aA
Kaskart minėdami Kovo 11-ąją prisimename, kaip patys išsikovojome galimybę kurti savo šalį ir prisiimti atsakomybę už ją. Patys nusprendėme, kad tvarkysimės savo valstybėje savarankiškai. Tuo metu buvo daug ryžto, drąsos ir lūkesčių. Po to atėjo realybė – ne viską ir ne visiems jauna valstybė galėjo užtikrinti, lūkesčiai buvo didesni nei Lietuvos išgalės.
Marius Jundulas
© Asmeninins albumas

Atsivėrus sienoms, plūstelėjo emigracijos banga. Kiek vėliau pamatėme, kad ne vien dėl ekonominių faktorių žmonės ėmė traukti svetur. Pristigo tikėjimo, kad šioje šalyje jie yra šeimininkai, kad patys gali daryti įtaką Lietuvos gyvenimui ir savarankiškai kurti savo gyvenimą čia.

Šiandien, artėjant Kovo 11-ajai, vėl ir vėl kyla klausimas – o kas, jei ne mes, savo valstybėje šeimininkaujame? Tik šįkart klausimas turi ir teigiamą atsakymą – Lietuvos žmonės didžiuojasi savo šalimi ir jaučiasi galintys daryti įtaką savo šalies gyvenimui. Tokias nuostatas rodo „Žmogaus studijų centro“ vykdomas Lietuvos emocinio klimato tyrimas, prie kurio matome būtinybę prisidėti kaip verslo įmonė.

Kodėl draudimo verslui svarbus Lietuvos emocinis klimatas? Nes tik saugioje ir emociškai palankioje aplinkoje Lietuvos žmonės kurs savo gyvenimą, augins vaikus ir puoselės verslus. Tik valstybėje, kurioje bus saugu gyventi, žmonės rūpinsis savo ilgalaikiais planais ir investuos į juos laiką ir pinigus. Tad verslui itin svarbu, kaip žmonės žiūri ir jaučiasi šalyje, antraip skaičiuosime tik mažėjančius klientų srautus.

Tad reikia garsiai pasidžiaugti, kad savo valstybe šiuo metu didžiuojasi net 83,2 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų – tai yra geriausias rodiklis per paskutinius 10 metų. Dar viena pozityvi tendencija – mažėja norinčiųjų emigruoti. Tyrimas rodo, kad pagal norinčiųjų išvažiuoti skaičių esame 2008 m. situacijoje, kai Lietuva dar buvo ekonominiame pakilime ir žmonės turėjo daug vilčių dėl geros savo ateities. Dabar apie galimybę emigruoti svarstytų apie 41 proc. gyventojų, kai dar 2016 m. tokių buvo apie 52 proc.

Ką rodo toks užaugęs patriotizmas? Pirmiausia tai kalba apie tikėjimą valstybe ir savo galimybėmis joje – žmonės Lietuvoje jaučiasi saugiau ir užtikrinčiau dėl savo ateities. Lietuvoje daugėja žmonių, kurie savo vaikams mato geras perspektyvas gyventi mūsų šalyje.

Savo valstybe šiuo metu didžiuojasi net 83,2 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų – tai yra geriausias rodiklis per paskutinius 10 metų.
Marius Jundulas

Anot tyrimo, 63,7 proc. žmonių jaučia, jog yra reikalingi visuomenei, o 26,4 proc. mano, kad gali daryti poveikį visuomenės gyvenimui. Tuo pat metu pradedame labiau pasitikėti valstybės institucijomis, policija, kitais žmonėmis. Lietuvos gyventojai tiki, kad valstybė jiems išties pagalbos ranką, jei to reikės – 34,7 proc. sako, kad valdžia jiems padės. Taigi turime daugiausiai optimizmo nuo pat 2008 m.

Ką toks augantis patriotizmas reiškia verslui? Daugiau žmonių liks gyventi Lietuvoje, kurs čia savo gyvenimus, o tai reiškia daugiau vartotojų, daugiau klientų ir daugiau intelektualios darbo jėgos. Šiandien jau įprastu reiškiniu tapo konkuravimas dėl darbuotojų – darbdaviai stengiasi juos pritraukti didesniais atlyginimais, lankstesnėmis darbo sąlygomis ir papildomomis vertėmis.

Tačiau retas verslas susimąsto, o kaip darbuotojai jaučiasi ne tik darbo vietoje, bet Lietuvoje? Kiek jie turi užtikrintumo ir saugumo dėl savo ateities čia, mūsų šalyje? Ar mūsų darbuotojams gera Lietuvoje gyventi? Šiame kontekste patriotizmas nebeatrodo tik kaip skambi frazė, nes jis gali būti nesunkiai paverčiamas į labai apčiuopiamus skaičius mūsų valstybės ekonomikai ir kiekvienai verslo įmonei individualiai.

