aA
Liko vos mėnuo, per kurį Lietuva dar gali apsispręsti tapti Azijos infrastruktūros investicijų banko (AIIB) nare.
Marius Skuodis
© Bendrovės archyvas

Narystė naujame tarptautiniame plėtros banke ateityje atvertų duris šiam Pekine įsikūrusiam investuotojui finansuoti konkrečius Lietuvos projektus.

Kartu, tikėtina, Lietuvos verslas įgytų geresnių galimybių dalyvauti įgyvendinant banko finansuojamus projektus kitose šalyse. Banko veikloje jau dabar dalyvauja mūsų kaimynai lenkai, visos Skandinavijos ir didžiosios ES šalys, o naujų narių eilėje rikiuojasi ir daugiau ES valstybių narių. Tačiau Lietuvos nei tarp 57 steigėjų, nei tarp apsisprendusiųjų prisijungti vis dar nėra.

Deja, nėra ir argumentuoto paaiškinimo kodėl.

Lietuvos interesai

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad 2016 m. pradžioje Pekine atidaryto AIIB pavadinimas griežtai apibrėžia banko tikslą – investicijas į Azijos šalių infrastruktūrą. Dėl to natūraliai kyla klausimas, kaip su tuo susijusi Lietuva?

Žinoma, narystė naujoje tarptautinėje institucijoje pareikalautų papildomų įmokų iš Lietuvos biudžeto, kurių tikslus dydis šiandien nėra aiškus. Taip pat tenka pripažinti, kad bankas dar tik pradeda savo veiklą ir dėl to gana sunku potencialią narystės naudą įvertinti konkrečiais skaičiais.
M. Skuodis

Vis dėlto banko vadovai pabrėžia, kad jo pavadinimas visų pirma atspindi didžiausius akcininkus, tačiau neriboja nei jo veiklos ir investicijų regiono, nei narystės, todėl šia galimybe jau pasinaudojo 14 ES šalių, tapusių pirmosiomis AIIB akcininkėmis.

Kartu su jomis Lietuva, tapusi AIIB nare, įgytų galimybę dalyvauti Eurazijos infrastruktūros jungčių kūrimo procese, o valstybės institucijos įgytų papildomą informacijos kanalą apie Azijoje vykstančius politinius ir ekonominius procesus.

Svarbu ir tai, kad Lietuvos verslui aktyviai ieškant naujų galimybių Kinijos rinkoje, o šalies institucijoms nuosekliai stiprinant dvišalį bendradarbiavimą, Lietuvos narystė naujoje Kinijos dominuojamoje tarptautinėje institucijoje taip pat galėtų turėti teigiamą įtaką dvišalių santykių su Kinija plėtrai.

Šiame kontekste aktualu nepamiršti Kinijos susidomėjimo mūsų regiono transporto, finansų ir kitais sektoriais, kuriuose Lietuva aktyviai konkuruoja su kaimyninėmis šalimis.

Akivaizdžiai pasikeitė ir pirminės ES valstybių narių nuostatos. Kinijos vyriausybei paskelbus iniciatyvą steigti naująjį tarptautinį plėtros banką, ES valstybės buvo neformaliai sutarusios dėl galimos narystės konsultuotis tarpusavyje, tačiau, suėjus Kinijos paskelbtam terminui, paaiškėjo, kad net 14, t. y. lygiai pusė ES šalių individualiai nusprendė tapti AIIB steigėjomis nė nederinusios tarpusavyje savo ketinimų.

Žinoma, narystė naujoje tarptautinėje institucijoje pareikalautų papildomų įmokų iš Lietuvos biudžeto, kurių tikslus dydis šiandien nėra aiškus. Taip pat tenka pripažinti, kad bankas dar tik pradeda savo veiklą ir dėl to gana sunku potencialią narystės naudą įvertinti konkrečiais skaičiais.

Tačiau kyla klausimas, kodėl, net ir pripažindamos bei įvertindamos egzistuojantį neapibrėžtumą, į šią instituciją taip skuba kitos ES šalys? Ir kodėl Lietuva realiai net nesvarstė Kinijos kvietimo tapti banko steigėja?

Pasaulio požiūris pasikeitė: nerimą keičia parama

Kinijos iniciatyva steigti naują tarptautinę finansų instituciją iš pradžių pasaulyje sutikta atsargiai. Ypač aštriai reagavo JAV ir Japonija, nuogąstaudamos, kad finansuodamas projektus AIIB laikysis žemesnių standartų nei Pasaulio bankas ar Azijos plėtros bankas (Pasaulio banke dominuoja JAV, o Azijos plėtros banke – Japonija).

