aA
Reali situacija ir situacijos vertinimas – nėra vienas ir tas pats. Išsirinkę naują Seimą, kasdien girdime: reikia alkoholio prekybos monopolio, nes geriame be saiko, daugiau net nei Rusija.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Bet ar tikrai? Paimkime Europos Komisijos tyrimą „Special Eurobarometer 331“, skirtą išsiaiškinti Europos Sąjungos (ES) gyventojų alkoholio vartojimo įpročius ir požiūrį. Pagal šį tyrimą, Lietuva alkoholio vartojimo srityje yra vidutiniokė.

Europos Komisijos tyrimas reikšmingas tuo, kad visose ES šalyse buvo atliktas pagal identišką metodiką – tas pats klausimynas, tokia pati gyventojų atranka, klausiama tuo pačiu metu.

Tad duomenis galima palyginti, priešingai nei Pasaulio sveikatos organizacijos skaičius, kuriuos organizacijai pateikia kiekviena šalis individualiai, apskaičiavusi pagal savitą metodiką.

Geriame vieni rečiausiai ES

Pagal Europos Komisijos tyrimą, daugiausia alkoholį per pastaruosius 12 mėnesį vartojusių gyventojų fiksuojama Danijoje (93 proc. vyresnių nei 15 metų gyventojų) ir Švedijoje (90 proc.). Atmetus vaikus iki 18 m., nėščiąsias ir sergančiuosius, išeitų, kad šiose šalyse alkoholį vartoja beveik visi suaugę gyventojai.

Lietuvoje bent kartą alkoholinių gėrimų per pastaruosius 12 mėnesių prisipažino vartoję 85 % gyventojų. Iš jų per paskutinį mėnesį alkoholinių gėrimų gėrė 77 proc. Pagal šį rodiklį Lietuva atsiduria 26 vietoje tarp 27 Europos Sąjungos valstybių – esame beveik paskutiniai.

Vadinasi, Lietuva toli gražu nėra išskirtinė šalis ES, ir alkoholinius gėrimus čia vartojame sąlyginai netgi rečiau, nei tai daro gyventojai kitose valstybėse.

Įdomu ir tai, kad paklausus žmonių, kurie alkoholinių gėrimų vartojo per pastarąjį mėnesį, – kiek kartų jie tai darė, Lietuvoje yra daugiausia gyventojų visoje ES, kurie alkoholinių gėrimų vartojo tik vieną kartą per minimą mėnesį. Taip nurodo kas trečias atsakęs lietuvis, arba 34 proc. apklaustųjų. Dar 49 proc. nurodo, kad alkoholinių gėrimų vartojo nuo 2 iki 4 kartų per mėnesį.

Vadinasi, absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų, arba 83 proc. visų apskritai alkoholį per pastarąjį mėnesį vartojusių žmonių Lietuvoje, alkoholio į burną ėmė labai saikingą kiekį kartų – iki 4 kartų per mėnesį, kas yra – kartą per savaitgalį ar rečiau.

Pietiečiai geria kasdien

Ar vidutiniškai kartą per savaitę išgeriantis lietuvis yra Europos problema? Ne. Nes, pavyzdžiui, Portugalijoje net 43 proc. pastarąjį mėnesį alkoholį vartojusių asmenų nurodo, kad gėrė kasdien. Italijoje tokių buvo 25 proc., Ispanijoje – 23 proc.. Lietuvoje – tik 1 proc.

Kodėl Portugalijos, Italijos ar Ispanijos televizijos ir politikai netrimituoja, kad jie yra labiausiai prasigėrusios valstybės ES? Nors šiam teiginiui yra visai rimtas pagrindas – jei pridėtume dar 41 proc. gyventojų Portugalijoje, kurie alkoholį vartoja nuo karto iki 5 kartų per savaitę, gautume, kad net 84 proc visų alkoholį vartojančių žmonių šioje šalyje geria kasdien ar kas kelias dienas. Italijoje ir Ispanijoje tokių gyventojų yra po 81 proc.

Tad faktas akivaizdus – didžioji dalis Europos pietiečių alkoholį vartoja kasdien ar kas antrą-trečią dieną, kai lietuviai tai daro tik savaitgaliais ir net rečiau. Šį faktą, matyt, gali patvirtinti ir visoje Europoje gajus lietuvių įvaizdžio stereotipas, kad esame darbšti tauta – išties, savaitės dienomis mes dirbame, o ne geriame.

Kasdien, bet triskart mažiau nei Lietuva?

Kaip šį kasdienį alkoholio vartojimą Europos Pietuose vertina PSO? Išeitų, kad teigiamai, nes Italija pagal alkoholio suvartojimą vienam vyresniam nei 15 metų gyventojui yra tik 87 vietoje pasaulyje (kai Lietuva yra 3 vietoje). Net ir gerdami kasdien italai teigia suvartojantys tik 6,7 litro gryno alkoholio vienam vyresniam nei 15 metų šalies gyventojui (kai Lietuva beveik triskart daugiau – 15,4 litro).

