aA
Finansų rinkoms fiksuojant vis žemesnius lygius ir baiminantis dėl galimos skolų krizės Europos sąjungoje, kurios tikėtinas epicentras yra Italijoje, pasijautė Europos centrinio banko (ECB) stipri ranka.
Marius Dubnikovas
Marius Dubnikovas
© DELFI / Domantas Pipas

Praėjusią savaitę Italijos 10 metų obligacijų pajamingumas šovė nuo 1 iki ko ne 3 proc., o ECB paskelbus apie papildomą „pinigų spausdinimo“ programą – krito ir pirmadienį tesiekė 1,61 proc. Tokie pokyčiai nesidominčiam finansų rinkomis gali atrodyti nereikšmingi, tačiau čia vyksta didžiulė kova už Europos stabilumą.

Italija turi antrą didžiausią skolą euro zonoje (po Prancūzijos) ir aukščiausią užskolinimo lygį tarp didžiųjų euro ekonomikų (skola sudaro 135 proc. BVP). Visiškai aišku, kad viruso epicentras yra Italijoje ir dėl griežčiausių karantino priemonių praktiškai niekas nedirba ir biudžetas negauna pajamų. Kas reiškia, kad valstybei realiai kyla grėsmė tapti nemokia.

Italijos skola siekia 2,4 trilijono eurų ir pusė šios sumos yra finansuota per Vokietijos finansų sistemą, tad Italijos problemos yra labai svarbios Vokietijai, o tuo pačiu ir Lietuvai, kuri stipriai priklausoma nuo Vokietijos savijautos.

Norint matuoti Italijos nemokumą tereikia pažvelgti į jos skolos kainą. Kai Vokietija 10 metų skolinasi su neigiamomis palūkanomis, Italija moka už paskolintus pinigus, beje daugiau ir už Lietuvą. Mūsų 10 metų obligacijų pajamingumas siekia 0,28 proc.

Jei valstybės skolos kaina greitai auga, tai rodo, kad ji prarado investuotojų pasitikėjimą (panašiai buvo Lietuvai 2009 metais, kai teko mokėti iki 10 proc. siekiančias palūkanas). Italijos skolos kainos stebėjimas leidžia suprasti kokia situacija ir ar ji kontroliuojama.

Daugelis supranta, kad Italija jau greičiausiai yra nemoki, tačiau ECB akylai tai stebi ir su savo sunkia ranka valdo situaciją. Tai viena geresnių naujienų paskutinėmis dienomis, kai vyrauja minorinės nuotaikos. ECB paskelbė apie 750 mlrd. Eurų programą, kurios metu bus superkama valstybių ir įmonių skola. Vos paskelbus, Italijos skolos kaina krito, kas reiškia, kad pirma buvo imtasi Italijos reikalų – tai leidžia pasitikėti, kad virusui į skolų rinką nebus leisti persimesti.

Mums tai gera žinia, nes ir mums trūkstant pinigų, galime tikėtis paramos. Gerai, kad esame ES ir turime eurą. Tuo pat metu ir šeimos lygyje yra gerų naujienų – skolos išliks labai pigios ir laisvų pinigų bus tikrai daug, o tai gali sušvelninti neišvengiamo ekonominio susitraukimo pasekmes.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
4.0000

Mārtiņš Āboliņš. Baltijos šalyse tikimasi greito ekonomikos atsigavimo (1)

Nepaisant to, kad pasaulis tebėra COVID-19 pandemijos gniaužtuose, globali ekonominė situacija...

Elena Leontjeva. Išsaugokime žmonėms galimybę kaupti senatvei (1)

Privačiam pensijų kaupimui ir gyvybės draudimui vėl iškilo pavojus. Mokesčių atskaitymai į...

Tomas Kontautas. Lietuva imasi vystyti tvariųjų finansų modelį: ar pavyks pakartoti fintech sėkmės istoriją? (1)

Klimato kaitai keliant vis didesnius iššūkius, Europos Sąjunga pernai pristatė veiksmų...

Inga Langaitė. Lietuvos startuoliai ant didelių permainų slenksčio (1)

Apie Lietuvos startuolių rūpesčius ir džiaugsmus, mūsų šalies įstatymų spragas ir...

Andrius Urbonas. Įmonės neprašo iš valstybės dovanų – jos tikisi greito reagavimo ir palankesnių sąlygų

Nuo 2020 m. kovo vidurio Lietuvoje galioja karantino režimas, kuris stipriai paveikė Lietuvos...

Top naujienos

Gydytojas infektologas įvertino vakcinų efektyvumą: vienu aspektu „Astra Zeneca“ tikrai išsiskiria (61)

Lietuvoje netyla diskusijos, ar nereikėtų ilginti intervalo tarp dviejų vakcinos nuo koronaviruso...

Aistė Žebrauskienė | D+

Neramina vis labiau vėluojantys įmonių tarpusavio atsiskaitymai: ekonomistai įspėja apie didesnes problemas

2021-ųjų pradžia Lietuvos ekonomikai buvo geresnė, nei tikėtasi, – šalies BVP augo 1 proc....

Lietingas pavasaris artėja prie pabaigos: šeštadienį sulauksime paskutinės nedidelio lietaus porcijos (2)

Šeštadienio rytą beveik visoje Lietuvoje bus sausa, drėgnesni debesys sukiosis ties vakariniais...

Buvęs imtynininkas gailisi dėl savo poelgio „Metelicoje“: jis mane „kabino“, manė, kad aš – gėjus (199)

Po incidento prie populiaraus Vilniaus naktinio klubo „ Metelica “ buvęs imtynininkas ne tik buvo...

Sukrečianti istorija apie motiną, kuri tapo žudike maniake ir kankino savo pačios šeimos narius (37)

Be to, kad smurtaudavo prieš savo podukras ir jas žemindavo, Shelly Knotek kviesdavosi į namus...

Žiniasklaida: po galimų mainų – antrasis Westermanno sugrįžimas į Kauną (67)

„Barcelona“ ir Kauno „Žalgiris“ veda derybas dėl galimo gynėjų apsikeitimo: ispanų „El...

Gabrielė Grinkaitė | D+

Apipjaustymas – populiarėjanti mada ar naudinga procedūra? Urologo nuomonė nustebins

JAV, Kanada, Pietų Afrikos Respublika, Naujoji Zelandija, Jungtinėje Karalystė, Pietų Korėja –...

Kol lietuviai stovi eilėse prie vakcinų, rusai savo „Sputniku“ skiepytis nenori net už pinigus (1013)

„Milijonas prizų“ – tokią programą nusprendė įgyvendinti Maskva, norėdama prisivilioti...

Lietuvių noras dirbti Anglijoje blėsta: nebetraukia sezoninis darbas, keičiasi kryptys (180)

Darbą užsienyje siūlančios Lietuvos kompanijos pastebi, kad nuo šių metų Europos rinkoje vyksta...