aA
Prie jūsų parduotuvės durų išsirikiuoja penki milijonai žmonių. Vieni nori valgyti, kiti – naujų drabužių ar knygos, treti – lauktuvių artimiesiems. Atsiranda tokių, kurie tiek įnikę į darbą, kad teprašo laisvos kėdės ir interneto. Dar keliolika (ar šimtų tūkstančių) teiraujasi, ką smagaus čia galima nuveikti.
Marius Gelžinis
© Asmeninio archyvo nuotr.

Ne, tai ne vieno iš prekybos ir pramogų centrų kasdienybė. Tai Vilniaus oro uostas. Jis turi tai, kas šiandieninėje ekonomikoje labiausiai vertinama – klientų srautą. Skaitmeninė ekonomika įrodė – klientų srauto užtikrinimas tai pusė sėkmingo verslo. Išliko ir sėkmingai gyvuoja tie socialiniai tinklai, kurie iš pat pradžių didžiausią dėmesį skyrė vartotojų skaičiaus didinimui, bei tos skaitmeninės paslaugos, kurios orientuotos į masto ekonomiką (pervežimo – „Uber“, apgyvendinimo – „Airbnb“ ar lietuviškasis „Vinted“). Skaitmeninio pasaulio dėsniai galioja ir fiziniame pasaulyje – vertingiausios tos vietos, kuriose daugiausia žmonių. O šalia Vilniaus oro uosto jų daug. Ne tik dėl skrydžių, bet ir dėl transporto, socialinės infrastruktūros: aplinkkelio, automobilių statymo aikštelių ir kt.

Taigi, kokio dydžio „prekybos centras“ yra Vilniaus oro uostas? Didžiuosiuose Vilniaus prekybos ir pramogų centruose per metus apsilanko 10–15 mln. lankytojų. Vilniaus oro uoste – 5 mln. Tad Vilniaus oro uostas, kaip traukos centras, yra reikšmingas „rinkos žaidėjas“.

Tačiau, skirtingai nei tradicinės prekyvietės, oro uostai noriai dalijasi. Geriausias to pavyzdys – tarp Vilniaus oro uosto ir pietinio aplinkkelio besiplečiantis prekybinis miestelis su IKEA ir „Nordica“ priešakyje. Jau dabar čia veikia logistikos, sandėliavimo ir kitos bendrovės, kurias peni žmonių ir krovinių srautai iš oro uosto.

Kodėl oro uostų prieigos tapo puikia vieta investicijoms? Pažiūrėkime į skaičius. Tarptautinė oro transporto asociacija (IATA) paskaičiavo, kad pernai komerciniu oro transportu skraidinta daugiau nei 4 mlrd. keleivių. Tai maždaug pusė pasaulio gyventojų. Už šį skaičių dar įspūdingesnė jo augimo dinamika. Per 10 metų komerciniu oro transportu pervežtų keleivių skaičius padidėjo dvigubai – nuo 2 iki 4 mlrd.

Skraidyti tapo įprasta. Tad žengiamas kitas logiškas žingsnis: prie oro uostų kuriasi miesteliai. Helsinkio, Amsterdamo, Stokholmo miestų oro uostai jau turi vadinamuosius aeromiestelius. Jie patenkina keleivių darbo ir poilsio reikmes. Taip pat įmonių poreikį būti šalia svarbių transporto mazgų. Plėtra pasiekė tokį mastą, kad Londono Heathrow, Čikagos, Honkongo oro uostų miesteliai savo pajamomis nė kiek nenusileidžia nei tradiciniams miestams, nei prekybiniams miesteliams...

Ir jei anksčiau oro uostų keleivius galėjome skirstyti į dvi kategorijas – vykstančius darbo reikalais ir atostogautojus, tai aviacijos plėtra, lanksti kainodara ir liberalesnis oro erdvės reguliavimas atvėrė naujas galimybes. Pirkinių, sveikatinimo turizmas, savaitgalinės išvykos – tik kelios naujos turizmo rūšys, kurios leidžia prie oro uostų kurtis klinikoms, gydykloms, prekybos centrams.

Pasaulinės keliavimo tendencijos permainas brandina ir Lietuvoje. Per dešimt metų keliaujančiųjų lėktuvais skaičius mūsų šalyje išaugo tris kartus – iki 6 mln. Naujasis Vilniaus oro uosto terminalas leis patogiai priimti dar keliais milijonais daugiau keleivių, o tai reikš naują ekonominį postūmį šiam Vilniaus rajonui.