Sutikite, tokie skirtumai atrodo labai keistai. Vis dėlto pasigilinus, nesunku suprasti, kodėl taip yra. Ogi todėl, kad Italijoje, kaip ir Didžiojoje Britanijoje, Belgijoje bei Ispanijoje, suvartojamo alkoholio kiekis apskaičiuojamas ne pagal pardavimus parduotuvėse, kaip yra Lietuvoje, o pagal gyventojų apklausas. Ir vėliau šis skaičius pateikiamas PSO.

Ir tokie skaičiai atrodo logiškai, lyginant, kaip dažnai alkoholį vartoja italai (kasdien ar keliskart per savaitę) ir lietuviai (1–4 kartus per mėnesį). „Tad kiek išgėrėte alkoholio šį mėnesį? – Ką ten išgėriau, taurę vyno...“

Daugiausia išgeria airiai, danai, britai ir suomiai

Jau girdžiu, kaip sakote, kad tikriausiai lietuviai geria retai, bet jau kai prisėda – tuomet iki žemės graibymo. Todėl ir atsiranda tokie dideli skaičiai. Deja, bet Europos Komisijos tyrimas paneigia ir šį mitą.

Daugiausia alkoholio per kartą išgeria Airijos, Danijos, Jungtinės Karalystės ir Suomijos gyventojai. Beje, šios šalys pagal daugiausia vienu kartu išgeriamo alkoholio kiekį lyderiauja nuo 2003 m. ir pozicijas išlaiko.

Štai Airijoje kas ketvirtas, arba 26 %, per pastarąjį mėnesį alkoholį vartojusių gyventojų prisipažino išgėrę nuo 5 iki 10 ar daugiau gėrimų per vieną kartą. Jungtinėje Karalystėje tokių buvo 24 proc., Danijoje ir Suomijoje – po 23 proc. Lietuvoje tokių gėrikų yra 15 proc. – tiek pat ar panašiai kaip Belgijoje (15 proc.), valstybinį alkoholio monopolį turinčioje Švedijoje (13 proc.) ar jo neturinčiuose Nyderlanduose (13 proc.).

Didžioji dalis lietuvių (61 proc.), kaip ir likusių Europos šalių gyventojai, suvartoja iki 2 gėrimų vienu kartu, kas penktas (22 proc.) – 3–4 gėrimus. Tad pagal suvartojamo alkoholio kiekį vienu metu esame sąrašo viduryje.

Airiai pasigeria dukart dažniau


Kalbant apie tai, kaip dažnai europiečiai suvartoja didelį alkoholio kiekį vienu metu (tai laikoma labiausiai kenksmingu vartojimo būdu), svarbu paminėti faktą, kad net 29 proc. per pastaruosius 12 mėnesių alkoholį vartojusių gyventojų visoje ES prisipažino kartą ar net kelis kartus per savaitę išgėrę 5 ir daugiau gėrimų vienu metu.

Tai reiškia, kad kas trečias alkoholį vartojantis gyventojas visoje Europoje kiekvieną savaitę ir net ne po kartą pasigeria.

Kaip atrodo Lietuva šioje statistikoje? Sakyčiau, dar labai gerai – pas mus taip elgiasi tik 18 proc. alkoholį vartojančių gyventojų ir mes esame 21 vietoje tarp 27 ES šalių. Pirmoji šioje pozicijoje vėl yra Airija, Lietuvą lenkianti daugiau nei du kartus – Airijoje beveik pusė (net 44 proc.) alkoholį vartojančių gyventojų išgeria daugiau nei 5 gėrimus kartą ar kelis kartus per savaitę.


O ką apie Airiją sako PSO? 21 vieta pasaulyje (lyginant su Lietuvos 3 vieta) ir 11,9 litro gryno alkoholio vyresniam nei 15 metų gyventojui (lyginant su 15,4 litro Lietuvoje). Logiška? Nelabai. Tiesiog tokį skaičių Airijos institucijos pateikia PSO, o viduje, matyt, suka galvas, ką daryti, kad gyventojai išmoktų linksmintis saikingiau.

Įdomu ir tai, kad labai artimus „Eurobarometer“ rezultatams lietuvių alkoholio vartojimo skaičius gauna ir Lietuvos sveikatos universiteto mokslininkai, tarp kurių – ir potencialus sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, atlikę „Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimą“. Tarkime, pagal šį tyrimą, 17 proc. Lietuvos gyventojų nevartojo alkoholinių gėrimų per pastaruosius metus ir 83 proc. vartojo. Pagal „Eurobarometer“: 15 proc. lietuvių nevartojo ir 85 proc. vartojo.
Akivaizdu, kad „Eurobarometer“ ir A. Verygos tyrimai atrodo daug patikimiau nei neaiškia metodika apskaičiuotas PSO vertinimas.

Žema savivertė ar rinkiminis triukas?

Taigi, ar Lietuva yra labiausiai prasigėrusi Europos valstybė? Europos Komisija sako, kad ne. Geriame vieni rečiausiai Europoje, po nedaug ir apskritai turime sąlyginai mažiau geriančiųjų nei kitos ES valstybės.