Nepaisant to, svarbiausios JAV sąjungininkės Vakarų Europoje – Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Vokietija – gana greitai priėmė Kinijos kvietimą prisidėti prie iniciatyvos.

Galiausiai šiais metais G20 didžiausių pasaulio ekonomikų klubui pirmininkaujanti Kinija jau yra pralenkusi JAV konkurencinėje kovoje dėl didžiausios pasaulio ekonomikos statuso. Remiantis TVF duomenimis, 2015 m. Kinijos užimama pasaulio BVP dalis pagal perkamosios galios paritetą sudarė 17,1, JAV – 15,8, o visos ES (vis dar su Jungtine Karalyste) – 16,9 proc.

Akivaizdžiai pasikeitė ir pirminės ES valstybių narių nuostatos. Kinijos vyriausybei paskelbus iniciatyvą steigti naująjį tarptautinį plėtros banką, ES valstybės buvo neformaliai sutarusios dėl galimos narystės konsultuotis tarpusavyje, tačiau, suėjus Kinijos paskelbtam terminui, paaiškėjo, kad net 14, t. y. lygiai pusė ES šalių individualiai nusprendė tapti AIIB steigėjomis nė nederinusios tarpusavyje savo ketinimų.

Nepaisant buvusios atsargios pirminės reakcijos, šiandien JAV, Japonija, Tarptautinis valiutos fondas (TVF), Pasaulio bankas ir kitos tarptautinės institucijos taip pat remia AIIB veiklą. Be paramos tokiems banko veiklos principams kaip „valdymo efektyvumas“ bei „aukščiausi etikos ir aplinkosaugos standartai“, visoms susijusioms šalims ypač patraukli atsiradusi galimybė bendradarbiauti dalijantis konkrečių regiono projektų finansavimo rizika.

Besitęsianti ekonominės galios slinktis į Rytus

Žinoma, kalbant apie Lietuvos ryšių su Azijos šalimis plėtrą, neturėtų būti abejojama Lietuvos strateginiu interesu – kuo didesne integracija į Vakarų struktūras. Tačiau kartu šiandien nebeįmanoma nepastebėti pasaulio ekonominės galios slinkties į Azijos pusę.

Vien tik daugelis analitikų pripažįsta, kad AIIB įsteigimas – bene didžiausias pasaulio finansų architektūros tektoninis lūžis nuo pat TVF ir Pasaulio banko įsteigimo 1944 m.

Dar vienas įvykis, iliustruojantis didėjančio Kinijos tarptautinio vaidmens įtvirtinimą – nuo spalio mėn. įsigaliosiantis sprendimas įtraukti Kinijos valiutą juanį į TVF rezervinių valiutų krepšelį.

Pastarasis naudojamas šalių finansiniuose santykiuose su TVF, tačiau iki šiol jame buvo tik JAV doleris, euras, Japonijos jena ir Didžiosios Britanijos svaras sterlingų. Įtraukus Kinijos valiutą, kitų valiutų svoris atitinkamai mažės (deja, euro daugiausia).

Galiausiai šiais metais G20 didžiausių pasaulio ekonomikų klubui pirmininkaujanti Kinija jau yra pralenkusi JAV konkurencinėje kovoje dėl didžiausios pasaulio ekonomikos statuso. Remiantis TVF duomenimis, 2015 m. Kinijos užimama pasaulio BVP dalis pagal perkamosios galios paritetą sudarė 17,1, JAV – 15,8, o visos ES (vis dar su Jungtine Karalyste) – 16,9 proc.

Tiesa, dėl statistinių duomenų interpretacijos visuomet galima ginčytis, tačiau tendencija akivaizdi: nors 1980 m. Kinijos užimama pasaulio BVP dalis pagal perkamosios galios paritetą sudarė tik 2,3 proc., TVF Kinijai prognozuoja tolesnį augimą, kuris 2020 m. turėtų pasiekti net 19,4 proc. O ES ir JAV vaidmuo pasaulio ekonomikoje, remiantis prognozėmis, per tą patį laikotarpį toliau mažės po beveik 1 proc. punktą.

