aA
Iki 2019 metų balandžio 15 dienos įmonės turi pateikti duomenis apie įmonių savininkų įmokas į įmonės bei apie įmonės įsiskolinimą atskaitingam asmeniui ir/ar atskaitingo asmens skolą įmonei. Šie duomenys turi būti teikiami pirmą kartą. Straipsnyje aptarsime, kam nustatyta prievolė teikti duomenis bei kokio pobūdžio duomenys turi būti pateikti.
Marina Guptor
© Asmeninins albumas

Galiojantys teisės aktai nustato, kad iki 2019 metų balandžio 15 dienos Lietuvos įmonės turės pateikti duomenys VMI apie pinigų judėjimą tarp įmonės ir jos savininko bei įmonės ir atskaitingo asmens.

Duomenų teikimo tvarką reglamentuoja 2015 12 22 VMI prie LR finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. VA-118 patvirtintos Juridinių asmenų duomenų apie fiziniams asmenims suteiktas, iš jų gautas ir grąžintas paskolas, įsiskolinimus, susijusius su atskaitingais fiziniais asmenimis, gautas dalyvių įmokas ir apie išmokas užsienio juridiniams asmenims už suteiktas paslaugas FR0711 formos ir jos priedų FR0711A, FR0711B, FR0711C, FR0711D, FR0711E, FR0711F užpildymo ir teikimo mokesčių administratoriui taisyklės.

Kas turi teikti duomenys

Taisyklės nustato, kad duomenys turi teikti:

1) Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, išskyrus prižiūrimus finansų rinkos dalyvius, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatyme, ir

2) kurių dalyviai (fiziniai asmenys) įmokėjo įmokas (įskaitant įmokas akcijoms apmokėti bei nuostoliams padengti), kai vieno fizinio asmens per vienerius kalendorinius metus įmokėtų įmokų suma yra lygi arba didesnė kaip 15 000 eurų, ir/arba

3) kuriems atskaitingi fiziniai asmenys įsiskolino už atsiskaitytinai gautas išmokas, kai tokių įsiskolinimų suma kalendorinių metų gruodžio 31 dieną yra lygi arba didesnė kaip 15 000 eurų ir/arba

4) juridiniai asmenys, kurie įsiskolino atskaitingiems fiziniams asmenims, kai tokių įsiskolinimų suma kalendorinių metų gruodžio 31 dieną yra lygi arba didesnė kaip 15 000 eurų.

Taigi, duomenis VMI turi teikti tik Lietuvos įmonės ir tik tokių atveju, jeigu įmonės dalyvis (akcininkas, individualios įmonės savininkas, mažosios bendrijos narys ir pan.) įmonei perdavė pinigų, ir (arba) įmonė skolinga savo atskaitingam asmeniui ir (arba) atskaitingas asmuo skolingas savo įmonei, kai sumos yra 15 000 eurų ir daugiau.

Duomenys apie įsiskolinimus atskaitingiems asmenims ir (arba) atskaitingų asmenų įmonei

Beveik kiekvienoje įmonėje yra atskaitingi asmenys, todėl dauguma įmonių turi pasitikrinti, ar nėra prievolės teikti duomenis.

Atskaitingu asmeniu pagal Taisykles laikomas fizinis asmuo (darbuotojas), gavęs iš fizinių asmenų arba ūkio subjektų pinigų už jiems parduotą turtą, avansą arba kitas pinigų įplaukas, suteiktas paslaugas arba gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis. Įmonė gali išmokėti pinigus savo darbuotojams (atskaitingiems asmenims), kuriuos įmonės vadovas paskyrė mokėti už turtą, žemės ūkio produkciją, suteiktas paslaugas, mokėti avansą, padengti kitas su įmonės veikla susijusias išlaidas ir (arba) priimti pinigų įplaukas.

Taigi, jeigu įmonės darbuotojas turi teisę (tokią teisę jam suteikia įmonės vadovas įsakymu paskirdamas atskaitingu asmeniu, taip pat įmonės vadovas yra atskaitingas asmuo, nes jis atsako už visos įmonės veiklą) atsiskaityti su kitais ūkio subjektais įmonės vardu ir (ar) gali įmonės vardu pirkti prekes, paslaugas, jis laikomas atskaitingų asmeniu ir turi atsiskaityti įmonei už pirkinius, mokėjimus, priimtus pinigus ir pan.

Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės nustato, kad atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Todėl kiekvieną mėnesį įmonės buhalterija turi patikrinti ar atskaitingas asmuo skolingas įmonei, ar įmonė skolinga atskaitingam asmeniui. Ypatingai svarbu tokį patikrinimą daryti už gruodžio mėnesį, nes duomenys ne tik patenka į įmonės metines finansines ataskaitas, bet ir įmonei gali atsirasti prievolė teikti duomenis VMI.

