aA
Teisinėms technologijoms (LegalTech) keliama daugybė užduočių – geresnės galimybės visuomenei pasiekti teisingumą, teisinių procesų optimizavimas, teisinių paslaugų skaitmenizavimas ir kt. Kaip sėkmingai įgyvendinti šiuos uždavinius, Lietuvoje svarstys Mykolo Romerio universitete (MRU) startuojanti teisės ir technologijų laboratorija „LegalTech Lab“.
MRU Teisės fakulteto dekanė prof. Lyra Jakulevičienė
© Asmeninio albumo nuotr.

Skaitmenizacija keičia mūsų gyvenimus, veiklą, rinką, visuomenę. LegalTech plėtra neišvengiama, nes keičiasi teisinių paslaugų teikimo pobūdis – tradiciškai plėtotos kaip individualūs sprendimai individualiems klientams, jos gali būti vis labiau automatizuotos. Teisės mokyklos taip pat susiduria su poreikiu parengti ateities teisininkus, kurie gebėtų dirbti skaitmenizacijos sąlygomis, turėtų ne tik teisines kompetencijas, bet ir technologinius įgūdžius, todėl LegalTech koncepciją matome kaip dar vieną galimybę diegti inovacijas studijų procese, didinti tyrimų aktualumą ir plėtoti mokslo bendradarbiavimą su verslu.

„Deloitte“ prognozuoja, kad iki 2025 metų įvyks esminė teisininko profesijos transformacija būtent dėl sparčiai besivystančių technologinių pokyčių, naujų darbo metodų ir poreikio pasiūlyti klientams daugiau vertės už mažesnius kaštus.

MRU „LegalTech Lab“ veiks tarpdisciplininis mokslininkų bei praktikų teisininkų ir technologijų specialistų tinklas, planuojama vykdyti teisės ir technologijų sinergijos poveikio tyrimus, kurti LegalTech produktus kartu su Lietuvos ir užsienio teisinėmis įmonėmis bei įtraukti studentus į patyriminį mokymą šioje srityje. „LegalTech Lab“ klausimais MRU konsultuoja pasaulinės sėkmės sulaukusių panašių iniciatyvų steigėjai ir patarėjai.

Mokslininkų vaidmuo mažinant rizikas

Nors pagrindinė LegalTech paskirtis – siekti novatoriškų būdų teisinei rinkai plėtoti, be privalumų yra ir rizikų. Pavyzdžiui, tai, kad skaitmenizacijos pagalba seni teisinio darbo metodai gali būti tiesiog perkelti į skaitmeninę erdvę. Be to, būtina įvertinti, kokį poveikį technologijos turės teisingumo vykdymui, žmogaus teisėms ir t. t., todėl plėtojant LegalTech sritį ir norint transformuoti teisinių paslaugų rinką, būtina įtraukti mokslininkus, galinčius ištirti tokios transformacijos galimybes ir iššūkius. Būtent šiais tikslais visame pasaulyje kuriamos LegalTech laboratorijos.

LegalTech centro, su kuriuo glaudžiai bendradarbiaus ir MRU „LegalTech Lab“, įkūrimas Vilniuje yra vienas iš programos „Kurk Lietuvai“ tikslų. Šios programos projektų vadovo Virgilijaus Pajaujo nuomone, Vilnius ir visa šalis turi potencialo tapti regiono LegalTech lyderiais, todėl vienas iš šios programos tikslų – įkurti Vilniaus teisinių technologijų centrą, apjungsiantį mokslininkus, studentiją, verslą, teisininkų bendruomenę ir valdžios institucijas.

Anot V. Pajaujo, LegalTech srityje besikursiantys startuoliai dar labiau sustiprins Vilniaus, kaip atviro technologijoms miesto įvaizdį tarptautinėje arenoje, o tai paskatins didesnes investicijas, kurios sugrįš per kuriamus technologinius produktus teisininkų bendruomenei, didesnį prieinamumą prie teisingumo šalies gyventojams, aukštesnį inovacijų lygį ir išaugusias mokslo bei verslo bendradarbiavimo iniciatyvas.

