Tokie pokyčiai neatrodo panašūs, kai buvo padidinimas kaitinamajam tabakui 2020 metais, kai mokestis buvo didinamas 65 proc. ir šį produktą išstūmė į brangiausių produktų viršų. Kaitinamasis tabakas tampa didmiesčių ir didesnes pajamas gaunančių žmonių vartojimo produktu.
Akcizų keitimas kiekvieną pirmą pavasario dieną tampa tradicija, tačiau reikėtų pasvarstyti ar negalime, tos tradicijos susieti su prognozuojamu procesu. Dabar suburta Vyriausybės mokesčių darbo grupė būtent šį klausimą ir diskutuos. Viskas prasideda nuo lengvatų, tačiau vėliau turėtų gimti požiūris ir į mokesčių sistemos pasikeitimą, kuris bus aktualus ateinančiais metais.
Diskusija, tikėtina, bus audringa dėl to, kaip keisti įvairius mokesčius, tame tarpe ir akcizus. Nuodėmės mokesčiu vadinama prievolė turėtų judėti kryptimis, kurios užtikrina vartojimo pokyčius, gamtos saugojimą, žinoma, mažesnę žalą ir pajamas į biudžetą bei neišvengiamumą.
Kalbant apie akcizus, argumentacijoje dažnai vartojama kontrabanda (kuro, alkoholio ar tabako), tačiau keičiant mokesčius turime žiūrėti į pamatinius mokesčio egzistavimo pagrindus, bet ne galimybę jo išvengti. Mokesčių pakitimas tik turėtų paskatinti kitas tarnybas akyliau stebėti probleminius pasienio ruožus. Tai nėra argumentas keisti mūsų mokestinę politiką, dėl to, kad pasienyje yra galimybė pervežti prekes, kurios niekaip negali būti pervežamos.
Akcizų politika yra neatsiejamas ir vartojimo pokyčių instrumentas, kuris turėtų paskatinti ilgalaikius pokyčius vartoti aukštesnės technologinės pažangos produktus. Tokių mes galime rasti kiekviename akcizų segmente. Kaip pavyzdys degaluose automobilininkai diskutuoja tarp elektrifikacijos ir sintetinio kuro, kuris visoje tiekimo grandinėje sukuria mažiau išmetimų nei baterijų gamyba.