Taisyklės nustato, kad duomenis VMI reikia teikti, jeigu gruodžio 31 dienai įmonės skola atskaitingam asmeniui ir (arba) atskaitingo asmens skola įmonei sudaro 15 000 eurų ir daugiau. Nėra svarbu kokio dydžio sumomis atskaitingas asmuo disponavo metų eigoje, svarbu koks yra skolos likutis gruodžio 31 dienai.

Jeigu 2018 metų gruodžio 31 dienai skola yra 15 000 eurų ir daugiau įmonė turi pateikti FR0711 formos FR0711E priedą „Juridinių asmenų duomenys apie fizinių asmenų įsiskolinimus už atsiskaitytinai gautas išmokas, įsiskolinimus atskaitingiems fiziniams asmenims bei duomenys apie iš juridinio asmens dalyvių (fizinių asmenų) gautas pinigines įmokas“.

Duomenys apie įmonių savininkų įmokas

Taisyklės nustato, kad juridiniai asmenys, kurie per ataskaitinius metus iš savo dalyvių (fizinių asmenų) gavo piniginių įmokų (įskaitant įmokas akcijoms apmokėti bei nuostoliams padengti), kai vieno fizinio asmens per vienerius kalendorinius metus įmokėta įmokų suma yra lygi arba didesnė kaip 15 000 eurų, turi užpildyti FR0711 formos FR0711E priedą.

Civilinio kodekso 2.45 straipsnis nustato, kad juridinio asmens dalyvis (akcininkas, narys, dalininkas ir pan.) yra asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmuo, kuris nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu.

Taigi, duomenys turi teikti tos Lietuvos įmonės, kurių dalyviai – fiziniai asmenys (atkreiptinas dėmesys, kad apie savininkus juridinius asmenis duomenų šioje formoje teikti nereikia) perdavė, kitais žodžiais įmokėjo (nesvarbu grynais pinigais ar banko pavedimu), įmonei 15 000 eurų ir daugiau per 2018 metus. Šiuo atveju įmokas skaičiuojamos nuo 2018 metų sausio 1 dienos iki 2018 metų gruodžio 31 dienos. Taip nėra svarbi pinigų perdavimo priežastis, svarbi yra tik suma.

Pavyzdžiui, įmonės savininkas 2018 metų sausio mėnesį įmokėjo 5 000 eurų įmonės nuostoliams padengti, tų pačių metų birželio mėnesį įmokėjo dar 7 000 eurų ir lapkričio mėnesį įmokėjo 5 000 eurų nuostoliams padengti. Šiuo atveju, užpildant FR0711E priedą, nurodoma bendra per kalendorinius metus įmokėtų įmokų suma, kuri yra lygi 17 000 eurų.

FR0711E priedo užpildymas

Priede turi būti nurodyta tokia informacija:
1) duomenys apie fizinį asmenį:
– asmens kodas arba mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris;
– vardas ir pavardė;
– gyvenamosios vietos adresas;
– mokesčių mokėtojo kodas Mokesčių mokėtojų registre.

2) duomenys apie pinigus:

– įmokos kodas:

01 – fizinio asmens įsiskolinimas už iš juridinio asmens atsiskaitytinai gautas išmokas, užpildomas tuomet, kai atskaitingas fizinis asmuo yra įsiskolinęs už atsiskaitytinai gautas išmokas, kurių suma kalendorinių metų gruodžio 31 dieną yra lygi arba didesnė kaip 15 000 eurų;

02 – juridinio asmens įsiskolinimas už atskaitingo fizinio asmens patirtas išlaidas, kai tokio įsiskolinimo suma kalendorinių metų gruodžio 31 dieną yra lygi arba didesnė kaip 15 000 eurų;

03 – dalyvių įmokos nuostoliams dengti, kai vieno dalyvio (fizinio asmens) bendra įmokėta suma per vienerius kalendorinius metus yra lygi arba didesnė kaip 15 000 eurų;

04 – dalyvių įmokos akcijoms apmokėti, kai vieno dalyvio (fizinio asmens) bendra įmokėta suma, skirta akcijoms apmokėti, per kalendorinius metus yra lygi arba didesnė kaip 15 000 eurų;

05 – kitos dalyvių įmokos, kai vieno dalyvio (fizinio asmens) bendra įmokėta suma per kalendorinius metus yra lygi arba didesnė kaip 15 000 eurų);

– fizinių asmenų įsiskolinimų už iš juridinio asmens atsiskaitytinai gautas išmokas arba įmokėtos dalyvio įmokos suma,

Taigi Lietuvos įmonė iki 2019 metų balandžio 15 dienos VMI turi pateikti duomenys apie:

– atskaitingų asmenų įsiskolinimus įmonei;

– įmonės įsiskolinimą atskaitingiems asmenims;

– įmonės dalyvių – fizinių asmenų įmokas į įmonę,

jeigu įsiskolinimų dydis gruodžio 31 dienai yra 15 000 eurų ir daugiau ir (arba) įmokų suma per 2018 metų yra 15 000 eurų ir daugiau.

