Naujoji JAV administracija ėmėsi lustų pramonės plėtros šalyje klausimo. Europos Komisija neseniai paskelbė strateginės svarbos vertės grandinių peržiūros rezultatus ieškodama kelių plėtoti aktyvių farmacijos ingredientų, baterijų, vandenilio, lustų, debesų kompiuterijos ir kitas vertės grandines Europos Sąjungoje.
Siekiant kryptingai įgyvendinti pagrindines sektoriaus sėkmei aktualias sąlygas, pagal verslo aplinką pirmaujančios valstybės rengia sektorių vystymo strategijas. Tokį instrumentą taiko Singapūras, Suomija, Airija, Jungtinė Karalystė, Naujoji Zelandija bei kitos šalys.
Šiuo metu Lietuvoje sektorinių strategijų užuomazgas turi tik gyvybės mokslų ir finansų technologijų industrijos, sudarančios kelis procentus šalies BVP. Lietuvos gyvybės mokslų sektoriaus pavyzdys rodo, kad iki šiol vykę bandymai išgryninti sektoriaus strategiją kol kas netapo kelrodžiu, kokie sprendimai reikalingi dar spartesniam šio sektoriaus augimui. Be to, šie bandymai neapima ekonomikos pažangai svarbių inžinerinės pramonės ir didžiosios dalies IRT sektoriaus.
Vertinant tarptautinę praktiką, sektorių vystymo strategijomis siekiama kurti į ateitį orientuotą ekonomikos modelį, o ne išlaikyti esamą status quo. Atspirties taškas yra tai, kad valstybė yra „priversta pasirinkti“, kokiose ekonomikos srityse riboti viešieji ištekliai duotų didžiausią efektą didinant daro našumą ir skatinant inovacijas. Galima išskirti 4 pagrindines priežastis, kodėl tokios strategijos padėtų Lietuvai vystant pažangius sektorius.
Pirma, tai tampa kelrodžiu, ko reikia sektoriaus sėkmei 5-10 metų laikotarpiu. Airijos tarptautinių finansinių paslaugų industrijos strategija apima visą spektrą sektoriui aktualių ekosistemos komponentų: teisinį reguliavimą, mokesčius, paskatas inovacijoms, mokslo centrus, talentų rengimą ir pritraukimą, investicijų pritraukimą, regionų plėtrą ir kitus klausimus. Joje išsamiai aprašoma sektoriaus vizija ir jai pasiekti reikalingi veiksmai. Šios nuostatos yra integruojamos į strateginio planavimo dokumentus, rengiami strategijai įgyvendinti reikalingi trumpesnio laikotarpio veiksmų planai. Strategijos turėjimas tampa svarbiu signalu investuotojams, kad sektoriaus stiprinimas yra vienas valstybės prioritetų.
Sektoriaus pažangos skatinimą galima prilyginti kulinarijos procesui – daugelis patiekalo sudedamųjų dalių gali būti kokybiškos, bet neturint tikslaus recepto, suklydus pasirenkant jų proporcijas ar praleidus dalį ingredientų, galutinis rezultatas bus nuviliantis. Analogiškai Lietuvoje gali būti vykdomos kokybiškos gyvybės mokslų studijų programos ir veikti modernūs mokslo centrai, tačiau jei šalies teisinis reguliavimas bus nepalankus inovacijoms šiame sektoriuje vystyti, tokia formulė proveržio, tikėtina, nesugeneruos.
Antra, strategija padeda kilti sektoriaus vertės grandine aukštyn. Sektorius gali sparčiai plėstis, bet jei didžioji dalis kuriamų darbo vietų nereikalauja aukštos kvalifikacijos ar yra prastai apmokamos – to nauda ekonomikai yra abejotina. Lietuvai, kuri pagal išlaidų inovacijoms dalį nuo šalies BVP daugiau nei dvigubai atsilieka nuo EBPO vidurkio, itin svarbu, kad būtų kuriamos ne bet kokios, o inovacijoms ir žinioms imlios darbo vietos.
Kitose šalyse sektorių transformacijai dažnai skiriamas pagrindinis dėmesys. Naujojoje Zelandijoje rengiami sektoriaus transformacijos planai, kurie gali būti skirti perėjimui nuo kiekybės link kokybės stambiuose ekonomikos sektoriuose, pasinaudojimui naujai susiformavusiomis plėtros galimybėmis arba įgalinant ateities industrijas. Singapūre rengiamuose sektorių transformavimo žemėlapiuose keliami konkretūs pridėtinės vertės didinimo tikslai ir siekiama kurti tik aukštesnės kvalifikacijos reikalaujančias darbo vietas.
Trečia, sektorių vystymo strategijos įgalina naujos kartos valstybės, verslo ir mokslo bendradarbiavimą. Strategijos tvarumui svarbu abipusiškumas, siekiant, kad tai nebūtų tik vienpusis valstybės įsipareigojimų rinkinys. Štai Jungtinėje Karalystėje taikomų sektorinių susitarimų pagrindas – konkretūs abipusiai valstybės ir verslo įsipareigojimai sektoriui vystyti, dažniausiai turintys kiekybinę išraišką. Airijoje veikia industrijos atstovų komitetas, kas ketvirtį vykdantis strategijos monitoringą ir užtikrinantis verslo įsitraukimą į strategijos įgyvendinimą. Ir Lietuvos atveju suinteresuotų šalių susitarimu pagrįstas formatas ne tik užtikrintų stipresnį dialogą, bet ir kryptingai apjungtų valstybės, verslo ir mokslo pastangas.
Ketvirta, tai padeda pasinaudoti naujai atsivėrusiomis galimybėmis sektorių augimui. Covid-19 pandemija suteikė naują impulsą globaliai gyvybės mokslų industrijos plėtrai, o inžinerinės pramonės ir IRT sektoriai yra kritiškai svarbūs, siekiant sėkmingai įgyvendinti ES ambicijas skaitmeninės ekonomikos, žaliojo kurso ir pramonės 4.0 srityse. Lietuvos finansų technologijų sektoriaus sėkmė rodo, kaip svarbu tinkamu laiku įgyvendinti reikiamus sprendimus ir pasinaudoti pirmojo ėjimo pranašumu. Todėl Lietuva turi taip pat sėkmingai pasinaudoti ir šiuo metu susiformavusiomis galimybėmis. Nerengiant sektorinių strategijų konkuruoti su kitomis valstybėmis, kurios šiuo klausimu nesnaudžia, bus sudėtinga. Pavyzdžiui, Suomija šiemet paskelbė nacionalinę baterijų strategiją iki 2025 m., kuria šalis siekia įsilieti į besiformuojančią Europos baterijų vertės grandinę, pasiremiant Suomijos konkurenciniais pranašumais gavybos srityje.
Esami pasiekimai gyvybės mokslų, inžinerinės pramonės, IRT sektoriai rodo Lietuvos potencialą užimti dar svarbesnę vietą tarptautinėse vertės grandinėse. Tačiau, norint išnaudoti šį potencialą, inertiško veikimo nepakaks.