Tad „Žmogaus studijų centro“ tyrimo rodikliai, kad šiemet mažiau žmonių nori emigruoti ir daugiau vilčių deda į Lietuvos valstybę, rodo, jog Lietuva pasuko emocinio atsigavimo link. Žmonėms užtikrintas ekonominis pragyvenimo lygis ir veikimo laisvė jau leidžia prisiimti patiems atsakomybę už savo gyvenimą, tikint, kad valstybė reikiamu momentu padės.

Kovo 11-oji šiemet, kaip ir prieš daugelį metų, primena, kad už valstybę atsakomybę prisiėmėme mes patys, t. y. mūsų karta, kuri šiandien Lietuvą ir kuria. Daugiau užtikrintumo dėl rytdienos ir daugiau savitarpio pasitikėjimo sukuria ir daugiau saugumo jausmo mūsų visų valstybėje.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(2 žmonės įvertino)
5.0000
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Robertas Dargis. Kas bendro tarp santechniko iš Nigerijos ir dirbtinio intelekto? (1)

Visiems gerai žinomas posakis – konkurencija skatina progresą. Jo teisingumu galėjome...

Dominykas Čeledinas. Kaip drausimės po 10 metų?

Šiandien vargu ar ką nors stebina tai, kad didelė dalis bankininkystės operacijų atliekame...

Modestas Kisielius.Amžinas klausimas organizacijoje: kas kaltas? (4)

Kiekvieną kartą, kai organizacijoje atsitinka kažkas negero, pirmas užduodamas klausimas –...

Asta Grabinskė. Nuolatinis Lietuvos pensininkų palydovas – skurdas (37)

Prieš kelias savaites Europos Komisija paskelbė sunerimti verčiančią ataskaitą: jos...

Jurgita Navikienė. Kokiais atvejais bendrovės nuosavas kapitalas gali sugadinti ateitį?

Įsibėgėjus metinių finansinių ataskaitų rengimo procesui, dažna akcinė (AB) arba uždaroji...

Top naujienos

Kauno darželyje – košmariška įtampa: nevaldoma auklėtoja puola ne tik vaikus, bet ir kolegas (29)

Purtomi ir sužaloti vaikai, psichologinis smurtas ne tik prieš vaikus, bet ir prieš kolegas,...

Skvernelis Grybauskaitei nuolaidžiauti nelinkęs: dalyvavo rinkimų kampanijoje tada, kai tai draudžiama (519)

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pirmadienį pareiškė, kad jį dėl užsienio politikos...

Ekspertas: Krymas Putiną įstūmė į spąstus (15)

Po penkerių metų Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas moka už Krymą. Jo pernelyg didelis...

Į Lietuvą emigrantės grįžta apsikarsčiusios prabangiais drabužiais, bet vieną dalyką nutyli (92)

Pastaraisiais metais šoktelėjusias pramogų ir paslaugų kainas pajautė ir mados mylėtojai....

Porinkiminėje konferencijoje taip ir nepasirodęs Zuokas: antras turas buvo toks žiaurus, kad man buvo netikėta (54)

Artūras Zuokas antrajame merų rinkimų ture antrą kartą pralaimėjo Remigijui Šimašiui...

Nyderlandų policija išplatino įtariamojo nuotrauką: nesiartinkite prie jo grėsmės lygis padidintas iki maksimalaus (176)

Pirmadienį apie 10.45 val. vietos laiku Nyderlandų mieste Utrechte tramvajuje šaulys paleido...

Marijampolės policija prašo pagalbos: be žinios dingo paauglė

Kovo 14 d. apie 14 val. iš globos namų, esančių Marijampolėje P. Kriaučiūno g., išėjo ir iki...

Berniuko tėvai susirūpino gydytojų kompetencija: pirmoje ligoninėje – angina, trečioje – trūkęs apendicitas (79)

Nors 2 metų berniukas pirmą kartą į Jonavos ligoninę dėl pykinimo buvo nugabentas prieš 10...

Kompensacijos už vėlavusį skrydį paprašė per tarpininką: gailisi, nes galėjo gauti daugiau (28)

Keliaujantiesiems svarbu žinoti, kad pavėlavus skrydžiui, jie gali tikėtis nemenkos kompensacijos....

Gyvūnų mylėtojų pyktį užsitraukęs Marijonas Mikutavičius: jie mane gali drąsiai nužudyti (213)

Pastarąjį sekmadienį TV3 šou „ Lietuvos talentai “ išgirsti žinomo atlikėjo ir šou...