Taip pat svarbu nepamiršti VMI reikės pateikti duomenis apie per 2018 metus paskolintus ir pasiskolintus pinigus iš fizinių asmenų (ši prievolė galioja jau keletas metų) bei Lietuvoje įregistruoti juridiniai asmenys privalo pateikti VMI informaciją apie užsienio juridinių asmenų jiems suteiktas paslaugas Lietuvoje, jeigu pagal vieną sandorį arba pagal keletą per vienus kalendorinius metus su tuo pačiu asmeniu sudarytų sandorių gautų paslaugų vertė yra ne mažesnė kaip 15 000 eurų. Apie šias prievolės papasakosime kituose numeriuose.

Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(3 žmonės įvertino)
5.0000
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Tomas Mieliauskas. IT klausimų įtraukimas į įmonių vadovybės darbotvarkę: šiuolaikiškos įmonės strateginis imperatyvas

Kas jūsų įmonėje yra atsakingas už informacinių technologijų diegimą, vystymą bei rezultatus?...

Ivanas Naumenko. Internetinės prekybos ateitis: kada automobilį ir butą pirksime taip lengvai kaip batus? (3)

Pagrindinis klausimas, į kurį visais laikais atsakyti siekia verslas – kas bus po 10 ar 20 metų?...

Vaidas Žagūnis. Klausimai, į kuriuos teks atsakyti perkant pirmąjį būstą (2)

Ekonomikos analitikai prognozuoja ateinančių poros metų scenarijus, kurie padeda verslui ir...

Vaidotas Dauskurdas. Baltieji pradeda ir laimi: tikrosios „baltųjų finansų“ grėsmės

Lietuvos valdžia, deklaruodama tikslą per šiuos metus iš „šešėlio ištraukti“ 200 mln....

Kristina Kepsnytė-Bugaitienė. Ar Lietuva taps saulės šalimi? Pamatysime šią vasarą! (5)

Jei nors kiek domėjotės, kaip geriau įdarbinti sutaupytus pinigus ir uždirbti, šis straipsnis...

Top naujienos

Juozas Ruolia: kodėl patys medikai gydant vėžį taiko vandenilio peroksido efektą, bet ligoniams jo vartoti nerekomenduoja (37)

Interneto platybėse netrūksta stebuklingų receptų, neva gydančių vėžį. Žmonės geria ir...

Tik dabar lentelę nagrinėsiantis Jasikevičius: variantų buvo tiek, kad galva svaigo

Eurolyga šį pavasarį teoriškai dar gali grįžti į „Žalgirio“ areną, bet jei tai buvo...

Gyvai / Kova dėl bilieto į Euro 2020 prasideda: Liuksemburgas – Lietuva 1:1 (28)

Lietuvos futbolo rinktinė startuoja 2020 metų Europos futbolo čempionato atrankoje ir B grupėje...

Trakų „Trasalis“ ir vėl parduodamas: prašo triskart mažiau, nei pirmą kartą (49)

Trakuose įsikūrusio viešbučio ir pramogų bei vandens relaksacijos centro „ Trasalis “...

Lionel Laurent. Milijardierius įsigyja bilietą į Paryžiaus elitą

Mes gyvename auksiniame sutelktos valdžios, pinigų bei įtakos pasaulyje, ir nieko nėra geresnio,...

Sinoptikė: dviženkliu pliusu džiaugsimės neilgai – atkeliaus sniegas ir lietus (30)

Penktadienis Vilniuje – graži, saulėta ir gana šilta diena, tačiau koks laukia savaitgalis? Apie...

Vaizdo įraše – įspūdingas 332 metrų ilgio lėktuvnešio manevras (104)

„Nimitz“ klasės lėktuvnešis yra 332,8 metrų ilgio laivas, kuriame tarnauja daugiau nei 6...

Karbauskis: aš Landsbergio nesuprantu – niekada su juo nesipykau (448)

„Sveikinu, – taip į opozicinių Seimo frakcijų susitarimą reagavo Lietuvos valstiečių ir...

Mokslininkas iškėlė netikėtą idėją dėl nežemiškos civilizacijos kosminių laivų (24)

Norėdami aptikti svetimas civilizacijas, astronomai turi mąstyti originaliai ir daryti tam tikras...