aA
Teritorijų planavimo procese persipina skirtingų visuomenės grupių bei viešieji interesai. 2014 metais pakeisti teisės aktai turėjo paprastinti ir skaidrinanti šią sritį, tačiau detalesnė analizė atskleidžia, kad valstybės ir savivaldybių institucijos teisės aktų nuostatų įgyvendinti sklandžiai vis dar nesugeba.
Linas Sesickas. Teritorijų planavimas – neįveikiamas biurokratizmo bastionas, išeitis – asmeninė atsakomybė?
© Asmeninio albumo nuotr.

Valstybės kontrolė veiklos audito teritorijų planavimo srityje ataskaitoje dar kartą atkreipė dėmesį, kad institucijos nesugeba laikytis teisės aktų reikalavimų, joms pavestas funkcijas nepateisinamai dažnai atlieka vėluodamos ir taip užvilkina teritorijų planavimo procedūras.

Pateikta statistika dėl pradelstų terminų turėtų atkreipti ir teisės aktų leidėjų dėmesį. Pavyzdžiui, vien tik planavimo sąlygų išdavimo procese iš analizuoto 101 dokumento net 22 nebuvo suderinti pagal nustatytus terminus.

Kita vertus, teritorijų planavimo srityje susiduriama ir su begaliniais ginčais dėl priimtų sprendimų teisėtumo. Viešojoje erdvėje plačiai žinomos nelegalių statybų Kuršių nerijoje istorijos, o Vilniaus senamiestis apskritai yra tapęs institucijų, besiginčijančių dėl teritorijų planavimo dokumentų teisėtumo, mūšio lauku.

Kad viešojo intereso gynimo srityje ginant dominuoja bylos, susijusios su teritorijų planavimu ir neteisėtomis statybomis, valstybinės žemės nuoma, aplinkos apsauga, pažymima ir praėjusių metų prokuratūros veiklos ataskaitoje.

Finansinė našta dėl netinkamai įgyvendintų teisės aktų pirmiausia gula ant procedūras inicijavusių asmenų pečių, tačiau, nustačius neteisėtus institucijų veiksmus teritorijų planavimo procese, žalos atlyginimo galima pareikalauti ir iš kaltų institucijų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Teritorijų planavimo įstatyme numatyta automatinio pritarimo galimybė teritorijų planavimo procese: institucijai neišreiškus savo pozicijos, laikoma, kad pritarimas yra gautas. Valstybės kontrolė išreiškė abejones dėl plataus tokio principo taikymo ir pasiūlė jį siaurinti. Šio siūlymo logika yra tokia: jei institucija praleido terminą pastaboms, net ir esant automatiniam pritarimui, vėlesnėse stadijose institucijos vis tiek reikalauja atlikti pakeitimus, kas trikdo procesą.

Susidaro paradoksas - jei institucija blogai dirba, tai ji turi teisę trukdyti ir kitiems. Versle su tokiais principais toli nenukeliausi, bet biurokratams galioja savos taisyklės.

Žinoma, tai nėra teisingas požiūris į biurokratinės naštos mažinimą teritorijų planavime. Nors automatinis pritarimas praktiškai ne visada pasiteisina, tačiau jį susiaurinus institucijoms bus dar mažiau paskatų laikytis terminų.

Teisės aktų prieštaravimas vienas kitam yra dar viena teritorijų planavimo proceso problema. Teismams tenka spęsti bylas, kur kelios institucijos nesutaria, kuriuo dokumentu privaloma vadovautis. Panašių ginčų visiškai išvengti turbūt neįmanoma, bet tokio ginčo atveju neturėtų nukentėti asmenys, inicijavę planavimo dokumentų rengimą.

Šios spragos - įstatyme nustatytų terminų nesilaikymas, teisės aktų prieštaravimas vienas kitam – palieka erdvės korupcinėms veikloms, didina verslui tenkančias sąnaudas bei stabdo ūkio plėtrą ir investicijų pritraukimą.

