aA
Šiuo metu visuomenėje svarstomame naujos Lietuvos energetikos strategijos projekte daug analizuojama kiek megavatų turėtų būti pastatyta naujų elektrinių, kokios tai turėtų būti elektrinės, kiek ateityje turėtumėm gaminti elektros ir kiek geriau būtų jos importuoti. Tačiau visiškai nekreipiamas dėmesys į tai – kaip turėtų būti valdoma Lietuvos energetika.
Martynas Nagevičius
Martynas Nagevičius
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Viena svarbiausių energetikos ūkio vystymo krypčių turėtų būti energetikos ūkio decentralizacija. Tiek techninė decentralizacija, numatant, pavyzdžiui, kad mažos iki 10 MW galios elektrinės iki 2030 metų gamintų ne mažiau 25 proc. elektros poreikio Lietuvoje (šiuo metu – mažiau nei 4 proc.), tiek dar svarbiau – nuosavybės decentralizacija.

Šiuo metu elektros energetikoje veikia keli tūkstančiai smulkių elektros gamintojų – įmonių, fizinių asmenų, kelios pramonės įmonės, keli privatūs gamintojai, kelios savivaldybės įmonės ir valstybei priklausanti „Lietuvos energijos gamyba“. Dar blogiau – pastaraisiais metais stebime tendenciją, kai akivaizdžiai vyksta gamybos centralizacija.

Vis dažniau būtent išskirtinai Valstybės įmonei Vyriausybė išimties tvarka be jokio konkurso suteikia galimybę statyti naujas elektrines, teikti elektros energijos gamybos rezervo paslaugas. Valstybės įmonei sukuriamas konkurencinis pranašumas, keičiant teisės aktus, ribojant galimų konkurentų veiklą ar plėtrą. Taip pat pastebime tendenciją, kad valstybinė energetikos kompanija ėmėsi tiesiog supirkinėti elektros gamybos įrenginius iš privačių ar savivaldybės gamintojų.

Perkamos vėjo elektrinės, deramasi dėl dujomis kūrenamų kogeneracinių elektrinių pirkimo iš Vilniaus ir Panevėžio regiono savivaldybių. Visokiais būdais ribojamos elektros vartotojų galimybės statyti saulės elektrines, gaminančias elektrą savo poreikiams, pasinaudojant praeitais metais Seimo priimtomis „dvigubos apskaitos“ taisyklėmis. VIAP‘u apmokestinama pramonės įmonių elektra, pagaminta savo poreikiams.

Tačiau Pasaulio praktika jau parodė, kad tik konkurencija, sudarant lygias sąlygas visiems investuotojams į energijos gamybą, galėtų būti sėkmės receptu Lietuvos ateities energetikoje.

Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo principas turėtų būti taikomas ne tik kalbant apie prekių, bet ir apie elektros energijos gamybą. Be to, įtampa tarp energijos pardavėjų ir energijos pirkėjų gali būti mažinama tik apjungiant juos, siekiant, kad kuo daugiau žmonių Lietuvoje patys jaustųsi energetikos ūkio savininkais, o ne vien pasyviais vartotojais su baime laukiančiais dar vienos sąskaitos už energiją ir po to rašančiais pasipiktinusius komentarus Interneto portale.

Dabar vyraujančios centralizavimo tendencijos energetikoje turėtų būti keičiamos decentralizavimo tendencijomis. Deja, apie tai energetikos strategijos projekte beveik nieko nerašoma.
Turėtų būti išplėsta dvigubos apskaitos saulės elektrinių, gaminančių elektrą savo poreikiams, taikymo sritis. Dvigubos apskaitos principas – tai galimybė vartotojams, įsirengusiems nuosavus elektros gamybos įrenginius, pagamintą perteklinę elektrą tam tikru metu perduoti į elektros tinklus, o vėliau, poreikiui viršijus gamybą, atsiimti anksčiau pagamintą savo elektros energiją iš elektros tinklų.

Turėtų būti siekiama, kad šiomis galimybėmis galėtų pasinaudoti ne tik individualių namų ar visuomeninių pastatų vartotojai, kaip yra dabar, bet ir daugiabučių pastatų savininkai, komerciniai elektros vartotojai, pramonės įmonės ir kiti vartotojai.

Kodėl begalėtų būti nustatyta, kad dvigubos apskaitos principas turėtų būti taikomas ne vien saulės elektrinėms, bet ir kitiems energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių būdams, kaip, pavyzdžiui, vėjo elektrinėms ar individualiai šilumos gamybai, naudojant pažangias technologijas? Kodėl neturėtų būti panaikinti apribojimai tokių gamintojų galiai, paliekant tik paprastą apribojimą neviršyti pusės elektros įvado galios, kad ir koks bebūtų jos dydis ir panaikinant apribojimus bendrai tokių elektrinių galiai, numatytai įstatyme?

Turėtų būti visiškai panaikintas elektros vartotojų mokamas VIAP mokestis vartojamai elektros energijai, kuri gaminama iš atsinaujinančių išteklių, jei ši elektros energija pagaminta netaikant valstybės paramos. Taip sukuriant sąlygas vystyti atsinaujinančią energetiką, neprašant Valstybės jokios paramos.

