Mažės maksimali metinė palūkanų norma
Neabejotinai pagrindinė naujojo įstatymo naujovė ir žinia – sumažinta maksimali metinė palūkanų norma. Nuo 2016 m. vasario 1 d., metinė palūkanų norma už vieną išduotą kreditą negalės viršyti 75 procentų (palyginimui, iki šiol metinė palūkanų norma negalėjo viršyti 200 procentų). Taigi, vartojimo kredito palūkanų, kurios yra pagrindinis bendrovių pelno šaltinis, viršutinė riba nurėžta dvigubai.
Be to, Seimas numatė ir keletą papildomų ribojimų, kurie turės įtakos vartojimo kredito bendrovių uždarbiui ir taikomiems mokesčiams. Be jau minėto metinės palūkanų normos apribojimo, išduodamo kredito kaina (t. y. visa vartotojui tenkanti sumokėti suma už naudojimąsi kreditu) negalės viršyti faktiškai galimo naudoti kredito sumos, o kiekvienai dienai tenkančių mokesčių (neįskaitant palūkanų) už naudojimąsi kreditu procentinė išraiška negalės viršyti 0,04 procentų faktiškai naudojamos kredito sumos. Ką tai reiškia? Verslui, neabejotinai, tokie pasikeitimai yra nenaudingi, kadangi palūkanų praradimo nebebus įmanoma amortizuoti didinant kredito mokesčius. Be to, kyla klausimas, ar dėl minėtų ribojimų po naujojo įstatymo įsigaliojimo išliks galimybė pasiskolinti itin mažas sumas labai trumpam laikotarpiui. Todėl belieka įdėmiai stebėti rinką ir laukti, kokių naujų priemonių imsis vartojimo kredito bendrovės ir kokių naujų produktų pristatys visuomenei, siekdamos sumažinti netrukus įsigaliosiančių ribojimų įtaką.
Ar nauju įstatymu pavyks apsaugoti vartotojus?
Akivaizdu, kad pokyčiai turės įtakos ir vartotojui, kadangi pasiskolinimas atpigs. Kaip žinia, naujaisiais ribojimais pirmiausia siekiama vartotojų apsaugos. Tačiau ar šio tikslo pavyks pasiekti, diskutuotina. Štai Lietuvos Bankas, prižiūrintis finansų rinką, 2015 m. gruodžio 10 d. pranešime skelbia, kad lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2014 m., 2015 m. labiausiai didėjo didelių (daugiau nei 290 EUR) vartojimo kreditų išdavimo augimas (63,4 procento daugiau). Taigi vartotojai skolinasi daugiau ir kiekybine, ir kokybine prasme. Todėl kyla abejonių, ar pigesnis pasiskolinimas nelems vartojimo kredito ėmimo bumo. Matyt, įstatymo rengėjai tikisi, kad tokių pasekmių padės išvengti kiti vartojimo kredito bendrovių veiklos ribojimai.
Vartotojai turės galimybę per 2 dienas grąžinti suteiktą kreditą
Kitas tiek verslui, tiek vartotojams itin reikšmingas pasikeitimas – vadinamasis „apsisprendimo laikotarpis (angl. – cool-off period)“, suteiksiantis vartotojui teisę per 2 dienų laikotarpį, nenurodant priežasčių, grąžinti jam suteiktą kreditą. Tokiu atveju vartojimo kredito bendrovės neturės teisės taikyti jokių mokesčių (nei kredito administravimo, nei jo išmokėjimo ir kt.), nors faktiškai pačios bus investavusios į vartojimo kredito sutarties sudarymą (t. y. įvertinusios kredito gavėjo mokumą bei paruošusios sutartį). Pažymėtina, kad įsigaliojus naujajai įstatymo redakcijai vartojimo kredito bendrovės privalės atidžiau ir kruopščiau vertinti vartotojų mokumą. Kitaip tariant, vien remtis vartotojo pateikta informacija nebekaks, ji privalės būti pagrįsta oficialiais duomenimis (pavyzdžiui, Sodros ir pan.) arba kitais įrodymais. Lietuvos Bankas jau anksčiau buvo pateikęs rekomendacijas dėl griežtesnio vartotojų mokumo vertinimo, tačiau tiesioginis įpareigojimas nustatytas tik 2016 m. vasario 1 d. įsigaliosiančiame įstatyme. Tokia pareiga vėlgi išpūs vartojimo kreditus teikiančių bendrovių kaštus, kurių, kaip minėta, nebus įmanoma susigrąžinti, jeigu vartotojas nuspręs atsisakyti vartojimo kredito apsisprendimo laikotarpiu.
Tiesa, įstatyme nustatytas dviejų kalendorinių dienų laikotarpis, kuris yra skaičiuojamas nuo vartojimo kredito išmokėjimo momento, gali sukelti bendrovių ir vartotojų ginčų, kadangi nėra aišku, kaip turi būti skaičiuojamos dvi kalendorinės dienos. Tuo atveju, jeigu vartojimo kredito sutartis sudaryta 7 val. ryte ir dviejų kalendorinių dienų laikotarpis skaičiuojamas nuo kitos dienos, šis vartotojas bus geresnėje padėtyje nei vartotojas, kuris sudarys sutartį 21 val. Be to, nėra aišku, su kuo siejamas darbo dienos pabaigos momentas (t. y. ar su oficialiomis darbo valandomis ar 22 valanda, jeigu sutartis sudaryta internetu). Todėl įstatymų leidėjui ateityje siūlytina tikslinti apsisprendimo laikotarpio skaičiavimo taisykles. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad pastarajame pavyzdyje tikslus vartojimo kredito sutarties sudarymo momentas taip pat paminėtas ne šiaip sau. Nuo 2016 m. vasario 1 d. vartojimo kreditų nebebus galima išduoti nakties metu, t. y. nuo 22 val. iki 7 val. Nekyla abejonių, kad tokiu draudimu siekiama spręsti visuomenės socialines problemas – potraukį svaigalams ir azartiniams lošimams. Kad tokie ribojimai yra nuostolingi verslui – tikrai taip, tačiau tam, kad įvertinti, ar jie turės teigiamą socialinę naudą, matyt reikės palaukti pirmosios 2016 m. vartojimo kredito išdavimo statistikos. Kita vertus, nėra aišku, ar draudimas galioja tik sutarties sudarymui, ar ir kredito faktiškam išmokėjimui, o tai verčia rimtai abejoti aptariamo draudimo socialiniu poveikiu.