Nauda švietimui, verslui, visuomenei

LegalTech daugelyje šalių vystoma laboratorijose, inkubatoriuose arba specialiuose centruose, dažniausiai universitetuose, jų teisės mokyklose, o kartais laboratorijas įsteigia ir teisinės įmonės. Pavyzdžiui, 2017 m. globali kompanija „Clyde & Co“ kartu su University College London (UCL) įkūrė duomenų analizės laboratoriją, kuri paspartins kompanijos LegalTech eksperimentus ir įvairių draudimo produktų kūrimą.

Tokios LegalTech laboratorijos nagrinėja ir eksperimentuoja teisinių technologijų ir teisinės praktikos skaitmenizavimo srityje. Šios laboratorijos dažniausiai yra partnerystės dėl teisinio skaitmenizavimo tarp įvairių suinteresuotų grupių išdava. Tai iš esmės akademinė iniciatyva, tačiau gali būti įgyvendinama tik kartu su partneriais iš privataus, valstybinio, visuomeninio sektoriaus, įtraukiant mokslininkus, studentus.

Specialistų teigimu, LegalTech gali paskatinti mokslo ir verslo bendradarbiavimo vystymą, universitetai gali prisidėti prie eksperimentinių tyrimų, produktų adaptacijos bei kūrimo verslui ir kartu su verslu. Pavyzdžiui, Ukrainos LegalTech laboratorija yra sukūrusi advokato botą, kuris dirba 24 valandas per parą, niekada „neserga“ ir konsultuoja klientus. Viena naujausių – Helsinkio universitete 2017 m. pradžioje įkurta LegalTech laboratorija kelia tikslą veikti kaip platforma, jungianti visus subjektus, kurie veikia teisinio skaitmenizavimo srityje, teikti gerosios praktikos pavyzdžius verslui ir eksperimentuoti su konkrečiais projektais, skirtais įvairiems teisinės sistemos dalyviams.

Be kitų naudų, tikima, kad, pasitelkus technologijas, LegalTech laboratorijos padės užtikrinti geresnes galimybes visuomenei naudotis teisingumo sistema. Pavyzdžiui, automatizuotų teisinių paslaugų portalas „HelpSelflegal“ pirmiausia buvo sukurtas padėti smurto artimoje aplinkoje aukoms užpildyti reikiamus teisinius dokumentus, kurių šiais atvejais būna daug, o nukentėję dažniausiai nežino, kuri informacija yra naudinga ar žalinga jų bylai, tuo tarpu galimybė samdytis teisininką ar gauti kokybiškai paslaugas teikiantį nemokamą teisininką yra ribota. Taip pat daugėja bendruomeninių iniciatyvų, kai teisinės pagalbos advokatai technologijų pagalba sutelkia platų klientų ratą ir renka įrodymus grupinių ieškinių byloms.

Perspektyva Lietuvai

Teisės specialistai neabejoja, kad dabartiniai teisės absolventai turi gebėti veikti skaitmeninės revoliucijos sąlygomis, taip pat ir dirbtinio intelekto paplitimas turi keisti supratimą, ko bus tikimasi iš teisininko rinkoje ir kaip jis turėtų mokėti pasinaudoti dirbtinio intelekto teikiamais privalumais. Visa tai iššūkis, tačiau ir galimybė aukštosioms mokykloms, pasitelkiant Legaltech inovuoti studijų procesą.

Ateities teisininkai išeidami iš teisės mokyklos palaipsniui pateks į kitokią darbinę aplinką nei jų ankstesni kolegos, todėl jiems būtina suvokti pokyčius, kurie vyksta skaitmenizuotoje teisinėje praktikoje. LegalTech laboratorijos pajėgios sukurti tarpdisciplininius projektus ir kursus, kurie skatintų teisės studentus dirbti kartu su kitų sričių studentais.

