aA
Nepaisant fakto, kad visuomenė sensta, jauni žmonės su šia nauja ilgėjančios amžiaus trukmės realybe nesitapatina. Ir tai yra problema. Dar didesnė problema yra įsivaizdavimas, kad kai būsime seni, na, tarkime, kokių 50 metų, ilsėsimės ir gerai leisime laiką. Tikėtina, paplūdimyje, su kokteiliu rankoje.
Linas Slušnys
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Čia ir sustokime. 50 metų amžius yra toli gražu ne pensinis amžius. O jei į pensiją ir išeisime būdami 65–67 metų, gali būti, kad pragyvensime dar kokius 15–20 metų. Ir greičiausiai su visai ne tokiomis finansinėmis galimybėmis, kurios leistų mums leisti laiką nuolatinių atostogų režimu prie jūros.

Lengvai užmiršome nesenus laikus ir diskusijas apie tai, kad vyresnio amžiaus žmonių darbo rinkoje yra tiek daug, kad jiems reikia būtinai išeiti į pensiją „ir darbo vietą užleisti jauniems, kuriems to labiausiai reikia“. Viskas pasikeitė taip, kad šiuo metu viešame diskurse svarstoma, kad pensinis amžius bus ilginamas, o jį pasiekę žmonės skatinami kuo ilgiau likti darbo rinkoje, nes gimstamumas bei emigracija iš esmės keičia balansą: tie, kurie planuoja ilsėtis ir gauti užgyventą pensiją, privalės dirbti ilgiau, nei, galbūt, tikisi šiandien. O ir eilute prie darbo vietų stovinčio jaunimo neturime, kai pagal nusistovėjusią tvarką jis ir turėtų mums uždirbti pensijas.

Šalyje, išgyvenusioje ilgos trukmės deficitus, ekonominę blokadą, ne vieną valiutos pasikeitimą, žmonės yra atidūs ir jautrūs, kai liečiamas jų finansinės gerovės klausimas. Sunku nepastebėti vykstančio sujudimo, baimės ir nepasitikėjimo savo ir savo artimųjų ateitimi, kurią atneš nauji mokesčių ir pensijų Seimo užmojai. Žmonių pyktis – reakcija, kuri visada turės padarinius. Arba pasipriešinimą, arba atsitraukimą, kas šiuo atveju reikštų pasirinkimą kurti savo ateitį emigracijoje, kur aplinka ir sąlygos atrodo kur kas geriau prognozuojamos ir stabilios.

Mes turime teisę pykti ir rodyti tai, kas mums nepatinka, turime teisę išsakyti tai, ką galvojame. Emigracija jau kadais įgavusi naują apibūdinimą – balsavimas kojomis. Bet mes turime teisę į geresnį bei saugesnį gyvenimą savo valstybėje.

Kas vyksta šiandien? Psichologinio visuomenės klimato balansas ir taip jautrus. Veikdama greitai, vienašališkai priimdama greitus sprendimus ir ignoruodama būtinybę matyti pilietį ne paklusnumu, aklu ir kurčiu savo sprendimų vykdytoju, o savo darbdaviu ir partneriu, valdžia žaidžia žmonių ateitimi, jų planais ir tarpusavio pasitikėjimu, kurio trapumu šiandien abejoti neverta. Reformos labai stipriai užkabina žmogaus saugumo jausmą ir lenda į jo emocinį lauką. Taip atsitikus piliečių sprendimai gali labai neigiamai atsiliepti valstybei, kaip demokratijos vienetui, kurios paskirtis – saugoti ir ginti savo žmonių interesus.

Finansinės gerovės, kuri apima mokesčius, kokybiškas ir prieinamas viešąsias paslaugas, tinkamą apsirūpinimą pensijoje, vienašališkas ir skubrus keitimas panašus į juodą debesį, kuriame susitvenkusio lietaus žmogus išvengti negali, ir tai tik didina nereikalingumo, bejėgiškumo jausmą.

Reformoms, kardinaliems žingsniams ir viskam, kas turi įtakos piliečių gyvenimui ir jo pokyčiams, visada reikia laiko. Laiko ne susitaikymui su procesu, o sklandžiam pokyčių užtikrinimui, jų supratimui ir įsitraukimui bei palaikymui. To neįvyks be aiškaus ir tikslaus politikų ir ekspertų, tiek teigiamų, tiek neigiamų argumentų išdėstymo, kas vyksta ir vyks, kam to reikia, kokias pasekmes pokyčiai mums atneš ir kaip padaryti taip, kad niekas nesijaustų užmirštas ar ignoruojamas.

