aA
Teritorijų planavimo procese persipina skirtingų visuomenės grupių bei viešieji interesai. 2014 metais pakeisti teisės aktai turėjo paprastinti ir skaidrinanti šią sritį, tačiau detalesnė analizė atskleidžia, kad valstybės ir savivaldybių institucijos teisės aktų nuostatų įgyvendinti sklandžiai vis dar nesugeba.
© Asmeninio albumo nuotr.

Valstybės kontrolė veiklos audito teritorijų planavimo srityje ataskaitoje dar kartą atkreipė dėmesį, kad institucijos nesugeba laikytis teisės aktų reikalavimų, joms pavestas funkcijas nepateisinamai dažnai atlieka vėluodamos ir taip užvilkina teritorijų planavimo procedūras.

Pateikta statistika dėl pradelstų terminų turėtų atkreipti ir teisės aktų leidėjų dėmesį. Pavyzdžiui, vien tik planavimo sąlygų išdavimo procese iš analizuoto 101 dokumento net 22 nebuvo suderinti pagal nustatytus terminus.

Kita vertus, teritorijų planavimo srityje susiduriama ir su begaliniais ginčais dėl priimtų sprendimų teisėtumo. Viešojoje erdvėje plačiai žinomos nelegalių statybų Kuršių nerijoje istorijos, o Vilniaus senamiestis apskritai yra tapęs institucijų, besiginčijančių dėl teritorijų planavimo dokumentų teisėtumo, mūšio lauku.

Kad viešojo intereso gynimo srityje ginant dominuoja bylos, susijusios su teritorijų planavimu ir neteisėtomis statybomis, valstybinės žemės nuoma, aplinkos apsauga, pažymima ir praėjusių metų prokuratūros veiklos ataskaitoje.

Finansinė našta dėl netinkamai įgyvendintų teisės aktų pirmiausia gula ant procedūras inicijavusių asmenų pečių, tačiau, nustačius neteisėtus institucijų veiksmus teritorijų planavimo procese, žalos atlyginimo galima pareikalauti ir iš kaltų institucijų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Teritorijų planavimo įstatyme numatyta automatinio pritarimo galimybė teritorijų planavimo procese: institucijai neišreiškus savo pozicijos, laikoma, kad pritarimas yra gautas. Valstybės kontrolė išreiškė abejones dėl plataus tokio principo taikymo ir pasiūlė jį siaurinti. Šio siūlymo logika yra tokia: jei institucija praleido terminą pastaboms, net ir esant automatiniam pritarimui, vėlesnėse stadijose institucijos vis tiek reikalauja atlikti pakeitimus, kas trikdo procesą.

Susidaro paradoksas - jei institucija blogai dirba, tai ji turi teisę trukdyti ir kitiems. Versle su tokiais principais toli nenukeliausi, bet biurokratams galioja savos taisyklės.

Žinoma, tai nėra teisingas požiūris į biurokratinės naštos mažinimą teritorijų planavime. Nors automatinis pritarimas praktiškai ne visada pasiteisina, tačiau jį susiaurinus institucijoms bus dar mažiau paskatų laikytis terminų.

Teisės aktų prieštaravimas vienas kitam yra dar viena teritorijų planavimo proceso problema. Teismams tenka spęsti bylas, kur kelios institucijos nesutaria, kuriuo dokumentu privaloma vadovautis. Panašių ginčų visiškai išvengti turbūt neįmanoma, bet tokio ginčo atveju neturėtų nukentėti asmenys, inicijavę planavimo dokumentų rengimą.

Šios spragos - įstatyme nustatytų terminų nesilaikymas, teisės aktų prieštaravimas vienas kitam – palieka erdvės korupcinėms veikloms, didina verslui tenkančias sąnaudas bei stabdo ūkio plėtrą ir investicijų pritraukimą.

Ar yra vilčių įveikti biurokratizmo bastioną?

Ginčų atveju privatiems fiziniams ar juridiniams asmenims, nepaisant bylos baigties, jei nebuvo nustatyta jų kaltė, o byla viena valstybės institucija siekė panaikinti kitos sprendimą, turi būti atlygintos teisinės išlaidos ir patirti nuostoliai. Procesą inicijuojanti šalis turėtų savo dokumentuose teismui nurodyti, kas privalės atlyginti patirtas išlaidas, jei teismas panaikintų teritorijų planavimo dokumentą.

