aA
Reali situacija ir situacijos vertinimas – nėra vienas ir tas pats. Išsirinkę naują Seimą, kasdien girdime: reikia alkoholio prekybos monopolio, nes geriame be saiko, daugiau net nei Rusija.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Bet ar tikrai? Paimkime Europos Komisijos tyrimą „Special Eurobarometer 331“, skirtą išsiaiškinti Europos Sąjungos (ES) gyventojų alkoholio vartojimo įpročius ir požiūrį. Pagal šį tyrimą, Lietuva alkoholio vartojimo srityje yra vidutiniokė.

Europos Komisijos tyrimas reikšmingas tuo, kad visose ES šalyse buvo atliktas pagal identišką metodiką – tas pats klausimynas, tokia pati gyventojų atranka, klausiama tuo pačiu metu.

Tad duomenis galima palyginti, priešingai nei Pasaulio sveikatos organizacijos skaičius, kuriuos organizacijai pateikia kiekviena šalis individualiai, apskaičiavusi pagal savitą metodiką.

Geriame vieni rečiausiai ES

Pagal Europos Komisijos tyrimą, daugiausia alkoholį per pastaruosius 12 mėnesį vartojusių gyventojų fiksuojama Danijoje (93 proc. vyresnių nei 15 metų gyventojų) ir Švedijoje (90 proc.). Atmetus vaikus iki 18 m., nėščiąsias ir sergančiuosius, išeitų, kad šiose šalyse alkoholį vartoja beveik visi suaugę gyventojai.

Lietuvoje bent kartą alkoholinių gėrimų per pastaruosius 12 mėnesių prisipažino vartoję 85 % gyventojų. Iš jų per paskutinį mėnesį alkoholinių gėrimų gėrė 77 proc. Pagal šį rodiklį Lietuva atsiduria 26 vietoje tarp 27 Europos Sąjungos valstybių – esame beveik paskutiniai.

Vadinasi, Lietuva toli gražu nėra išskirtinė šalis ES, ir alkoholinius gėrimus čia vartojame sąlyginai netgi rečiau, nei tai daro gyventojai kitose valstybėse.

Įdomu ir tai, kad paklausus žmonių, kurie alkoholinių gėrimų vartojo per pastarąjį mėnesį, – kiek kartų jie tai darė, Lietuvoje yra daugiausia gyventojų visoje ES, kurie alkoholinių gėrimų vartojo tik vieną kartą per minimą mėnesį. Taip nurodo kas trečias atsakęs lietuvis, arba 34 proc. apklaustųjų. Dar 49 proc. nurodo, kad alkoholinių gėrimų vartojo nuo 2 iki 4 kartų per mėnesį.

Vadinasi, absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų, arba 83 proc. visų apskritai alkoholį per pastarąjį mėnesį vartojusių žmonių Lietuvoje, alkoholio į burną ėmė labai saikingą kiekį kartų – iki 4 kartų per mėnesį, kas yra – kartą per savaitgalį ar rečiau.

Pietiečiai geria kasdien

Ar vidutiniškai kartą per savaitę išgeriantis lietuvis yra Europos problema? Ne. Nes, pavyzdžiui, Portugalijoje net 43 proc. pastarąjį mėnesį alkoholį vartojusių asmenų nurodo, kad gėrė kasdien. Italijoje tokių buvo 25 proc., Ispanijoje – 23 proc.. Lietuvoje – tik 1 proc.

Kodėl Portugalijos, Italijos ar Ispanijos televizijos ir politikai netrimituoja, kad jie yra labiausiai prasigėrusios valstybės ES? Nors šiam teiginiui yra visai rimtas pagrindas – jei pridėtume dar 41 proc. gyventojų Portugalijoje, kurie alkoholį vartoja nuo karto iki 5 kartų per savaitę, gautume, kad net 84 proc visų alkoholį vartojančių žmonių šioje šalyje geria kasdien ar kas kelias dienas. Italijoje ir Ispanijoje tokių gyventojų yra po 81 proc.

Tad faktas akivaizdus – didžioji dalis Europos pietiečių alkoholį vartoja kasdien ar kas antrą-trečią dieną, kai lietuviai tai daro tik savaitgaliais ir net rečiau. Šį faktą, matyt, gali patvirtinti ir visoje Europoje gajus lietuvių įvaizdžio stereotipas, kad esame darbšti tauta – išties, savaitės dienomis mes dirbame, o ne geriame.

Kasdien, bet triskart mažiau nei Lietuva?

Kaip šį kasdienį alkoholio vartojimą Europos Pietuose vertina PSO? Išeitų, kad teigiamai, nes Italija pagal alkoholio suvartojimą vienam vyresniam nei 15 metų gyventojui yra tik 87 vietoje pasaulyje (kai Lietuva yra 3 vietoje). Net ir gerdami kasdien italai teigia suvartojantys tik 6,7 litro gryno alkoholio vienam vyresniam nei 15 metų šalies gyventojui (kai Lietuva beveik triskart daugiau – 15,4 litro).