Be to, dėl savo globalumo LegalTech koncepcija aukštosioms mokykloms, turinčioms tokias laboratorijas, suteikia galimybę konkuruoti užsienyje. Lietuvoje galėtų būti kuriami produktai ar paslaugos, paklausios užsienio rinkose, o tai padėtų pritraukti investicijas ne tik į universitetus, bet ir į pačius miestus. Dėl tarpdiscipliniškumo LegalTech sritis galėtų tapti socialinių ir technologinių mokslų sinergijos Lietuvoje proveržio kryptimi.

Tikiuosi, kad ateityje prie LegalTech visapusiško vystymo prisijungs ir kitos teisininkus rengiančios aukštosios mokyklos.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Agnė Jasinskaitė. 2019-ųjų permainoms – masinis pasiruošimas (1)

2019-ųjų pradžia, kuomet įsigalios sulig mokesčių reforma priimti pakeitimai, taps tikru lūžio...

Laura Galdikienė. Darbo rinka – lyg išspaustas apelsinas? (12)

Šiuo metu Lietuvos darbo rinka primena spaudžiamą apelsiną. Kai atrodo, jog liko tik sausa...

Rimvydas Milašius. (Ne)žinoma aprangos ir tekstilės pramonės realybė: kodėl nevilioja sparčiai augantis sektorius? (4)

Pastaraisiais metais aprangos ir tekstilės sektorius Lietuvoje ypač sėkmingai vystosi, o...

Jonas Butkevičius. Kada išguisime sovietinius standartus iš savo galvų? (15)

Pastaruoju metu suaktyvėjo kalbos apie viešojo transporto modernizavimą – ir spūstys...

Robertas Dargis. Ar nykstančią demokratinę sistemą pakeisime klounais? (45)

Lenkų disidentas Adam Michnik yra pasakęs: revoliucija mėgsta ryškias spalvas. Bolševikai -...

Top naujienos

Ūkio ministras apie maisto kuponus: nežinau, iš kur atsiranda tokios idėjos (176)

Ar kainų mažinimą pagrindiniu tikslu išsikėlusi vyriausybė savęs neįvarė į kampą? „ Delfi...

Panevėžį drebina kūdikio netektis: po ligoninės išvadų – neįtikimos ir šokiruojančios detalės (67)

Kūdikio Respublikinėje Panevėžio ligoninėje spalį netekusios Ilonos iš mažo miestelio...

Orai: naktys darysis vis šaltesnės (2)

Labai norėtųsi, kad reiškiniai atmosferoje pasikeistų ir savaitgalio orų prognozė...

Į Maroką sugrįžti nenorėtų: vietiniai dedasi šventais, o išdarinėja velniai žino ką (85)

Manau, visi nors kažką girdėję apie Marakešą žino tą chrestomatinę situaciją, kai žioplam...

Moters gyvenimas priminė košmarą: kai tokie artimieji, tai ir priešų nereikia (6)

Vieni vaikystę prisimena su nostalgija, kiti – su baime. Šiurpia istorija pasidalinusią Aušrą...

Nuo likimo nepabėgęs Adomaitis: žinojome, kad bus problemų (45)

Vienas geresnių sezono rungtynių sužaidęs Vilniaus „Rytas“ atitinkamos satisfakcijos negavo...

Kinija demonstruoja savo paslaptingąjį „J-20“ (107)

Kinijos karinės oro pajėgos Žuhajuje vykusioje tarptautinėje aviacijos parodoje pademonstravo savo...

Vilniaus naktinių klubų gražuolės turi savo taisykles: geria kavą, prašo vaikinų palydos ir maskuojasi juodai (78)

Ne paslaptis, kad naktiniai klubai – kaip atskiras pasaulis. Tai, kas juose vyksta po vidurnakčio,...

Kalėjimų sistemoje bręsta naujas skandalas (66)

Skandalas Kauno tardymo izoliatoriuje. Nukentėjusysis tvirtina, kad prieš pat teismo posėdį į...

Iš emigracijos grįžusi lietuvė ir toliau renkasi mokėti mokesčius Britanijai (248)

Laisvas darbo jėgos judėjimas Europos Sąjungoje (ES) leidžia per savo karjeros metus lengvai...