavimas kuriamas programuotojų, o jam tobulinti pasitelkiami pažangūs algoritmai. Nors tai skamba utopiškai, Naujojoje Zelandijoje teisininkai ir programuotojai dirbdami komandoje konvertavo reguliavimą į atviros prieigos programinį kodą, paremtą aiškia logika, sprendimų priėmimo taisyklėmis. Ko trūksta, kad tai taptų realybe Lietuvoje?
Marius Stasiukaitis
Marius Stasiukaitis
© Asmeninio archyvo nuotr.

Vyriausybės programoje įvardinti siekiai naikinti perteklinį verslo reguliavimą bei diegti principą, kad verslo priežiūros institucijų tikslai būtų susiję su visuomenės gerove, o ne su biurokratizmo įtvirtinimu. Jų įgyvendinimas neabejotinai turėtų teigiamą poveikį šalies konkurencingumui.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad, vertinant verslo reguliavimą, Lietuva yra viena Europos Sąjungos pirmūnių. Pasaulio banko „Doing Business“ reitinge 2019 m. Lietuva užėmė aukštą 11 vietą. Visgi šis reitingas, vertinantis smulkiam verslui aktualių administracinių procedūrų sudėtingumą, sudaromas pagal siauros apimties atvejo studijas ir neapima reikšmingos dalies verslo reguliavimo ir priežiūros procesų.

Kiti investicinę aplinką vertinantys reitingai ir tyrimai atskleidžia niūresnį Lietuvos verslo aplinkos paveikslą. 2019 m. Pasaulio konkurencingumo indekse pagal verslui tenkančios reguliacinės naštos vertinimą Lietuva rikiavosi vos 85 vietoje tarp 141 valstybės. 2019 m. atliktas Teisinio reguliavimo tinkamumo patikros gamybinių projektų vystymo srityje tyrimas nustatė, kad dėl sudėtingo reguliavimo vidutinė tokių projektų įgyvendinimo trukmė Lietuvoje siekia 685 darbo dienas. Verslui kai kuriais atvejais tenka susidurti su daugiau nei 20 skirtingų institucijų.

Verslo reguliavimas yra svarbi visuomenės gerovės sąlyga. Kokybiškas, efektyvus reguliavimas sudaro palankias sąlygas ekonomikos augimui ir visuomenės gerovei, o nepakankamas reguliavimas ar visuomenės interesų aukojimas vardan ekonomikos augimo kelia grėsmę abiem. Tačiau sudėtingas ir verslą bei institucijas apkraunantis reguliavimas negali būti laikomas kokybišku, o jo rezultatai – dažnai net priešingi pirminiams siekiams. Išskirtini trys pagrindiniai Lietuvos verslo reguliavimo praktikos trūkumai, kuriuos išsprendus būtų galima kalbėti apie naujos kartos verslo reguliavimą Lietuvoje.

Pirmasis trūkumas – nestabilus teisinis reguliavimas, kurį nulemia chaotiškas teisės aktų kūrimo procesas, fragmentuota poveikio vertinimo praktika, siekis reglamentuoti kiekvieną smulkų veiklos aspektą. 2019 m. Pasaulio konkurencingumo indekse Lietuva pagal politikos stabilumo užtikrinimą buvo vos 83 vietoje.

Ši problema spręstina keičiant reguliavimo kultūrą, atliekant visavertį poveikio vertinimą, teisės aktus priimant lėčiau, daugiau konsultuojantis su suinteresuotomis šalimis ir diegiant praktiką teisės aktuose nustatyti esminius principus, o ne reglamentuoti kiekvieną nagrinėjamo klausimo aspektą.

