aA
2019 m. kovo 29 d. Nereikia būti aiškiaregiu, kad jau dabar pasakytum, jog ši diena bus istorinė. Tą dieną Jungtinė Karalystė (JK) pasitrauks iš Europos Sąjungos (ES), taip užversdama 46-ius metus besitęsusią bendraeuropinę sagą ir atverdama naują puslapį. Kokį – tiksliai nežinoma, nes dar niekas nebuvo išstojęs iš bendros Europos ekonominės erdvės.
Marius Gelžinis
© Asmeninio archyvo nuotr.

„Brexit“ dažnai minimas, kai prabylama apie Jungtinėje Karalystėje dirbančius mūsų tautiečius – kokia ateitis jų laukia po to, kai 2020 m. gruodžio 31 d. baigsis pereinamasis laikotarpis. Tačiau suklusti turėtų ne tik dirbantys Britanijos salose. Pokyčiai palies verslininkus, turistus, studentus, tai yra visus tuos, kurie renkasi Jungtinę Karalystę kaip skrydžių kryptį. O tokių nemažai – Lietuvos oro uostų statistika rodo, kad per vienuoliką pirmųjų šių metų mėnesių pervežta daugiau nei 5 mln. keleivių, iš jų penktadalis – į Jungtinę Karalystę.

Taigi, kaip „Brexit“ gali padalyti bendraeuropinį dangų, pakeisti mūsų keliavimo įpročius ir aviacijos verslą? Kalbant apie „Brexit“ poveikį aviacijai, numatomi trys galimi scenarijai: švelnusis, kietasis ir nulinis. Kiekvienas jų skiriasi galimais padariniais, kuriuos pajusite tik apsilankę oro uoste.

Švelnusis scenarijus numato, kad Europos Sąjunga ir Jungtinė Karalystė geranoriškai susitars dėl tarpusavio santykių ir susitarime bus užtikrintos visos keturios pagrindinės ES laisvės: laisvas asmenų, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimas. Ką tai reiškia keliaujantiems lėktuvais? Tai reiškia, kad nebus įvesta papildomų saugumo priemonių, nebus įvestas vizų režimas ir siuntos nebus papildomai apmokestintos muitais.

Kas svarbiausia, esant tokiam susitarimui, nebus dirbtinai ribojama prieiga prie Britanijos aviacijos rinkos. Skrydžių bendrovių bei pačių skrydžių neturėtų sumažėti, tai nepaveiks ir bilietų kainodaros. Dažnai skraidantiems į salas darbo reikalais ar norintiems pasigrožėti atnaujintu Big Benu tai būtų labai gera naujiena.

Kietasis scenarijus numato, kad bus pasirašytas naujas susitarimas tarp Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės. Jis turėtų remtis laisvu kapitalo ir paslaugų judėjimu tarp abiejų pusių, tad tai neturėtų dirbtinai riboti skrydžių bendrovių darbo. Tačiau toks susitarimo formatas vis tiek paveiktų aviacijos verslą. Dėl „suplonėjusių“ ekonominių ryšių tarp Britanijos ir žemyninės kontinento dalies susitrauks prekybos ir paslaugų apimtys, tad skrydžių bendrovės turės reaguoti į tikėtiną skrydžių paklausos kritimą. Paprasčiau tariant – mažiau keleivių, mažiau skrydžių.

Tokio scenarijaus materializavimosi atveju labiausiai pokytį pajustų keleiviai. Galimos papildomos saugumo priemonės, tokios kaip sudėtingesnės bagažo patikros procedūros ir / ar asmens patikra. Taip pat atvykus gali tekti prašyti vizos.

Jei ES ir Jungtinei Karalystei nepavyktų susitarti dėl tolesnio bendradarbiavimo, įvyktų vadinamasis nulinis scenarijus. Tokiu atveju įsigaliotų Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisyklės, kurios reguliuotų ūkinius santykius tarp abiejų pusių. Problema ta, kad PPO taisyklėse nenumatyta jokių susitarimų aviacijos klausimais. Taigi vieną rytą visi bendraeuropiniai skrydžių reglamentai ir taisyklės Jungtinėje Karalystėje tiesiog nustotų galioti. Kaip tai atrodytų gyvenime? Greičiausiai bent laikinai sutriktų susiekimas tarp žemyno ir salų, padaugėtų skrydžių vėlavimų, taip pat pats skrydžio procesas ir keleivių aptarnavimas taptų gerokai komplikuotesni. Vienintelė gera naujiena šiame kontekste yra tai, kad neapmokestinamose zonose keleiviai galėtų įsigyti dar pigesnių prekių.

