aA
Ateinančių metų biudžeto tvirtinimo vingiai, regis, sumuš visus antilogikos rekordus. Jei paprastai sutariama, kad valdžia turėtų reguliuoti rinką taip, kad visi turėtų lygias teises, Lietuvoje ji tampa įrankiu sužlugdyti pasirinktas verslo sritis, o kartu ir su ja susijusius ūkio subjektus. Nesunku nuspėti, kad esant atvirai ekonomikai tuo pasidžiaugs tik kaimynai. Pasienyje su Lietuva įsikūrę Lenkijos prekybininkai jau seniai mokosi lietuvių kalbos, netrukus tą patį pradės daryti ir latviai.
Mantas Zakarka
© Asmeninio archyvo nuotr.

Pažiūrėjus 12 metų statistiką, stipriojo alkoholio pardavimai, lyginant su kitomis alkoholinių gėrimų rūšimis, yra vieni labiausiai sumažėjusių. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, nuo 2006-ųjų stipriųjų gėrimų realizacija sumažėjo 42 proc., palyginimui alaus – 26 proc.

Toks kritimas nestebina, žinant, kad stiprieji gėrimai yra daugiausiai apmokestinta alkoholinių gėrimų rūšis. Šiuo metu stipriesiems gėrimams taikomas apmokestinimas siekia 1832 eurus už hektolitrą, vynui už tą patį kiekį tenka sumokėti 1409 eurus akcizo, o alui – 7,11 euro už 1 proc. faktinės alkoholio koncentracijos hektolitre.

„Spirits Europe“ duomenimis, esame ketvirti Europos Sąjungoje pagal mokesčių dydį vynui, aštunti – pagal mokesčius stipriajam alkoholiui ir dvylikti alaus kategorijoje.

Pagal akcizo dydį etilo alkoholiui esame regiono lyderiai. Lietuvoje jis dabar siekia 1832 eurus už hektolitrą, Lenkijoje – 1333 Eur, o Latvijoje – 1564 Eur.

Verslo logika sako, kad su stipriųjų gėrimų akcizais jau dabar persistengta. Tačiau ką daro mūsų valdžia? Ateinančiais metais stipraus alkoholio verslo diskriminacija bus dar didesnė nei anksčiau – Seimo finansų ir biudžeto komitetas jau pritarė Finansų ministerijos siūlymui nuo 2020 m. kovo 1 d. padidinti akcizo už gryno etilo alkoholio hektolitrą tarifą 10,5 proc. – nuo 1832 iki 2025 eurų.

Ir nesvarbu, kas vyksta aplink ir ką sako ekonominė logika. Latviai su estais pasimokė, o mes lipame ant to paties grėblio, nuo kurio jie ką tik nulipo. Greitai aplenksime net Estiją, kurioje dėl kaimynystės su itin aukštus mokesčius alkoholiui turinčios Suomijos istoriškai buvo didžiausi akcizai, šiuo metu siekiantys 1881 eurą už hektolitrą etilo spirito.

Į šiaurę nuo mūsų vyksta alkoholio akcizų karas. Nuo šių metų pradžios Latvijoje akcizas etilo alkoholio hektolitrui siekė 1840 eurų, tačiau Estijai rugsėjį sumažinus šį akcizą iki 1881 euro (nuo 2508 eurų), Latvijos valdžia reagavo greitai ir laikinai, iki kitų metų kovo 1-osios, „nuleido“ šį mokestį savo šalyje iki 1564 eurų.

Ar Lietuva pasekė Latvijos pavyzdžiu ir sureagavo į tai kas vyksta į šiaurę nuo mūsų? Ypač atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos situacija šiuo atžvilgiu dar prastesnė nei Latvijos, nes turime sieną su Lenkija, kur stipriam alkoholiui taikomas 1,5 karto mažesnis tarifas ir kur važiuoti savaitgaliais apsipirkti daliai lietuvių jau tapo įpročiu.

Mes dar labiau padidinsime akcizus! Akcizo etilo alkoholiui didinimo šalininkai teigia, jog prekybos su Latvija pusiausvyra išliks, nes Latvijoje akcizas etilo alkoholiui šiemet buvo sumažintas laikinai, tik iki kitų metų kovo 1-osios, o nuo šios dienos, kaip planuojama ir Lietuvoje, jis vėl pakils.

Bet pas mus PVM kažkada irgi buvo padidintas laikinai ir tas „laikinai“ jau tęsiasi dešimt metų. Iš tikrųjų, niekas nežino, kaip pasielgs latviai, nes neigiamas užkeltų akcizų pasekmes jie pajuto labai aiškiai ir greitai reagavo. Gal pratęs mažesnio akcizo terminą, gal nustatys naują akcizą, bet net jei pakels iki anksčiau buvusio dydžio, jis vis tiek bus mažesnis nei planuojamas Lietuvoje.

Latvijos valdžia kol kas nėra priėmusi sprendimo, kaip elgsis toliau, o prekybininkai jau dabar ėmėsi aktyvių veiksmų, kad padidintas akcizas nebūtų sugrąžintas. Neseniai Rygoje įvyko Vidzemės regiono, esančio prie sienos su Estija, verslininkų piketas, raginantis atsisakyti planų didinti akcizą etilo alkoholiui.