Sutikite, tokie skirtumai atrodo labai keistai. Vis dėlto pasigilinus, nesunku suprasti, kodėl taip yra. Ogi todėl, kad Italijoje, kaip ir Didžiojoje Britanijoje, Belgijoje bei Ispanijoje, suvartojamo alkoholio kiekis apskaičiuojamas ne pagal pardavimus parduotuvėse, kaip yra Lietuvoje, o pagal gyventojų apklausas. Ir vėliau šis skaičius pateikiamas PSO.

Ir tokie skaičiai atrodo logiškai, lyginant, kaip dažnai alkoholį vartoja italai (kasdien ar keliskart per savaitę) ir lietuviai (1–4 kartus per mėnesį). „Tad kiek išgėrėte alkoholio šį mėnesį? – Ką ten išgėriau, taurę vyno...“

Daugiausia išgeria airiai, danai, britai ir suomiai

Jau girdžiu, kaip sakote, kad tikriausiai lietuviai geria retai, bet jau kai prisėda – tuomet iki žemės graibymo. Todėl ir atsiranda tokie dideli skaičiai. Deja, bet Europos Komisijos tyrimas paneigia ir šį mitą.

Daugiausia alkoholio per kartą išgeria Airijos, Danijos, Jungtinės Karalystės ir Suomijos gyventojai. Beje, šios šalys pagal daugiausia vienu kartu išgeriamo alkoholio kiekį lyderiauja nuo 2003 m. ir pozicijas išlaiko.

Štai Airijoje kas ketvirtas, arba 26 %, per pastarąjį mėnesį alkoholį vartojusių gyventojų prisipažino išgėrę nuo 5 iki 10 ar daugiau gėrimų per vieną kartą. Jungtinėje Karalystėje tokių buvo 24 proc., Danijoje ir Suomijoje – po 23 proc. Lietuvoje tokių gėrikų yra 15 proc. – tiek pat ar panašiai kaip Belgijoje (15 proc.), valstybinį alkoholio monopolį turinčioje Švedijoje (13 proc.) ar jo neturinčiuose Nyderlanduose (13 proc.).

Didžioji dalis lietuvių (61 proc.), kaip ir likusių Europos šalių gyventojai, suvartoja iki 2 gėrimų vienu kartu, kas penktas (22 proc.) – 3–4 gėrimus. Tad pagal suvartojamo alkoholio kiekį vienu metu esame sąrašo viduryje.

Airiai pasigeria dukart dažniau


Kalbant apie tai, kaip dažnai europiečiai suvartoja didelį alkoholio kiekį vienu metu (tai laikoma labiausiai kenksmingu vartojimo būdu), svarbu paminėti faktą, kad net 29 proc. per pastaruosius 12 mėnesių alkoholį vartojusių gyventojų visoje ES prisipažino kartą ar net kelis kartus per savaitę išgėrę 5 ir daugiau gėrimų vienu metu.

Tai reiškia, kad kas trečias alkoholį vartojantis gyventojas visoje Europoje kiekvieną savaitę ir net ne po kartą pasigeria.

Kaip atrodo Lietuva šioje statistikoje? Sakyčiau, dar labai gerai – pas mus taip elgiasi tik 18 proc. alkoholį vartojančių gyventojų ir mes esame 21 vietoje tarp 27 ES šalių. Pirmoji šioje pozicijoje vėl yra Airija, Lietuvą lenkianti daugiau nei du kartus – Airijoje beveik pusė (net 44 proc.) alkoholį vartojančių gyventojų išgeria daugiau nei 5 gėrimus kartą ar kelis kartus per savaitę.


O ką apie Airiją sako PSO? 21 vieta pasaulyje (lyginant su Lietuvos 3 vieta) ir 11,9 litro gryno alkoholio vyresniam nei 15 metų gyventojui (lyginant su 15,4 litro Lietuvoje). Logiška? Nelabai. Tiesiog tokį skaičių Airijos institucijos pateikia PSO, o viduje, matyt, suka galvas, ką daryti, kad gyventojai išmoktų linksmintis saikingiau.

Įdomu ir tai, kad labai artimus „Eurobarometer“ rezultatams lietuvių alkoholio vartojimo skaičius gauna ir Lietuvos sveikatos universiteto mokslininkai, tarp kurių – ir potencialus sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, atlikę „Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimą“. Tarkime, pagal šį tyrimą, 17 proc. Lietuvos gyventojų nevartojo alkoholinių gėrimų per pastaruosius metus ir 83 proc. vartojo. Pagal „Eurobarometer“: 15 proc. lietuvių nevartojo ir 85 proc. vartojo.
Akivaizdu, kad „Eurobarometer“ ir A. Verygos tyrimai atrodo daug patikimiau nei neaiškia metodika apskaičiuotas PSO vertinimas.

