aA
Ekonomistas Žygimantas Mauricas prieš kurį laiką pradėjo įdomią diskusiją apie geležinkelio vėžės „Rail Baltica" poveikį Baltijos šalių oro uostams. Pasak jo, atsiradus šiai vėžei, Rygos oro uostas įgaus konkurencinį pranašumą prieš kaimyninių valstybių oro uostus – pačiame oro uoste bus „Rail Baltica" stotis, tad tai padidins keleivių srautus į Latvijos sostinę. Šiame kontekste pasvarstykime plačiau, koks gi gali būti „Rail Baltica" ir oro uostų santykis.
Marius Gelžinis
© Asmeninio archyvo nuotr.

Kalbant apie „Rail Baltica“, nurodoma, kad tai beveik 6 mlrd. eurų siekiantis investicinis projektas, iš kurių Lietuvai teks 2,4 mlrd. eurų. Bendra projekto socialinė ir ekonominė nauda Baltijos šalims sieks 16 mlrd. eurų, o poveikis bendrajam vidaus produktui – 2 mlrd. eurų. Tai bus pasiekta per rangos darbus, sukurtas darbo vietas, krovinių bei keleivių srautus ir kt.

Niekas neginčija dėl bendrųjų naudų, tačiau, žvelgiant iš oro uostų perspektyvos, galimi trys požiūriai į naujosios geležinkelio vėžės atsiradimą. Tai – esamos transporto sistemos papildymas, sinergija su oro uostais ir konkurencija su jais. Aptarkime visas.

Paskutiniu metu vis populiarėja transporto koncepcija „mobilumas kaip paslauga“ (angl. Mobility as a Service), kurios esmė – asmeninių transporto priemonių atsisakymas, jas keičiant visuomeninėmis ir dalijimosi. Keleiviams sukuriama tokia nepertraukiama transporto grandinė, kad jam nėra būtinybės turėti nuosavą transporto priemonę. Taip sprendžiamos perteklinio vartojimo, aplinkos užterštumo, klimato kaitos problemos.

Vilniuje ir Kaune, kur yra išvystytos visuomeninio transporto sistemos ir jau veikia dalijimosi paslaugos, „Rail Baltica“ atsiradimas papildytų esamą transporto sistemą. Jei dabar šiuose miestuose „mobilumas kaip paslauga“ veikia miesto lygmeniu, tai atsiradus „Rail Baltica“ jis būtų įgyvendintas tarpmiestiniu, o kartu su oro uostais – ir regioniniu lygiu.

Čia verta pakalbėti apie „Rail Baltica“ sinergiją su oro uostais. Europos Sąjungoje yra daugiau nei 400 oro uostų, iš kurių vykdomi reguliarūs skrydžiai. Iš jų 250 per metus perveža milijoną ir daugiau keleivių. Ketvirtadalis šių oro uostų turi tiesioginę jungtį su geležinkelio vėže. Ką rodo šių oro uostų skaičiai?

Pagal statistiką Europos oro uostų, kurie sujungti su geležinkelio vėže, tik 16 proc. keleivių atvyksta traukiniais. Azijoje šis procentas dar mažesnis ir sudaro iki 10 proc. Analizuojant šiuos skirtumus nurodoma, kad keleivių pasirinkimą lemia ne tik pačio geležinkelio patrauklumas (bilietų kaina, patogi lokacija oro uoste), bet ir bendra situacija (oro uosto išsidėstymas mieste, automobilių statymo vietos ir kainodara, kitų alternatyvių transporto priemonių buvimas ir kainodara (viešasis transportas, taksi).

Taigi teigti vienareikšmiškai dėl geležinkelio vėžės poveikio oro uosto veiklai, kaip tai daro Ž. Mauricas, negalima.

Tam, kad būtų pasiektas bendradarbiavimo modelis, reikia atlikti nemažai namų darbų. Tai pačių geležinkelio stočių patogus išsidėstymas oro uoste, skrydžių ir traukinių tvarkaraščių sinchronizacija, patraukli kainodara, integruotų bilietų atsiradimas (skrydis ir traukinio bilietas). Kopenhagos pavyzdys, kur du trečdaliai keleivių oro uostą pasiekia bėgiais, rodo, kad, dirbant tikslingai, geležinkelio ir oro uosto sinchronizacija tikrai įmanoma.

Yra ir trečioji „Rail Baltica“ pusė. Atsiradus jai, kelionė iš Vilniaus į Varšuvą turėtų užtrukti 4 val. 7 min., iš Vilniaus į Taliną – 3 val. 38 min., į Rygą – 1 val. 44 min., į Panevėžį – 57 min., į Kauną – 38 min. Žiūrint į šiuos skaičius, akivaizdu, kad geležinkelis taptų alternatyva artimiesiems skrydžiams – nuo Varšuvos iki Talino.

