Lineta Ramonienė. Kas bendro tarp krizių bei meilės šaliai ir vietinei produkcijai?

Įvairių krizių metu vartotojams neišvengiamai sustiprėja išlikimo instinktas. Maslow poreikių piramidėje tai yra pats primityviausias poreikių lygmuo. Vartotojų elgsenoje jis atsispindi įvairiai – nuo spontaniškų pirkinių, didelių kiekių produktų įsigijimo atsargai iki naujų investicijų. Visa tai puikiai matėme per šią pandemiją – milžiniškais kiekiais pirkome maisto produktus, higienos prekes, ne vienas investavo į nekilnojamąjį turtą.

Kitas įdomus pokytis – stiprėjantis patriotiškumo jausmas. Tai ypač pasireiškia, jei krizė yra ne geografiškai lokali, o globali ar apimanti keletą šalių. Čia sužaidžia tas pats išlikimo instinktas – pasąmonėje žmonėms atrodo, kad jiems, kaip tautai, kyla pavojus išnykti. Tokiu atveju žmonės prisimena ir pradeda labiau vertinti savo nacionalinį identitetą – tai apima tiek nacionalinius simbolius, kuriais didžiuojamės, tiek vietinę produkciją, kuria pasitikime ir mylime. Stipresnį efektą dažniausiai stebime tarp mažesnių šalių ir/ar tautybių atstovų.

Lietuvoje, kaip rodo pastarieji įvykiai viešojoje erdvėje, itin bendruomeniškais nacionaliniu mastu dėl pandemijos netapome, tačiau norą susiburti kartu išreiškėme kitoje vietoje. Jau kurį laiką stebime įdomią tendenciją – vartotojai ima jungtis į produktų ar prekės ženklų bendruomenes. Jie nori būti išskirtiniai, priklausyti unikaliam bendraminčių ratui. Tai mato ir verslas, nes vartotojai, kurie artimai pažįsta prekės ženklus, su jais nuolat bendrauja, labiau jais pasitiki ir yra linkę būti nuolatiniais klientais. Todėl ir patys prekės ženklai proaktyviai kuria savo fanų bendruomenes.

Prie viso to prisideda minėtas stiprėjantis patriotiškumo jausmas ir matome, kad Lietuvoje turime būrį žmonių, kurie siekia ir nori priklausyti lietuviškų prekės ženklų bendruomenei. Pavyzdžiui, lietuviai be galo mėgsta lietuviškus maisto produktus, kurie, atmetus patriotiškumo elementą, jiems asocijuojasi su kokybe ir sveikata. Įdomu tai, kad šie du pasirinkimo kriterijai dažnai laimi net prieš kainos kriterijų. Be to, paskutiniais metais itin pradėjo populiarėti lietuviški kosmetikos prekės ženklai – tiek nauji, tiek jau įsitvirtinę.

Tai geras ženklas, nes šiais neapibrėžtais laikais didesnis dėmesys vietos gamintojams ne tik padeda jiems augti tiesiogiai, bet ir prisideda prie visos šalies ekonomikos augimo – per sumokamus mokesčius ar vietos gamintojų sukurtas darbo vietas. Be to, tie patys gamintojai naudojasi kitų vietos bendrovių paslaugomis – tad kiekvienas išleistas euras vietos produkcijai padeda šiam ekosistemos ratui suktis greičiau, o pas vartotoją sugrįžta ne tik įsigytos prekės ar paslaugos pavidalu, bet ir gerėjančia gyvenimo kokybe šalyje.

Dėmesys lokalumui ateityje turėtų tik stiprėti, nes nepaisant visų nesutarimų, susiskaldymo tam tikrais klausimais, lietuviai tikrai yra tauta, kuri didžiuojasi savo valstybe. Daugelis tyrimų rodo, kad beveik aštuoni iš dešimt Lietuvoje gyvenančių žmonių didžiuojasi būdami Lietuvos piliečiais. O kai didžiuojiesi savo šalimi, labiau pasitiki ir nori padėti vietos bendruomenės nariams.