Žema savivertė ar rinkiminis triukas?

Taigi, ar Lietuva yra labiausiai prasigėrusi Europos valstybė? Europos Komisija sako, kad ne. Geriame vieni rečiausiai Europoje, po nedaug ir apskritai turime sąlyginai mažiau geriančiųjų nei kitos ES valstybės.

Kodėl PSO skelbia mus vienais didžiausių girtuoklių pasaulyje? Ji rodo tai, kokią informaciją apie save pateikia pati valstybė. Taigi, girtuokliais pasauliui prisistatome patys.


Tad kodėl mes patys alkoholio vartojimo situaciją vertiname blogiau, nei yra iš tikrųjų? Atsakymai galėtų būti du. Pirmasis, kad mes, kaip tauta, esame itin žemos savivertės visuomenė. Šiuo atveju sprendimų mūsų politikams turėtų padėti ieškoti psichologai ir sociologai bei istorikai.


Antrasis, kad užkibome ant žiauraus rinkiminio viešosios nuomonės formavimo kabliuko – pasinaudojus atskirų žmonių tragedijomis (jų, deja, nutinka kiekvienoje šalyje) ir prasta Lietuvos socialinės pagalbos teikimo sistema, visa valstybė buvo priversta pasijusti beviltiškai kalta. Tokioje situacijoje itin lengva prisistatyti gelbėtojais.

Vis dėlto valstybės valdymo sprendimus turime priimti remdamiesi patikimais skaičiais, o ne atsispirdami į klaidingą situacijos vertinimą. Tai jau nebe rinkiminė kampanija, o visos valstybės gerovės klausimas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Karolina Mickutė. Lankstus į(si)darbinimas: daugiau galimybių visiems (1)

Daugeliui vasaros atostogos reiškia poilsį ir sumažėjusį darbo krūvį. Tuo tarpu studentams...

Ignas Vėgėlė. Viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktai ar politikų kova dėl valdžios? (7)

Žiniasklaidoje nuskambėjus pareiškimams, kad švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė...

Giedrius Murauskas. Geriau niekada nesusidurti, bet susidūrus naudinga žinoti: tyčinis bankrotas (3)

Tyčiniai bankrotai Lietuvoje yra vieni iš sudėtingiau įrodomų atvejų teisminėje praktikoje,...

Gintarė Deržanauskienė. Kare laimėtojų nebūna (3)

Dar XVII amžiuje Izaokas Niutonas įrodė, kad veiksmas yra lygus atoveiksmiui. Šis dėsnis ne...

Jolanta Blažytė. Kova su skurdu, arba kaip rūpintojėlis pametė erškėčių vainiką (218)

Kol visuomenė karštai diskutuoja, kuri profesija yra labiau prestižinė – mokytojo ar...

Top naujienos

Žydų bendruomenė ir intelektualai lieka neišgirsti: nebematome kito būdo atkreipti visuomenės dėmesį (46)

Po kelių dienų bus minimos Vilniaus geto sunaikinimo 75-osios metinės. Kaip Lietuva turi elgtis su...

Bedarbiui buvusiam Seimo nariui šyptelėjo netikėta sėkmė (109)

Raseinių rajono savivaldybės taryboje neseniai susiformavusi naujoji valdančioji dauguma...

Kiemą iškniso ir dingo: neįmanoma net išeiti iš laiptinės (32)

Socialiniame tinkle „Facebook“ tauragiškiai įvedė naują madą – apie problemas praneša...

Pabaisos nekaltais veidais: žinomas JAV gydytojas su mergina įtariamas slapta apsvaiginęs ir išniekinęs tūkstančius moterų (20)

Chirurgui iš Kalifornijos ir jo merginai įtariami dviem seksualiniais nusikaltimais . Tyrėjai...

STT paskelbė statistiką apie gimines savivaldybėse: reakcija stulbinanti (230)

Specialiųjų tyrimų tarnyba ( STT ) birželį paskelbė analizę, kuri rodo, kad beveik penktadalis...

Į Lietuvą atvykę italai smarkiai nustebo: manėme, kad čia visi vilki treningus ir mušasi (100)

Tą rytą prieš skrydį mano draugai italai , Pietro ir Simone, net nesudvejoję, apsiavė...

Po kritikos bangos – svarbus Theresos May pareiškimas dėl „Brexit“ (14)

Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May trečiadienį atsakė į Europos Sąjungos kritiką jos...

Ko neparodė TV kameros: po viešo Gražulio atsiprašymo sekė kitas susitikimas, po kurio palangiškė negali ramiai miegoti (238)

Nuo pat pirmosios skandalo dienos žinomas politikas Petras Gražulis ir palangiškė Birutė...

Keturi labai neįprasti būdai patirti orgazmą (6)

Visi esame patyrę tą lengvumo jausmą, kaip pagaliau atsisėdi ant klozeto, atpalaiduoji šlapimo...