Skrydžiai iš mūsų šalies oro uostų tarp Baltijos šalių sudaro 18 proc. viso srauto, tad į šią rinką galėtų kėsintis geležinkeliai. Vėlgi, nors pasaulyje fiksuojamas keleivių, pervežamų geležinkeliais, augimas, tačiau Centrinėje ir Rytų Europoje šis skaičius krinta. Vystant „Rail Baltica“ kaip keleivių pervežimo paslaugą, reikės rinkodarinių veiksmų, kad būtų pakeista regionui būdinga tendencija.

Kaip bepasisuktų „Rail Baltica“ bendradarbiavimas su oro uostais, jau dabar aišku, kad nauda bus tiek tiesioginė, tiek netiesioginė. Tiesioginė – į vieną transporto koridorių bus sujungti miestai, kurie iki šiol neturėjo gero priėjimo prie oro uostų, tokie kaip Panevėžys ar Pernu. Netiesioginė – atsiradus partneriui-konkurentui, oro uostai bus priversti vystyti skrydžius kitomis kryptimis ir didinti patrauklumą, kad galėtų konkuruoti dėl „Rail Baltica“ keleivių.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Antanas Sagatauskas. Gamybos sektorius augina raumenis

Nepaisant nuolatinio žinių srauto apie geopolitines grėsmes, prekybos karus ir didžiųjų...

Rūta Armonė, Gintaras Balčius. Darbuotojų skatinimas akcijomis (1)

Sulaukus gerų žinių apie įmonės veiklos rezultatus, bendrovėje gali kilti diskusija, ar be...

Karolis Sadauskas. Penkios didžiausios ir dažniausiai daromos duomenų apsaugos klaidos (1)

Gegužės 25 dieną sukaks metai, kai Europos Sąjungoje įsigaliojo atnaujintas Bendrasis duomenų...

Renata Vasiliauskienė. Artėjant BDAR gimtadieniui Lietuvoje paskirta pirmoji ženkli bauda (2)

Netrukus minėsime Bendrojo duomenų apsaugos reglamento ( BDAR ) pirmąjį gimtadienį ir turėsime...

Tadas Povilauskas. Gyventojai nuomonės nekeičia: būstas dar brangs

Lietuvos gyventojai kol kas nekeičia nuomonės dėl būsto kainų krypties per artimiausius dvylika...

Top naujienos

Naudodami dujų balioną daugiabutyje darote pažeidimą: teks ieškoti kuo jį pakeisti (1)

Energetikos ministerija ruošia pokyčius gyventojams, kurie gyvendami daugiabučiuose namuose...

Atsakė, ar galios draudimas po avarijos, jei automobilis – be techninės apžiūros (37)

Draudimas ir techninė apžiūra ( TA ) yra du visiškai nesusiję dalykai – tokią draudikų...

Ekspertų spėjimai dėl Nausėdos ar Šimonytės: svarstyklės svyra į vieną pusę (510)

Likus mažiau nei savaitei iki prezidento rinkimų, DELFI kalbinti politologai Ainė Ramonaitė ir...

Gyvai / Pirmasis LKL pusfinalis: „Žalgiris“ – „Lietkabelis“ tiesioginė vaizdo transliacija (21)

Antradienio vakarą Kaune startuoja pirmasis „Betsafe-LKL“ pusfinalis tarp reguliaraus sezono...

Ekspertai atsakė į klausimą, kas geriau – pirkti ar nuomotis būstą (77)

Būsto klausimais lietuviai stipriai skiriasi nuo Vakarų pasaulio šalių. Lietuvoje didžioji dalis...

Jamie Oliverio burbulas bliūkšta: bankrutuoja garsiojo šefo restoranų tinklas (2)

Garsusis šefas Jamie Oliveris tvirtina esąs „nuliūdintas“ dėl to, kad jo restoranų grupė...

Emocingas „Žalgirio“ naujoko atsisveikinimas: čia – geriausi sirgaliai pasaulyje (22)

Pirmadienį vakare oficialiai Kauno „Žalgirio“ nariu tapęs Jockas Landale'as emocingai...

Keturiolikmetė iš Klaipėdos traukiniu išvažiavo į Vilnių ir dingo (104)

Gegužės 20 d., apie 6.40 val., mama išlydėjo savo keturiolikmetę dukrą Evą R. (gim. 2004 m.)...

Pardavėjai išdavė, kaip greitosios mados parduotuvėje apsipirkti pigiau

Štai keli „ Zara “ prekės ženklo parduotuvėse dirbančių žmonių, sutikusių pasidalinti...