Pagal Europos Sąjungos (ES) praktiką (10 valstybių), uždarius kailinius verslus, ūkininkams kompensuojamas pajamų netekimas. Tą praktiką galima perskaičiuoti ir Lietuvos atveju, nes kailiais yra prekiaujama tik per skaidrius skandinaviškus aukcionus, o Lietuvos pagaminti kailiai yra vieni geriausių pasaulyje ir užima apie 8 proc. pasaulio audinių kailių rinkos. Tai, pagal dešimties ES šalių praktiką, vien kompensacijoms gali prireikti nuo 60 mln. (Olandijos pavyzdžiu) iki 200 mln. (Danijos pavyzdžiu) eurų.
Viskas tuo nesibaigia. Mokesčių mokėtojų kaštai yra didesni, nes reikės perkvalifikuoti nuo 1500 iki 3000 žmonių, tiesiogiai arba susijusiose šakose dirbančių žemės ūkyje, kur bus neišvengiami atleidimai.
Taip pat ES šalys mokėjo už fermų griovimą ir aplinkos sutvarkymą. Taip pat daug nuostolių patiria aptarnaujantys verslai ir pramonė, kuri pateikia ūkiams reikalingą įrangą bei mašinas, o šias taip pat reikės utilizuoti.
Galutinė kaina gerokai viršys mokesčių „reformos“ pagautes. Kitaip sakant, smulkusis ir stambusis verslas bei individualios veiklos vykdytojai turės susimokėti, kad labai mažą visuomenės dalį sudaro entuziastai, kurie siekia uždrausti Lietuvoje auginti kailius ir privers Lietuvą atsisakyti iki 100 mln. per metus siekiančių eksporto įplaukų.
Kalbant apie visuomenės interesą, toks tikrai yra ir kartais jis būna aiškiai išreikštas, tarkime, „Rail Baltica“ projektas, kuris atliepia mobilumo, saugumo ir ekologiškumo interesus. Daug žmonių Lietuvoje buvo paveikti šio projekto, nes buvo priverstinai išperkama žemė, kuria bus tiesiami bėgiai. Už žemę, namus ir negautas pajamas kompensuojama. Vertinamas kiekvienas objektas ir t. t. Projektas kainuos milijardines mokesčių mokėtojų lėšas.
Kailinių žvėrelių atveju galimas visuomenės moralinis interesas, kuris galimas bet kurio verslo atveju. Visuomenė gali sutarti, kad nepaisant X kainos, mes nenorime, kad legaliai veikiantis verslas egzistuotų, tačiau tuo klausimu turi susitarti visuomenė. Dėl pakeltų mokesčių nesutariama, o dėl tiek pat kainuojančio verslo uždarymo?
Pabaigai įdomiausias faktas – šių metų pabaigoje Europos Komisija ketina skelbti rekomendacijas dėl visų žmogaus reikmėms naudojamų gyvūnų politikos. Įskaitant ir kailinius žvėrelius. Ar nevertėtų palaukti tų rekomendacijų ir, jei jose bus visuotinis draudimas, tada šią verslo šaką uždarinėti pasinaudojant ES lėšomis, o ne bėgti eilinį kartą prieš tendenciją? Taškyti mokesčių mokėtojų pinigus į visas puses, net ir tenkinant mažos visuomenės dalies moralinį interesą, kai didžioji dalis net nežino apie šio proceso eigą?
Pasaulinės kailių rinkos dalies atsisakymas kainuos mokesčių mokėtojams labai daug ir net neaiškus galutinis skaičius, nes tokių skaičiavimų niekas neatliko. Vien kiekvieno ūkininko ūkį teks vertinti vertintojams asmeniškai, kaip tai buvo daroma kitose ES šalyse.
Klausimai paprasti: jei bus balsuojama dėl žemės ūkio šakos draudimo, tai spaudžiant balsavimo mygtuką nuspręsime sustiprinti ar susilpninti Lietuvą? Ar neskubame išleisti savo pinigų, kai dėl jų spręs Europos Komisija? Beje, ne pagal emocijas, o pagal mokslininkų išvadas.