Tam jau ruošiamasi. Šalia oro uosto, 182,3 ha teritorijoje, kartu su Vilniaus miesto savivaldybe vystomas „Vilnius Airport City“. Čia įsikurs tarptautiniai paslaugų ir verslo centrai, viešbučiai, gamybos įmonės, net mokslo centrai. Vilnius turės savo europietišką aeromiestelį, o miestiečiai ir Lietuvos verslas – naują traukos centrą.

Net neabejoju, kad vieną rytą su draugais susitiksite netoli oro uosto, kad begerdami kavą galėtumėte grožėtis besileidžiančiais orlaiviais.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Tadas Povilauskas. Gyventojai nuomonės nekeičia: būstas dar brangs

Lietuvos gyventojai kol kas nekeičia nuomonės dėl būsto kainų krypties per artimiausius dvylika...

Evaldas Remeikis. Atviri bankų duomenys: kokias naujas paslaugas gyventojams galėtų pasiūlyti „fintech“ įmonės?

Norite pasiimti grynųjų , tačiau nežinote, kur yra artimiausias bankomatas, padėsiantis tai...

Vilius Nikitinas. Ar Lietuva sugebės įgyvendinti ES reikalavimus geležinkelių transporto sektoriuje?

Europos Sąjungos valstybės narės, tarp jų ir Lietuva, įsipareigojo įgyvendinti ES teisės...

Dovydas Pauliukonis. Klientų balsas: kaip verslo organizacijos tikrinasi realybę?

Viena svarbiausių verslo organizacijos dilemų – kaip strategiją ir projektus suderinti su...

Šarūnas Frolenko. Europos vartojimo kreditų direktyva: bendra rinka neatsirado

Dar 2008 metais priimtos Europos Sąjungos (ES) vartojimo kreditų direktyvos pagrindiniai...

Top naujienos

Apklausė gyventojus: atsakymas, ar susitikti su Putinu, abiem kandidatams nepatiktų (29)

Ar turėtų Lietuvos vadovai susitikti su Rusijos prezidentu? Toks klausimas buvo gyvai...

Schema veikia jau kurį laiką: už skatikus išvilioti automobiliai pradingsta šrotuose arba išnyra skelbimuose (1)

Sukčiai bus sugalvoję dar vieną būdą, kaip iš gyventojų išvilioti pinigus ir turtą. Lietuvoje...

Turintys ką slėpti milijonieriai kadaise droždavo į Ženevą, dabar jos spindesys slopsta

Ženevoje, netoli prabangių parduotuvių gatvės Rue du Rhone, šešių aukštų pastatas, kuriame...

Siaubingi radiniai šokiravo turistų mėgiamos salos gyventojus: sunku suvokti (22)

Kipre iki šiol jau rasti penki kūnai, įskaitant dviejų žmonių palaikus lagaminuose, kurie buvo...

Rusijos kariuomenės vado sąlygos NATO dėl Baltijos šalių: arba mūsų pasiūlymas, arba bus blogiau (478)

Mūsų santykiai su JAV ir NATO – žemiausiame lygyje per visą istoriją. Tai pripažinęs...

Niekada nedirbusi ir su tėvais gyvenanti 30-metė Lina įpykdė lietuvius: pasakiau garsiai, ką galvoja kiekviena moteris (6)

Laidos „ Yra, kaip yra “ herojė savo pasisakymais apie pinigus ir vyrus kaip reikiant įkaitino...

Grįžęs į tėvynę emigrantas palygino, kaip gyveno Anglijoje ir kaip dabar - Lietuvoje (231)

Puikų darbą užsienyje į šeimos ir gamtos apsuptį iškeitęs Mindaugas Sragauskas grįžo į...

Orai: vasara jau Lietuvoje (3)

Didesniąją šios savaitės dalį mūsų šalies orus lems itin šilto ir drėgno oro masė,...

Per plauką nuo „Eurovizijos“ finalo likęs Jurijus grįžo į Lietuvą: tai sužinojęs kambaryje pradėjau isteriškai juoktis (103)

Nors mūsų šalies atstovui „Eurovizijoje“ šis 64-asis tarptautinis dainų konkursas baigėsi...

Kodėl kai kurie žmonės serga rečiau: priežasčių ieškoti galima prisiminus, kaip motina gimdė (39)

Prieš septynerius metus Lietuvoje buvo pasiektas didžiausias atliekamų cezario operacijų...