Atsižvelgiant į besitęsiančias tendencijas, Lietuvos sprendimas dėl narystės AIIB iš esmės priklauso nuo atsakymo į vieną esminį klausimą – ar Lietuva pasiryžusi tvirčiau žengti į vis didesnį vaidmenį atliekantį regioną?

Jei dabar šis sprendimas dar neatrodo akivaizdus, vidutinio laikotarpio perspektyvoje požiūrį greičiausiai teks keisti. Taigi, gal būtų apdairiau, įvertinus visus veiksnius, šį strateginį žingsnį žengti laiku, t. y. prie steigėjų prisijungti dabar užuot ateityje nuolankiai prašiusis priimamiems ir atkakliomis pastangomis siekti narystės?

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Linas Sesickas. Kas sumažins pajamų skirtumus: didesni mokesčiai ar labiau išprusę žmonės ir stipresni verslai? (2)

Pajamų nelygybė tampa nuolatine politinių debatų tema, o artėjantys rinkimai Lietuvoje ją tik...

Virgilijus Mirkės. Nauja pensijų išmokų tvarka ir atsakymas į vieną opiausių klausimų (3)

Yra vienas kausimas, į kurį atsakymą ir norėtume sužinoti, ir ne. Tas klausimas skamba taip:...

Donatas Jankauskas. Kodėl smulkusis verslas nesinaudoja FinTech sprendimais?

Lietuva – Europos finansinių technologijų centras. Tai girdėję, skaitę ir matę esame...

Martynas Miknaitis. Ką reikia žinoti, jei dirbate savarankiškai ir galvojate apie paskolą? (1)

Šiuo metu kas dešimtas Lietuvos gyventojas dirba savarankiškai, t. y. ne pagal darbo sutartį....

Tadas Vilčinskas. Nemokamas ikiteisminis darbo ginčų nagrinėjimas: ar tikrai naudingiau abiem šalims?

2018 m. spalio 24 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas , nagrinėdamas bylą Nr. 3K-3-378-701/2018,...

Top naujienos

Ukrainos kariuomenės karininkas: rusai į Ukrainą važiuoja kaip į safarį – pašaudyti į „chacholus“ (159)

Atskridus į Kijevą tai, kad šalis kariauja, galima įtarti dėl sugriežtintos patikros oro uoste...

Stulbinantis atsitiktinumas: lietuviai sutrumpino darbo laiką – pelnas išaugo kartais (15)

Dvi Lietuvos įmonės „Engineer“ ir „Valandinis“, veikiančios statybų srityje, nuo rugsėjo...

Įstrigusi auklėtinių pažanga Jasikevičiaus mintis sugrąžino į vasarą (49)

„Aš jau kartosiuosi“, – pats žurnalistus perspėjo Šarūnas Jasikevičius. Kauno...

Orai: nesušalkite, atkeliauja šlapdriba (4)

Po žiemiškos šeštadienio nakties kuklios 7 °C šilumos įdienojus sulauks tik pajūrio...

Sunkiai suvokiamas atvejis: penkiametė tapo mama (67)

1939 metais Liną Mediną motina nuvežė į Peru esančio Pisko miesto ligoninę. Iš atokiame...

Apmaudus vakaras Kaune: pratęsimą išplėšęs „Žalgiris“ jame nesulaikė Pangoso ir krito prieš „Barcą“ (592)

Penktadienio vakarą kovos lauke Nemuno saloje susigrūmė dvi šlovingą istoriją turinčios...

Visi rodikliai – į vieną pusę: kodėl moterys Lietuvoje nebenori gimdyti (574)

Visame Vakarų pasaulyje moterys ryžtasi gimdyti vis vėliau. Ne išimtis ir Lietuva . Pernai...

Unikauskas rekomenduoja: valgykite šią košę kasdien – kilogramai tirps, sveikata gerės (123)

Ir žmonės, sergantys virškinimo trakto ligomis, ir moterys, norinčios numesti svorio, ir kareiviai...

Po žvėriško „bachūrų“ išpuolio Alytuje – dar daugiau detalių: kas iš tiesų įvyko kalėjime (114)

Laikinasis Alytaus pataisos namų direktorius neigia, kad kaliniai žiauriai sumušė ir perpjovė...

Pešičius atskleidė, kuriuos „Žalgirio“ žaidėjus medžiojo labiausiai

Atrodė, kad Svetislavui Pešičiui nuo krūtinės nusirito akmuo – į spaudos konferenciją po...