Kad išspręstume terminų nesilaikymo problemą, pirmiausia reikia įvertinti, ar resursai, ypač žmogiškieji, reikalingi teritorijų planavime dalyvaujančioms institucijoms, yra pakankami. Antra - nustatyti atsakomybę už teisės aktuose numatytų terminų nesilaikymą.

Jei kontroliuodami verslą mes gebame nustatyti atsakingus asmenis ir jiems skirti baudas, kodėl to negalime pritaikyti biurokratiniam aparatui?

Valstybė turėtų prisiimti atsakomybę už savo veiklos efektyvumą, o teisės aktų nesilaikymas turėtų lemti sankcijas institucijoms ir valdininkams, kurios verstų tobulinti procesus.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
4.0000

Marius Liatukas. Bankrotų lygtyse pagausės nežinomųjų (1)

Lietuvoje per teisėjų rankas pereina didžioji dauguma šalies įmonių bankroto bylų – tik...

Greta Ilekytė. Lietuvos eksportas mažėja: ar jau skambinti pavojaus varpais? (4)

Pirmieji recesijos ženklai ėmė gaubti Vokietijos ekonomiką , prekybos karų paliaubų...

Nerijus Mačiulis. Ar yra alternatyvų didesniems mokesčiams? (14)

Didesni akcizai, didesnis gyventojų pajamų mokestis savarankiškai dirbantiems bei daugiau...

Marius Dubnikovas. Skubotas Finansų ministerijos mokesčių pasiūlymas turi ir teigiamų aspektų

Finansų ministerija atskleidė mokestinius pasiūlymus, kuriuos bus teikiama priimti valstybės...

Ieva Valeškaitė. Didinti mokesčius didelio proto nereikia (12)

Imti ir padidinti beveik visus mokesčius, papildomai dar įvesti naujų Lietuvoje nėra sunku. Tą...

Top naujienos

Valinskas: Pranckiečio atstatydinimas gali būti tik žingsnis tam, kad Karbauskis iš frakcijos lyderio staiga taptų niekuo (26)

„Ir socialdarbiečiai, ir konservatoriai, ir visi kiti – jei tik matys progą, kad gali Karbauskį...

Ekspertas: toks Trumpo požiūris turėtų kelti nerimą ir Lietuvai (128)

„Visa tai kelia labai daug rimtų klausimų dėl NATO kaip Aljanso darnos ir dėl to, kiek dar...

„Džokerį“ pažiūrėjęs Majauskas siūlo pensijas didinti 30 eurų (80)

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Mykolas Majauskas teigia neabejojantis, kad automobilių...

Nužudytas 22-omis bausmėmis iki gyvos galvos nuteistas pedofilas: tvirkino 200 vaikų, vaizdus platino internete (92)

2016 m. Richardui Huckle‘ui buvo skirta 22 laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės už 200...

Po garsiausias Balkanų šalies vietas keliavę lietuviai patarė, kur nevykti silpnesnių nervų žmonėms (3)

Prieš kelionę į Bosniją kažkur skaičiau, kad nepaisant šalies gamtos grožio, įdomiausias jos...

Ši liga žmogų naikina tyliai: iš pažiūros nekaltas rankų drebėjimas – rimtos bėdos ženklas (3)

Parkinsono liga – tai neurologinė liga, kurios metu nyksta tam tikros galvos smegenų srities,...

Žinomas verslininkas Liudvikas Andriulis prabilo apie vaikystėje patirtus sunkumus (25)

Verslininkas Liudvikas Andriulis prieš keletą metų tapo itin žinomas dėl savo aštrių...

Lietuvių šefų desantas ruošiasi į Kiniją: parodys, kaip reikia gaminti (3)

Savaitgalį, likus kiek daugiau nei savaitei iki pirmą kartą pasaulyje organizuojamo tarptautinio...

Po Editos ir Darjušo Lavrinovičių dukrelės vardo skandalo – VLKK pirmininko atsakas (325)

Praėjusią savaitę Editos ir Darjušo Lavrinovičių dukrelės vardo istorija sukėlė nemažai...

Tūkstančiai ukrainiečių protestuoja prieš numatomą „kapituliaciją“ (86)

Tūkstančiai ukrainiečių pirmadienį išėjo į Kijevo gatves smerkdami vadinamąją...