Latvijos verslininkai paskaičiavo, kad toks žingsnis gali šaliai kainuoti apie 500 mln. eurų – tiek susidarys dėl verslininkų bankrotų, negautų pajamų iš kitų sričių, kur išlaidauja į Latviją apsipirkti atvykę turistai, padidėjusių išlaidų socialinei paramai bankrutavus prekybos įmonėms.

Lenkijoje akcizas etilo alkoholiui yra apie 1,5 karto mažesnis nei Lietuvoje.

Finansų ministerija argumentuoja, jog padidintas akcizas padės surinkti papildomus 10 mln. eurų į biudžetą. Tačiau realiai, jei nekris alkoholio vartojimo apimtis, nedidinant akcizo kitąmet būtų surinkta apie 8 mln. daugiau. Tiek šiemet prarasta dėl to, kad žinodami apie akcizo didinimą mažmenininkai užsipirko alkoholio iš anksto, dar 2017-aisias. Nusprendus didinti akcizą, tikėtina, ši istorija pasikartos.

Tad ar tikrai logiška priimti diskriminacinius įstatymus, kurie palies ne tik alkoholį, bet ir kitas sritis. Pasienio regionuose su Lenkija ir Latvija dar labiau sumažės parduotuvių, o ten pirkti alkoholio išvykstantys tautiečiai greičiausiai apsirūpins ir kitais produktais.

Vien Lenkijoje,, Vilniaus universiteto skaičiavimais, kasmet išleidžiame apie 400 mln. eurų. Dabar atidarysime antrą frontą ir panašiai tiek atiduosime Latvijos verslininkams, nes jų valdžia pragmatiškesnė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(11 žmonių įvertino)
4.1818

Ieva Valeškaitė. Mokesčių pakeitimai arba kaip Grinčas per Kalėdas vogė (2)

Jei Kalėdų laikotarpiu kurį nors šventinį vakarą praleisite prie televizoriaus, neabejotinai...

Linas Sesickas. Priešrinkiminis „atimti ir padalyti“ eksperimentas (1)

Nuolatiniai eksperimentai su mokesčiais yra nesibaigianti politinė klajonė. Valstybės juos tai...

Dalia Kolmatsui. Darbuotojų skatinimas kaupimu pensijai: stabdžio spausti nebereikia (6)

Net 61 proc. šalies gyventojų šių metų pradžioje teigė, kad juos motyvuotų darbdavio...

Vitalijus Mitrofanovas. Vandentvarka iliuzijų pasaulyje (2)

Ką , kur ir kaip turėtume daryti, kad visas šalies vandentvarkos ūkis funkcionuotų kaip...

Martynas Bielskis. Mažėja paramos gavėjams skiriamas paramos procentas nuo sumokėto GPM

Šie metai buvo paskutiniai, kuomet gyventojai galėjo paramos gavėjams skirti iki 2 proc. paramą,...

Top naujienos

Ant branduolinio karo slenksčio: kodėl 2020-ieji gali tapti lemtingi (296)

Netikėtai kilus didelei tarptautinei krizei kurį laiką trunka apsižodžiavimai, raginimų sėsti...

Savaitės orai: pirmadienį gresia rekordas, vėliau bus blogiau (6)

Pirmadienį Lietuva pateks į galingo ciklono pietvakarinę šiltąją dalį. Dangumi plaukiantys...

Žydų gydytojas parodė dar nepažįstamą Aušvico pusę (108)

„ Aušvicas neturi pasikartoti – šis troškimas, atsiradęs tėvo širdyje, vokiečiams palikus...

Išskirtinį Europoje karaliavusios dinastijos atstovų veido bruožą nulėmė kraujomaiša: išnyko visa giminė (25)

Daugeliui karalių ir karalienių, priklausiusių Austrijos Habsburgų dinastijai, valdžiusiai...

Miestas, kadaise tituluotas prekybos sostine: prasiautęs pirmasis pasaulinis karas paliko tik apokaliptinius vaizdus (11)

Prieš pirmąjį pasaulinį karą Tauragė turėjo beveik trylika tūkstančių gyventojų,...

Derbis, kurio galėjo ir nebūti: LKL lyderių galvose kirba kitokie klausimai (7)

Kalbant juokais, Kauno „Žalgirio“ tritaškių pataikymo procentas nemeluoja. Žvelgiant į jį,...

Hobį darbu pavertęs panevėžietis: veikla prasidėjo todėl, kad valgyti norėjosi (27)

Panevėžio rajone gyvenantis menininkas Erikas Hincas jau trisdešimt metų užsiima keramika ir...

Kaip geriau nepakuoti dovanų, jei nenorite nuvilti (1)

Kuklios dovanos, supakuotos į prašmatnias, daug žadančias pakuotes, sukuria apgaulingų...

Atėjus šeimyniniams džiaugsmams, išėjo vyriški: viskas dėl to prakeikto sekso... (246)

Rašau, nes nebeturiu ko prarasti. Tegu perskaito kas tik nori, tegu tai būna šauksmas į tyrus, bet...