Mokestinius pokyčius ir degalų kainas Europoje itin atidžiai stebi tarptautiniai vežėjai. Jeigu kainų kilimą stabdančios priemonės bus išlaikytos ilgesnį laiką, Europoje gali keistis tranzitinio transporto srautai. Ko tikėtis transporto įmonėms ir vartotojams?
Lietuvoje akcizo mažinimas norimo efekto neduos
Lietuvoje vis garsiau kalbama apie akcizo mažinimą degalams. Kaip pavyzdys nurodomos kitos Europos Sąjungos šalys, kurios laikinai sumažino akcizo tarifą degalams. Tačiau svarbu paminėti, jog ES taiko reikalavimą narėms dėl minimalių akcizo tarifų taikymo skirtingoms degalų rūšims, ir Lietuvoje šie tarifai yra vieni žemiausių Europoje.
Vokietija, stipriai sumažinusi akcizo tarifus nuo birželio 1 dienos trims mėnesiams, Seimo opozicijos nurodoma kaip sektinas pavyzdys, tačiau, pavyzdžiui, dyzelinis kuras šioje šalyje apmokestinamas 0,47 Eur už litrą tarifu, tuo tarpu Lietuvoje akcizas tesiekia 0,37 Eur už litrą, o minimali ES reikalaujama riba yra 0,33 Eur. Tad minėtas pasiūlymas vargu ar turėtų bent minimalios įtakos kainų augimo pažabojimui. Panaši situacija ir su benzinu – Vokietijoje taikytas akcizas 0,66 Eur už litrą benzino, tuo tarpu Lietuvoje – 0,46 Eur.
Akcizo tarifo mažinimas vežėjus nukreipia į kaimynines šalis
Kai kurios ES valstybės suteikia galimybę vežėjams susigrąžinti dalį sumokėto akcizo mokesčio, bet, pavyzdžiui, Belgija, Kroatija, Italija ir Slovėnija, laikinai mažindamos akcizo tarifą (dėl to mažėja degalų kaina, matoma degalinių švieslentėse), drauge mažina ir grąžintino akcizo dalį vežėjams.
Pavyzdžiui, Belgija, kuri buvo ypač populiari valstybė tranzitiniams maršrutams dėl aukšto grąžintino akcizo koeficiento, yra sumažinusi akcizo dydį 0,17 Eur už litrą degalų, bet kartu sumažintas ir grąžintinas akcizas – nuo 0,24 Eur iki 0,08 Eur už litrą degalų. Tad sumažintas akcizas atpigina degalų kainą buitiniams vartotojams, tačiau vežėjai teigiamo efekto nepatiria. „EBV Finance“, teikiančios mokesčių grąžinimo paslaugas Europoje, duomenys rodo, kad klientai vietoje Belgijos šiuo metu dažniau renkasi piltis degalų Liuksemburge ar Prancūzijoje. Pastaroji šalis nuo balandžio 1 dienos sumažino dyzelino kainas, kompensuodama 0,15 Eur už litrą. Tai lėmė dar didesnį šios šalies patrauklumą tarp vežimo paslaugas teikiančių įmonių.
Koks motyvas subsidijuoti užsienio įmones, klausiate? Padidėjus paklausai, Prancūzijos vyriausybė susirenka daugiau mokesčių į biudžetą. Tačiau riba tarp gaunamos naudos ir išlaidų kompensacijoms labai slidi, tad labai tikėtina, jog, kainoms nukritus net ir nedaug, minėtas kompensavimas gali būti panaikintas, ir tarptautiniams vežėjams skubiai teks ieškoti alternatyvų.
Atšaukus ribojimus degalų kainos šoka į viršų
Sprendimų pažaboti degalų kainų kilimą imasi ir kitos šalys. Tarp pasitelkiamų veiksmų – ir laikinas PVM tarifo degalams mažinimas (PVM dydį nuo 23 proc. iki 8 proc. sumažinusi Lenkija suteikia PVM lengvatą degalams iki liepos pabaigos) bei kainų lubos degalams, kurias nustatė Slovėnija, Kroatija ar Vengrija.
Sumažinus PVM ar nustačius vadinamąsias lubas, degalų kaina tampa konkurencingesnė nei kaimyninėse šalyse. Jeigu paklausa smarkiai išaugtų, šalys galėtų papildyti valstybės biudžetą, nes degalų, apmokestintų akcizo ar PVM mokesčiais, pardavimas reikšmingai prisideda prie surenkamų mokesčių pajamų. Tačiau kartais priemonės būna nepamatuotos, kaip atsitiko Vengrijoje. Vis labiau didėjant degalų kainoms Europoje, šios šalies patrauklumas dėl įvestų lubų tapo toks didelis, jog prasidėjo nevaldomas „degalų turizmas“, kai kaimyninių šalių vartotojai ar vežėjai pradėjo piltis kurą Vengrijoje, tuo vis labiau didindami valstybės išlaidas kompensacijoms. Reguliavimas netrukus buvo pakeistas ir sumažinta kaina degalai parduodami tik automobiliams su Vengrijos registracija.
Tuo tarpu Slovėnijoje, kur kainų lubos po pusantro mėnesio gegužės 1 dieną buvo atšauktos, įvyko staigus kainų šuolis: įprastos benzino kainos Slovėnijoje išaugo apie 8 proc., o dyzelinas pabrango daugiau nei 20 proc.
Vengrijos, Kroatijos ir Slovėnijos pavyzdys rodo, kad kainų lubos yra laikina ir gana trumpalaikė kovos su degalų kainomis priemonė.
Tebėra daug neužtikrintumo, kiek laiko šalys skirs paramos priemones ir ar gebės jas išlaikyti, kol bus pasiektas sutarimas ir padidintas naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) valstybių narių naftos išgavimas, kuris turėtų sumažinti pakilusias kainas ir stabilizuoti pasaulines rinkas.
Didžiųjų vežėjų padėtis geresnė
Pakilus degalų kainoms ir susiduriant su situacija, kai valstybės nesukuria vežėjams palankesnių mokestinių aplinkybių, krovinių gabenimo įmonės turi pačios ieškoti sprendimų ir tvarkytis su išaugusia savikaina.
Pirmiausia įmonės didina kainas už savo paslaugas, stengdamosi perkelti naštą klientams, taiko degalų priemoką kroviniams, ieškoma galimybių koreguoti maršrutus, aplenkiant mokamus kelius. Kai kurioms įmonėms vis dėlto tenka prisiimti ir tam tikrus nuostolius.
Didėjančių degalų kainų įtaką pajuto visos logistikos įmonės, tačiau stambūs ir vidutiniai vežėjai lengviau susidoroja su pakilusia veiklos savikaina nei mažieji.