Vartotojams – galimybė iš anksto save apriboti nuo vartojimo kreditų
Dar vienas, vartotojus saugantis apribojimas – galimybė iš anksto save patį apriboti nuo vartojimo kreditų ėmimo. Vartotojas, jaučiantis potraukį vartojimo kreditams, turės teisę iš anksto raštu paprašyti jam neišduoti kredito ir apsaugoti pats save nuo finansinės naštos. Ši naujovė iš tiesų sveikintina ir, reikia tikėtis, kad veiks taip, kaip kad ir yra sumanyta. Svarbu tai, kad ji naudinga tiek verslui, tiek vartotojams. Viena vertus, verslas nepatirs nuostolių, bandydamas išieškoti paskolintų sumų iš priklausomo asmens, kita vertus, priklausomas asmuo galės save efektyviai apsaugoti nuo nepageidaujamų finansinių, ir dažnai – tokį elgesį lydinčių socialinių padarinių. Žinoma, šis pakeitimas veiks tik tuo atveju, jeigu visuomenė bus informuota apie šią galimybę. Nustačius, kad asmuo yra išreiškęs norą, jog jam nebūtų išduodami vartojimo kreditai, vartojimo kredito bendrovės privalės atsisakyti išduoti kreditą, net tuo atveju, kai nebus jokių papildomų kontra-indikacijų. Reikėtų paminėti, jog aptariamas pakeitimas įsigalios kiek vėliau – nuo 2016 m. lapkričio 1 d.
Jaunesniems nei 18 metų asmenimis nebebus išduodami kreditai
Vartojimo kreditai nebegalės būti išduodami ir asmenims, jaunesniems nei 18 metų bei neveiksniems asmenims, o įrodyti, kad kreditą gavęs asmuo yra veiksnus ir pilnametis – teks vartojimo kredito bendrovei. Iš dalies veiksniems asmenims vartojimo kreditą bus galima suteikti tik tuo atveju, jeigu pastarasis turės rūpintojo sutikimą. Jau yra aišku, kad į šį klausimą nebus žiūrima pro pirštus. Dar 2015 m. spalio pradžioje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko galioti vienai vartojimo kredito bendrovei skirtą baudą už tai, kad kreditas buvo išduotas mokiniui. Siekiant apriboti vartojimo kredito patrauklumą nepilnamečiams, taip pat įstatymu uždrausta jų reklama ugdymo įstaigose, renginiuose, kino teatruose, spektakliuose ir pan., kurie orientuoti į jaunesnius nei 18 m. asmenis. Tiesa, kyla abejonių, kad visiškai pavyks išvengti vartojimo kredito reklamos įtakos nepilnamečiams, kadangi tokią reklamą galima nuolat stebėti medijoje bei pamatyti renginiuose, į kuriuos nepilnamečiai atvyks su suaugusias asmenimis.
Ar įstatymas užtikrins atsakingesnį bendrovių elgesį?
Taigi vartojimo kredito bendrovės iki 2016 m. vasario pradžios turi spėti peržiūrėti savo paskolų išdavimo politikas ir iš esmės jas sugriežtinti. Be to, vartojimo kredito bendrovės privalės peržiūrėti ir mokumo vertinimo politiką, kadangi, pasak Lietuvos Banko, dauguma problemų šioje rinkoje kyla todėl, kad bendrovės skuba patenkinti vartotojo poreikį gauti kreditą, kol šis dar nepersigalvojo ir atsainiai žiūri į jo mokumo vertinimą. Tikimasi, kad įsigaliosiantis reikalavimas vartojimo kredito gavėjo paraiškoje pateiktus duomenis pagrįsti įrodymais, skatins atsakingesnį bendrovių elgesį. Kita vertus, tokie įpareigojimai vėlgi atneš nuostolį bendrovėms – visų pirma užtruks kredito išdavimo laikotarpis, taigi, pati greito vartojimo kredito paslauga neteks savo patrauklumo. Antra, bendrovė privalės investuoti į dokumentų rinkimą (pavyzdžiui, jungtis prie bazių, gauti darbo užmokestį/pajamas pagrindžiančius dokumentus), tačiau vartotojui pasinaudojus apsisprendimo laikotarpio taisykle, tokių išlaidų neatgaus. Iš kitos pusės, taikant griežtą vartotojų mokumo vertinimą, tikėtina, kad gauti kreditą nebebus taip paprasta kaip anksčiau, kadangi bendrovės, siekdamas išvengti baudų, elgsis konservatyviau.
Neabejotina, kad netrukus įsigaliosiantys pakeitimai reformuos vartojimo kredito rinką, tačiau tikrosios apribojimų įtakos verslui ir vartotojų elgesiui reiks palūkėti ir naujojo įstatymo pasekmes vertinti ne anksčiau kaip praėjus pusmečiui po įstatymo įsigaliojimo.