Kodėl PSO skelbia mus vienais didžiausių girtuoklių pasaulyje? Ji rodo tai, kokią informaciją apie save pateikia pati valstybė. Taigi, girtuokliais pasauliui prisistatome patys.


Tad kodėl mes patys alkoholio vartojimo situaciją vertiname blogiau, nei yra iš tikrųjų? Atsakymai galėtų būti du. Pirmasis, kad mes, kaip tauta, esame itin žemos savivertės visuomenė. Šiuo atveju sprendimų mūsų politikams turėtų padėti ieškoti psichologai ir sociologai bei istorikai.


Antrasis, kad užkibome ant žiauraus rinkiminio viešosios nuomonės formavimo kabliuko – pasinaudojus atskirų žmonių tragedijomis (jų, deja, nutinka kiekvienoje šalyje) ir prasta Lietuvos socialinės pagalbos teikimo sistema, visa valstybė buvo priversta pasijusti beviltiškai kalta. Tokioje situacijoje itin lengva prisistatyti gelbėtojais.

Vis dėlto valstybės valdymo sprendimus turime priimti remdamiesi patikimais skaičiais, o ne atsispirdami į klaidingą situacijos vertinimą. Tai jau nebe rinkiminė kampanija, o visos valstybės gerovės klausimas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vaidotas Tuzikas. Kodėl pensininkai skursta, o lovos ligoninėse tuščios? (8)

Lietuvos valdžios sektoriaus finansavimas – vienas kukliausių Europos Sąjungoje (ES). Tačiau,...

Tomas Mieliauskas. IT klausimų įtraukimas į įmonių vadovybės darbotvarkę: šiuolaikiškos įmonės strateginis imperatyvas

Kas jūsų įmonėje yra atsakingas už informacinių technologijų diegimą, vystymą bei rezultatus?...

Ivanas Naumenko. Internetinės prekybos ateitis: kada automobilį ir butą pirksime taip lengvai kaip batus? (3)

Pagrindinis klausimas, į kurį visais laikais atsakyti siekia verslas – kas bus po 10 ar 20 metų?...

Vaidas Žagūnis. Klausimai, į kuriuos teks atsakyti perkant pirmąjį būstą (4)

Ekonomikos analitikai prognozuoja ateinančių poros metų scenarijus, kurie padeda verslui ir...

Vaidotas Dauskurdas. Baltieji pradeda ir laimi: tikrosios „baltųjų finansų“ grėsmės

Lietuvos valdžia, deklaruodama tikslą per šiuos metus iš „šešėlio ištraukti“ 200 mln....

Top naujienos

Masiulis apie Vaitkaus atleidimą: šis sprendimas man gali „kainuoti postą“ Skvernelis buvo informuotas (592)

Klaipėdos jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus prarado pasitikėjimą ir...

Sinoptikai perspėja: artėja gausus sniegas (11)

Po šilto ir malonaus savaitgalio į Lietuvą sugrįžta vėsesni orai, vakarinėje šalies dalyje...

Karbauskis kviesis Masiulį „ant kilimėlio“: matau tik dvi priežastis atleisti Vaitkų (364)

„Valstiečiai“ kviesis susisiekimo ministrą Roką Masiulį pasiaiškinti dėl Arvydo Vaitkaus...

Andrius Užkalnis. Apie senas švabras, kurios nuodija visiems gyvenimą (17)

Švabra , arba džiaugsmo glušintoja , yra toks žmogaus porūšis; beveik kaip ir žmogus, bet...

Vakcinos nuo tymų vilnietė turėjo laukti gyvoje eilėje: nesulaukiau, trūko kantrybė (70)

„Stovėjome gyvoje eilėje, bet nesulaukėme“, – patirtimi laukiant skiepo nuo tymų dalijosi...

Gyvai / LKL mūšis Kėdainiuose: „Nevėžis“ – „Neptūnas“ tiesioginė rungtynių transliacija (1)

„Betsafe–LKL“ čempionate pirmadienį Kėdainių „Nevėžis“ (4-21) namuose priima...

Po brutalaus moters nužudymo savaitgalį aiškėja daugiau detalių: įtariamasis galimai bandė pabėgti iš Lietuvos suimtas 3 mėnesiams (47)

Šeštadienį Vilniuje policijos pareigūnai skubėjo į Šv. Stepono gatvę, kurioje esančiame...

Iš ES – niūraus tono pareiškimas dėl „Brexit“ „The Sun“: laikas baigėsi; papildyta (117)

Europos Sąjunga pirmadienį paskelbė, jog baigė ruoštis Jungtinės Karalystės išstojimo...

„Sostų karų“ žvaigždė Emilia Clarke prakalbo apie sudėtingą savo sveikatos būklę, dukart vos nesibaigusią mirtimi (1)

Aktorė Emilia Clarke, labiausiai išgarsėjusi vaidmeniu populiariajame seriale „Sostų karai“...

Po Rusijos manevrų Venesueloje Pompeo pažadėjo atsaką atnaujinta 17.33 (177)

JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo pirmadienį apkaltino Rusiją kurstant įtampą...