Yra valstybių, kurios reformoms ruošiasi ne vienerius metus. Tuo tarpu Lietuvoje reformos dažniausiai turi aiškų ir konkretų politinį atspalvį ir todėl nėra siejamos su ilgalaikiais, išdiskutuotais ir pagrįstais visos valstybės ir kiekvieno jos piliečio tikslais. Paprasta – retas politikas mąsto labai plačiai ir tuo labiau yra linkęs rinktis sprendimus, kurie svarbūs ir naudingi platesniam ratui, neapsiribojant grupele esamų ar potencialių rinkėjų.

Ar valdantieji šiandien vertina, kokią įtaką pensijų reforma turės emigracijos skaičiams? Kiek tokie kardinalūs, neapgalvoti pokyčiai kirs per gimstamumo rodiklius? Esame išgyvenę ne vieną reformą, kuri atnešė nulinį rezultatą, tad baigtis aiški – politikų emocinis proveržis kirs per žmonių piniginę ir tik stiprins jausmą, kad jie ir vėl nežino, ką daro.

Taip, šiandien valstybėje gyvename geriau – auga ekonomika, gerėja žmogaus gyvenimo sąlygos, – visa tai – puiki terpė valdžios atstovų eksperimentams. Tačiau prieš pradėdami žaidimą, atsakykite, kaip apsaugoti valstybę nuo vis didėjančio žmonių abejingumo ir aiškiai jiems pasakykite, kad kokteilius paplūdimyje geriau pamirštų. Nes tokio tikslo nėra ir nebus.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Petras Navikas. Kodėl ekonomikos elitiniai analitikai nutyli?.. (15)

Eiliniam žmogui ne tiek svarbu, kiek padidėjo ar sumažėjo bendrojo vidaus produkto ( BVP ), o kiek...

Marius Dubnikovas. Lietuvoje sparčiai auga stipraus alkoholio pardavimai (6)

Valstybinė mokesčių inspekcija paskelbė alkoholio pardavimo duomenis už 9 šių metų...

Jūratė Cvilikienė. Elektroniniai kišenpinigiai vaikams: nuo ko pradėti? (3)

Lietuvos mokyklos žingsnis po žingsnio skaitmenizuojasi. Kai kurios mokyklos jau suteikia galimybę...

Gaižutis: dar vienas Aplinkos ministerijos žingsnis link nepamatuotų draudimų valstybės (18)

Praėjusį penktadienį Aplinkos ministerija paskelbė įvedanti naujus apribojimus ūkinei veiklai...

Ramunė Šabanienė. Skaitmeninė Lietuva: idealistinės svajonės ar ambicingas tikslas?

Jeigu žvilgtelėtume į Europos Sąjungos skaitmeninimo statistiką – Lietuva būtų drąsiai...

Top naujienos

Paaiškino, kodėl kauniečių šeima tarnyboms sukėlė įtarimų: rimtų klaidų padarė abi pusės (138)

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė atskleidė daugiau aplinkybių apie...

Tapo taisyklių įkaitu: oro uoste paliktų daiktų grąžinti niekas neskuba (15)

Vilniečių šeima dėl lėktuve netyčia palikto kompiuterio atsidūrė aklavietėje. Viename...

Kuzminsko skyrybų versija pribloškė Andreikaitės draugę: apie Mindaugo neištikimybę jau seniai visi kalba (155)

Praėjusių metų liepos 6-ąją, Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, krepšininkas...

Kremliaus propagandistė „pasikalbėjo“ su Kryme žuvusia studente (30)

Spalio 17-ąją specialios televizijos kanalo „ Rossija 1“ laidos „60 minut“ („60...

Lavrinovičių humoras vertė iš koto žiūrovus: apie pinigines, Ballus, knygas ir laukiantį Holivudą (10)

Andriaus Tapino vedamoje „Laisvės TV“ pokalbių laidoje „Laikykitės ten“ apsilankė bene...

Justas Pikelis: apie milijoninį verslą ir nuotraukas su rusų oligarchais

„Ką jūs galite padaryti per 18 minučių? Galbūt nubėgti iki parduotuvės, galbūt išsikepti...

Darius Maskoliūnas: juk žinote Šarą, aš jo nepakeisiu (7)

Kauno „Žalgirio“ radijo laidoje „Užribis“ antradienį viešėjo vienas komandos strategų,...

Skripalių apnuodijimą tiriantis rusų žurnalistas slapstosi Baltijos šalyse: manau, man liko pusė metų (241)

Vienas iš Rusijos žurnalistų, padėjęs atskleisti, kad Skripalių nuodytojai ne turistai, o...

Motinystės atostogos Lietuvoje ir pasaulyje: kai kur mamos negauna nė vienos laisvos dienos (5)

Gimus vaikui Lietuvoje įprasta, kad bent metus moteris praleidžia namuose. Tuo tarpu pasaulyje reta...

Įspūdinga suknele pasipuošusi Meghan Markle išdidžiai demonstravo pakitusias kūno formas (2)

Sasekso hercogienė Meghan išdidžiai demonstravo savo apvalėjančias kūno formas per karališką...