Tokiais atvejais galimi keli variantai: akcininkai gali padidinti bendrovės įstatinį kapitalą įnešę savo pinigus arba suteikti bendrovei paskolą.
Įstatinio kapitalo didinimas gali būti naudingas siekiant pagerinti bendrovės kreditingumą ir tapti patrauklesne investuotojams. Jei akcininkai tokių tikslų neturi, tuomet galima kita verslo finansavimo forma – akcininko paskola.
Taigi kuo šios verslo finansavimo formos skiriasi ir kodėl akcininko paskola dažnu atveju gali būti naudingesnė?
Įforminimas.
Lyginant bendrovės įstatinio kapitalo didinimo ir akcininko paskolos suteikimo verslui procesus, pastarasis yra gerokai paprastesnis.
Norint padidinti bendrovės įstatinį kapitalą, reikalingas akcininkų susirinkimo sprendimas (priimtas kvalifikuota balsų dauguma, t.y. ne mažiau nei 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų), notarinis tvirtinimas bei šio fakto įregistravimas juridinių asmenų registre.
Paskolos atveju akcininkui pakanka sudaryti rašytinę paskolos sutartį su bendrove. Reikėtų nepamiršti, kad pagal nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojusius Civilinio kodekso pakeitimus paskolos sutartis turi būti notarinės formos, jei paskolos suma viršija 3000 Eur ir sandoris vykdomas grynaisiais pinigais.
Be to, apie gautą paskolą bendrovė privalo pranešti Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Pinigų „išėmimas“.
Paprastai, akcininkai, skolindami pinigus bendrovei, ateityje tikisi atgauti šią investiciją. Jeigu buvo nuspręsta didinti įstatinį kapitalą, tuomet investuoti pinigai gali būti „išimami“ iš bendrovės atitinkamai priimant sprendimą sumažinti bendrovės įstatinį kapitalą arba išmokant akcininkams dividendus.
Bendrovės įstatinio kapitalo mažinimas yra dar sudėtingesnė procedūra nei įstatinio kapitalo didinimas.
Be visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo (vėlgi priimto kvalifikuota balsų dauguma), notarinio dokumentų tvirtinimo bei registravimo juridinių asmenų registre, turi būti laikomasi griežtų LR akcinių bendrovių įstatymo 52 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų.
Pavyzdžiui, sprendimas dėl įstatinio kapitalo sumažinimo, siekiant akcininkams išmokėti dalį bendrovės lėšų, gali būti priimtas tik eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime.
Sprendimas priimamas tada, kai yra patvirtintas metinių finansinių ataskaitų rinkinys ir paskirstytas paskirstytinasis bendrovės pelnas bei patenkintos papildomos sąlygos, susijusios su įstatinio kapitalo dydžiu bei bendrovės ilgalaikiais įsipareigojimais. Toks sprendimas negali būti priimamas, jeigu sprendimo priėmimo dieną bendrovė yra nemoki ar taptų nemoki išmokėjus akcininkams lėšas.
Dividendų išmokėjimas galimas tik esant atitinkamam visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimui ir laikantis LR akcinių bendrovių įstatyme numatytų ribojimų.
Akcininko paskolos sutarties atveju pinigų grąžinimo tvarka aptariama sutartyje ir priklauso nuo šalių valios.
Tokioje sutartyje šalys gali susitarti dėl konkretaus paskolos grąžinimo termino arba gali numatyti, kad bendrovė turi grąžinti paskolą per kelias dienas nuo akcininko pareikalavimo.
Šiuo atveju pinigų grąžinimo procesui nereikia visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų ir nėra taikomi minėti Akcinių bendrovių įstatyme įtvirtinti ribojimai.
Atitinkamai tokia paskola gali būti grąžinta akcininkui net bendrovės bankroto ar nemokumo atvejais, laikantis Civilinio kodekso 6.930 straipsnyje numatyto eiliškumo.
Bendrovės įstatinio kapitalo mažinimo atveju bei dividendų išmokėjimo atveju pinigai gali būti išmokami tik tiems asmenims, kurie visuotinio akcininkų susirinkimo, priėmusio sprendimą sumažinti įstatinį kapitalą (paskelbusio dividendus), dienos pabaigoje (akcinėje bendrovėje – teisių apskaitos dienos pabaigoje) buvo bendrovės akcininkai ar kitokiu teisėtu pagrindu turi tokią teisę.
Tuo tarpu akcininko teisė atgauti paskolos forma suteiktas investicijas nepriklauso nuo šio asmens buvimo bendrovės akcininku, t.y. bendrovė privalo grąžinti paskolą paskolos sutartį sudariusiam akcininkui, net jeigu paskolos grąžinimo metu šis asmuo nebėra bendrovės akcininkas.
Taikomų mokesčių dydžiai.
Tiek dividendams, tiek už paskolą akcininko (fizinio asmens) gautoms palūkanoms yra taikomas 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifas.
Tačiau paskolos atveju akcininkas ne tik gauna palūkanas, bet ir susigrąžina visą paskolos sumą, už kurią atitinkamai jokių mokesčių mokėti nereikia. Todėl mokestine prasme yra naudingiau finansuoti verslą suteikiant paskolą nei didinant įstatinį kapitalą ir įnešant šią sumą, tikintis ją atgauti per bendrovės išmokamus dividendus.
Aptarus pagrindinius įstatinio kapitalo didinimo ir akcininko paskolos aspektus, galima daryti išvadą, jog paskolos įforminimo ir paskolos atgavimo procesai yra paprastesni, paskolos būdu gautoms palūkanoms taikomi mažesni mokesčiai, o bankroto atveju akcininkas turi teisę atgauti savo investicijas. Tačiau paskolos sutartį būtina sudaryti atidžiai įvertinus situaciją ir galimas rizikas, susipažinus su galiojančiu teisiniu reguliavimu.