Energetikos strategijoje turėtų būti pateikti pasiūlymai kaip sudaryti palankias sąlygas energetinių paslaugų kompanijoms, kurios galėtų pasirašyti ilgalaikes sutartis su energijos vartotojais, perkančiais energiją iš šių kompanijų savo lėšomis pastatytų energijos gamybos įrenginių vartotojams priklausančioje nuosavybėje.

Strategijoje nieko neparašyta apie tai, kaip į energetiką investuoti turėtų būti skatinamos gyventojų bendruomenės, pavyzdžiui suteikiant šioms bendruomenėms valstybės lengvatinius kreditus ar valstybės garantiją investicijoms į tokius projektus.

Galų gale – žmonėms ir įmonėms, norintiems investuoti savo pensijoms kaupiamus pinigus į energijos gamybą, bet neturintiems techninės galimybės ar žinių kaip tai padaryti, turėtų būti sudarytos sąlygos investuoti savo pinigus į investicinius ir pensijų fondus, investuojančius į energetikos inovacijas, technologijų gamybą, energijos gamybos įrenginius Lietuvoje.

Energetikos strategijoje be visų minimų megavatų ir megavatvalandžių turėtų būti iškelti tikslai, kad kuo daugiau žmonių Lietuvoje jaustųsi energetikos savininkais. Pavyzdžiui nustatant tikslą, kad gyventojų, tiesiogiai valdančių elektros energijos gamybos įrenginius, valdančių energetikos rinkoje veikiančių įmonių akcijas ir fondų, valdančių energetikos įmonių Lietuvoje indėlininkų skaičius Lietuvoje iki 2020 m. pasiektų 200 000, o iki 2030 m. – 300 000.

Pasaulyje baigiasi stambių projektų, stambių energijos gamintojų era. Vis sparčiau plėtojama decentralizuota energijos gamyba. Tiesiog pagaukime šią bangą, būkime pirmaujančia, modernia šalimi!

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Lina Žemaitytė-Kirkman. Prasideda stojimų metas: kaip išsirinkti būsimą profesiją?

Neseniai baigėsi egzaminų sesija šalies mokyklose, ir dabar daugeliui abiturientų reikės...

Jurgita Navikienė. Karantino laikotarpio rizika – kam teks grąžinti skirtą valstybės paramą? (3)

Pasibaigus karantinui kai kurios įmonės ir verslininkai net pasidžiaugė mūsų valstybės...

Benas Adomavičius. Kaip sumažinti sezoninio verslo riziką? (1)

Verslo sąvoka jau savaime simbolizuoja bemieges vadovų naktis, ištęstas darbo valandas ir...

Greta Vaicekauskaitė. Įgaliojimų registras – notaro tvirtinamų įgaliojimų pabaiga? (2)

Technologijoms užimant vis svarbesnį vaidmenį, o pasauliui žengiant į skaitmenizavimą, Lietuvos...

Vytenis Šimkus. Lietuvos ūkio atsparumas nepaliauja stebinti (3)

Antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomika viršijo visus lūkesčius. Daugelis tikėjosi...

Top naujienos

Būsto pirkimas apkarto: 35 tūkst. eurų įnašas padarytas, bet užbaigti pirkimo negali (4)

„Šiandien likau ir be būsto, ir be pinigų“, – atvirai sako į „Delfi“ kreipęsis Andrius...

Lukašenka įspėjo: užsikurs tokia pirtis, jog kankinsis visi – iki pat Vladivostoko „jeigu Baltarusija žlugs – ateis ir kitų šalių eilė“ (428)

Jeigu Baltarusijoje bus bandoma destabilizuoti padėtį, bus sunku visiems – iki pat Vladivostoko,...

Gydytoja ragina atkreipti dėmesį net į mažus pakitimus: ką privalo žinoti kiekviena moteris? įvardijo 5 svarbius simptomus (3)

Nors krūties vėžys , kaip ir daugelis kitų onkologinių susirgimų, ilgą laiką gali neturėti...

Puikus metas prisirinkti vaistažolių visai žiemai: ne tik apsaugos sveikatą, bet ir išgelbės jūsų medžius nuo kenkėjų

Kol vieni skaičiuoja paskutinio vasaros mėnesio dienas, kiti džiaugiasi miškuose ir pievose...

Prezidentūra laukia Verygos pasiaiškinimo: ministras negali likti nuošalyje papildyta 16:10 val. (284)

Prezidentūra laukia sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos paaiškinimų dėl viešųjų...

Lenkija: Varšuvos braškių rinkos tamsioji pusė (14)

Didmeninė braškių kaina Varšuvoje sumažėjo, tačiau augintojai sako, kad vis dar negali...

Tris kartus išaugusi kontrabanda skaičiuojama milijonais: nusikaltėliai išradingi ir įžūlūs (69)

Vos prieš porą metų muitinės kriminalinė tarnyba skelbė sulaikiusi apie pustrečio milijono...

Sutrikdė bauda iš „trikojo“: rodo, kad greitis buvo viršytas Rusijoje, kodėl – niekas nepaaiškina (163)

Per porą dienų, o kartais ir dar greičiau, atkeliaujantys administracinio nusižengimo protokolai...

Ženklai, kurie rodo, kad atėjo laikas keisti savo gyvenimą (2)

Jei jauti, kad jau kurį laiką tau niekas nebeteikia džiaugsmo ir baigi prarasti gyvenimo...

|Maža didelių žinių kaina