Norint reguliavimo kultūros pokyčio, svarbi ir reguliavimo priežiūra. Nyderlanduose veikianti nepriklausoma reguliacinės naštos patariamoji taryba teikia išvadas dėl siūlomo reguliavimo tinkamumo įvertindama, ar buvo svarstytos mažiau verslą apkraunančios alternatyvos, ar įvertinti visi verslo prisitaikymo kaštai, vykdo reguliacinės naštos auditus ir inicijuoja galiojančio reguliavimo pokyčius. Šią tarybą sudaro atviro konkurso būdu atrinkti nepriklausomi ekspertai, kurių išvados turi didelį autoritetą.

Antrasis trūkumas – pertekliniai ar pasenę teisės aktų reikalavimai ir neefektyvus jų peržiūros mechanizmas. 2018 m. Valstybės kontrolės atliktas teisėkūros proceso auditas atskleidė, kad per 3 metų laikotarpį (2014-2016 m.) buvo įvertintas tik 0,06% galiojančių teisės aktų reikalingumas, aktualumas ar veiksmingumas.

Problema ir tai, kad šiuo metu privalomai vertinama ir mažinama tik administracinė našta verslui, apimanti nedidelę dalį visos reguliacinės naštos, kurią daugiausiai sudaro prisitaikymo prie reguliavimo kaštai. Pokyčius įgalintų efektyvus esamų teisės aktų peržiūros mechanizmas, kuris įpareigotų institucijas naikinti perteklinį ir persidengiantį reguliavimą, atsižvelgiant į visą patiriamą reguliacinę naštą.

Tam tikrais atvejais (pavyzdžiui, gamybos ir infrastruktūros projektų vystymo srityje, kurią reglamentuoja 16 skirtingų įstatymų) tikslinga apjungti reguliavimą į mažesnį teisės aktų skaičių. Teisės aktus sėkmingai konsolidavo Nyderlandai, kuriuose 26 skirtingi įstatymai buvo sujungti į vieną Aplinkos ir planavimo įstatymą, 120 nutarimų buvo sujungti į 4 bei supaprastintos ir integruotos 100 taisyklių. To rezultatas – galimybė gauti leidimą veiklai vienos procedūros pagrindu vietoj 14 skirtingų leidimų.

Trečiasis trūkumas yra susijęs su galiojančio reguliavimo įgyvendinimo mechanizmu. Lietuvoje valstybės institucijos vykdo verslo priežiūros funkcijas, kurios, remiantis kitų šalių patirtimi, galėtų būti perduotos privačiam sektoriui, nevyriausybinėms organizacijoms ar asociacijoms.

Vienas pavyzdžių – statinių atitikties teisės aktams vertinimas ir statybos užbaigimo procedūros. Vokietijoje ir Austrijoje statinių kontrolė vykdoma inžinerinių įmonių, kuriose dirbantys inžinieriai turi atitikti griežtus kvalifikacijos reikalavimus, aiškiai reglamentuota jų atsakomybė. Atitinkamai ir Lietuvoje turėtų būti aktyviau taikomas EBPO rekomenduojamas selektyvumo principas, kad, jei tai yra įmanoma ir efektyvu, verslo priežiūrą valstybė turėtų palikti rinkos mechanizmui, privačiam sektoriui, visuomenei ir teismams. Visapusiška verslo priežiūros mechanizmų alternatyvų analizė turi tapti neatsiejama verslo reguliavimo kūrimo dalimi.

Siekiant kurti inovacijomis paremtą ekonomiką, taip pat reikalingi į proveržį orientuoti reguliacinės aplinkos sprendimai. Turi būti aktyviau taikomos „smėlio dėžės“ reguliacinės erdvės, pasiteisinusios skatinant finansų technologijų sektoriaus plėtrą. Verslo priežiūros institucijoms turėtų būti keliamas uždavinys ne tik užtikrinti, kad jų prižiūrimos įmonės atitiktų reguliavimą, bet ir siūlyti reguliacinės aplinkos sprendimus, kurie skatintų inovatyvios ekonomikos plėtrą.