Įvykus šiam scenarijui, aktualizuosis oro uostų infrastruktūros klausimas, taip pat ir Lietuvoje. Žinome, kad viena iš nemaloniausių patirčių yra stovėti eilėse, o britams nepavykus susitarti su Europos lyderiais, keleivių eilės tikrai ilgės, nes bus detalesnės patikros, įvestos vizos, pasų kontrolė. Tai būtina numatyti plėtojant Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų pajėgumus ir terminalus, kad kuo labiau sumažėtų nemaloni keleivių patirtis.

Nereikia nė sakyti, kad tokia įvykių seka gąsdina visą aviacijos sektorių. Britanijos civilinės aviacijos tarnyba, palaikoma šios šalies Vyriausybės, jau žengė žingsnį į priekį ir paskelbė, kad neplanuoja kurti nepriklausomos aviacijos saugumo sistemos ir naudos bendraeuropinę. Maža to, siūlo „Atviro dangaus“ (angl. Open Skies) koncepciją, kuri reiškia, kad Britanijos oro erdvė bus atverta Europai be papildomų sąlygų.

Tikimės, abiem besiderančioms pusėms pavyks susitarti, atsižvelgiant į keleivių interesus, ir nereikės paskutinę akimirką galvoti, ką ištraukti iš kepurės. O kokie tie keleivių interesai – akivaizdžiau nei akivaizdu.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Indrė Genytė-Pikčienė. Prezidento šimtadienis: vien tik mokesčių tarifų didinimas problemų neišspręs (1)

Sakoma, kad tik po pirmojo šimtadienio galima pradėti kritiškiau vertinti Prezidento sprendimus,...

Marius Juonys. Skelbti mirties nuosprendžius verslui ar veikti prevenciškai? (1)

Pastaruoju metu viešoje erdvėje matyti susidomėjimas Konkurencijos tarybos skiriamomis baudomis....

Linas Sesickas. Didėjant korporacijų įtakai – grėsmė likti bejėgiškais stebėtojais (3)

Privačios korporacijos, seniai peržengusios valstybių sienas veiklos mastais, vis dažniau imi...

Marius Liatukas. Bankrotų lygtyse pagausės nežinomųjų (3)

Lietuvoje per teisėjų rankas pereina didžioji dauguma šalies įmonių bankroto bylų – tik...

Greta Ilekytė. Lietuvos eksportas mažėja: ar jau skambinti pavojaus varpais? (4)

Pirmieji recesijos ženklai ėmė gaubti Vokietijos ekonomiką , prekybos karų paliaubų...

Top naujienos

Palygino Grybauskaitės ir Nausėdos prezidentavimo pradžią: skirtumai akivaizdūs (290)

Vienas kėlė įtampą, kitas ją malšina – taip Gitano Nausėdos ir Dalios Grybauskaitės...

Balsavimas dėl Seimo vadovo Pranckiečio atstatydinimo žlugo (836)

Seimas antradienio vakarą per neeilinį posėdį balsavo dėl galimybės Viktorui Pranckiečiui...

Rekordinė šiluma tęsis: temperatūra sieks 20 laipsnių, tačiau pravartu nepamiršti ir skėčio (5)

Šiandien orai Lietuvoje vėl keičiasi. Sausasis anticiklonas traukiasi į rytus, o iš...

Vilniuje „Mercedes“ susidūrė su greitosios pagalbos automobiliu, medikės išvežtos į ligoninę nukentėjo ir greitosios vairuotojas (17)

Antradienio vakarą, apie 22 val., Vilniuje, Ukmergės g., ties parduotuve „Topo Centras“,...

Dramatiškai išplėštos lygiosios su Švedija garantavo ispanams vietą Europos čempionate

2020 metų Europos futbolo čempionate vietą užsitikrino Ispanijos rinktinė. Atrankos rungtynėse...

Griūvančio namo Kaune gyventojai širsta – darbai neprasideda, o už komunalines paslaugas moka (99)

Praėjo beveik trys mėnesiai nuo dienos, kuomet Kaune dėl įtrūkusių sienų buvo evakuoti vienos...

Venckienės laukiantis „Drąsos kelias“ ruošiasi Seimo rinkimams: parduoda turtą, kad turėtų tam lėšų (467)

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Aukščiausiajam Teismui atmetus Neringos Venckienės advokatų...

„Išleiskite mane“: laidotuvėse dalyvavę žmonės liko priblokšti, išgirdę velionio balsą (53)

„Juokiasi tas, kas juokiasi paskutinis“ – taip galima pavadinti Shay Bradley įrašytą...

Echodą dar kartą išbaręs Adomaitis: protu nesuvokiama (35)

Gynybos dominavimas, įtampa visas 40 minučių ir nelaiminga pabaiga – Vilniaus „Rytas“...