Paprastesnis, tačiau modernus, į rezultatus orientuotas verslo reguliavimas ne tik didintų ekonomikos konkurencingumą, bet ir geriau atstovautų visuomenės interesus. Įgyvendinus šiuos sprendimus, reguliavimas kaip programinis kodas būtų jau netolima Lietuvos ateitis.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(8 žmonės įvertino)
3.5000

Titas Budreika. Ar ekonomika pribrendo keturių darbo dienų savaitei? (4)

Viešojoje erdvėje vis garsiau kyla diskusijos: ar pradėsime gyventi keturių dienų darbo...

Vytenis Šimkus. Nerūpestinga atsigavimo vasara

Vasarai persiritus į antrąją pusę įsibėgėja ir šalies ekonomikos atsigavimas. Ekonominės...

Zenonas Buivydas. Vairuotojų trūkumas ne vien vežėjų, bet ir Lietuvos problema (8)

Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ dar pavasarį kreipėsi į...

Indrė Genytė-Pikčienė. Pramonė: po duobės pernai, šiemet – istoriniai rekordai (3)

Lietuvos gamintojams į antrąjį ketvirtį išsitęsęs karantinas ir kiti pandemijos keliami...

Agnė Jonaitytė-Karalienė. Asmeninės lyderystės svarba – pandemijos nulemtas pokytis, kuris išliks (1)

Gyvenimas ir darbas pandemijos padiktuotu ritmu dar labiau išryškino asmeninės lyderystės svarbą...

Top naujienos

Vyriausybė patvirtino ribą, kurią peržengus vėl sugrįšime prie tam tikrų ribojimų antikūnų testai į Galimybių pasą turėtų būti įtraukti rugpjūtį

Vyriausybė pasitarime trečiadienį pasitvirtino, kokiomis priemonėmis bus valdomas koronavirusas,...

Bilotaitė: šiuo metu vežti migrantų į Dieveniškes neketinama (350)

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad šiuo metu neketinama vežti migrantų į...

Lietuvoje kiekvieną dieną – vis daugiau raudonųjų savivaldybių: Vakarų Lietuvą vejasi Suvalkija (204)

Prie raudonųjų savivaldybių priskiriama vis daugiau Lietuvos savivaldybių. Kaip galima matyti iš...

Vilniuje troleibusas sudaužė viešojo transporto stotelę: sužalota moteris (35)

Trečiadienį, apie 12.14 val., Vilniuje, Kalvarijų g., prie turgavietės, eismo įvykio metu...

Apie egzotišką kelionę tauragiškis sužinojo iki išvykimo likus mažiau nei parai: gerai, kad sėdėjau (8)

Sekmadienį ramiai poilsiavęs tauragiškis Gintautas Beržinis sulaukė netikėto skambučio....

Kupiškyje registruotas stichinis lietus: prasidėjo 16.20 val. ir jis tęsėsi iki 22.10 val. (23)

Antradienio pavakare stichinis lietus registruotas Kupiškio automatinėje meteorologijos stotyje –...

Latvijos krepšininkų trijulė Tokijuje užsitikrino medalį – kovos finale dėl aukso favoritai suklupo pusfinalyje (62)

Į Tokijo olimpinėse žaidynėse debiutuojančių trijulių krepšinio vyrų turnyro finalą...

Profesorius Stankūnas: griežto karantino šiemet gali pavykti išvengti (73)

Nors Lietuva jau kurį laiką išėjo iš žaliosios sergamumo koronavirusu zonos, tačiau, kaip po...

10 gražiausių apžvalgos bokštų Lietuvoje: šią vasarą tiesiog būtina į juos įlipti (2)

Norintiems šią vasarą pasilepinti gražiais vaizdais, vertėtų įsilipti kur nors aukščiau –...

Landale'o vedami australai palaužė italus ir praktiškai užsitikrino vietą ketvirtfinalyje (15)

Olimpinio krepšinio turnyro B grupės antrame ture į kovą stojo Italijos ir Australijos rinktinės....