Ar yra vilčių įveikti biurokratizmo bastioną?

Ginčų atveju privatiems fiziniams ar juridiniams asmenims, nepaisant bylos baigties, jei nebuvo nustatyta jų kaltė, o byla viena valstybės institucija siekė panaikinti kitos sprendimą, turi būti atlygintos teisinės išlaidos ir patirti nuostoliai. Procesą inicijuojanti šalis turėtų savo dokumentuose teismui nurodyti, kas privalės atlyginti patirtas išlaidas, jei teismas panaikintų teritorijų planavimo dokumentą.

Kad išspręstume terminų nesilaikymo problemą, pirmiausia reikia įvertinti, ar resursai, ypač žmogiškieji, reikalingi teritorijų planavime dalyvaujančioms institucijoms, yra pakankami. Antra - nustatyti atsakomybę už teisės aktuose numatytų terminų nesilaikymą.

Jei kontroliuodami verslą mes gebame nustatyti atsakingus asmenis ir jiems skirti baudas, kodėl to negalime pritaikyti biurokratiniam aparatui?

Valstybė turėtų prisiimti atsakomybę už savo veiklos efektyvumą, o teisės aktų nesilaikymas turėtų lemti sankcijas institucijoms ir valdininkams, kurios verstų tobulinti procesus.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
4.3333

Dalia Kolmatsui. Šaltas protas ar intuicija – kaip sprendimus priima vadovai?

Covid-19 pandemija išryškino silpnąsias įmonių puses ir krizei nepasirengusių kompanijų...

Lukas Stravinskas. Direktyva dėl MMA: kokių pokyčių galime tikėtis? (2)

Spalio pabaigoje pasirodė Europos Komisijos direktyvos pasiūlymas, kaip turėtų būti nustatomas...

Artūras Kojala. Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimai: neišvengiami pokyčiai ar žingsnis atgal? (5)

Neverta tuščiažodžiauti teigiant, kad darnus nekilnojamojo turto planavimas yra svarbus ir...

Arnas Zuikis. Krizių valdymas ir technologijos: kokius raumenis ir kaip turėtų auginti Lietuva? (8)

Pastarieji metai Lietuvoje buvo pažymėti neeilinių ekstremalių situacijų: nuotekų skandalas...

Natalja Kobzevienė. Medikų darbo užmokestis – įstaigų vadovai turėtų pakeisti darbo apmokėjimo tvarkas

Vyriausybė vykdo jau ketvirtą medicinos personalo atlyginimų didinimo etapą, tačiau vienodų...

Top naujienos

VESK: siūloma parengti etapinį ribojimų atlaisvinimų planą (46)

Šiandien Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos (VESK) posėdyje išklausyta ekspertų...

Pilies gatvės prekybininkai prakalbo apie bandymus sužlugdyti jų verslą: kaltinimus pažėrė savivaldybei (51)

Vilniuje Pilies gatvėje prekyba užsiimantys tautodailininkai ir amatininkai sako, kad šiandien...

Aiškina ažiotažo sulaukusią paramą Kirkorovo koncerto rengėjams: subsidijos neskirti negalėjo (18)

Seimo Kultūros bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetai antradienį surengė bendrą posėdį,...

Ažubalis: ragus Putinui užsiauginti padėjo didžiosios ES valstybės (348)

Įvykiai JAV paveiks Lietuvą tiek, kiek Europa sugebės atsispirti supaprastintam žvilgsniui į...

Židiniai atsivėrė bent keliose Vilniaus įmonėse, protrūkių fiksuojama ir vaikų darželiuose (36)

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ( NVSC ) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje...

Savaitgalį feisbuke siautėjęs, kolegas įžeidinėjęs ir grasinęs Rimas Bružas sulaukė ne tik kritikos, bet ir griežtos LRT vadovų reakcijos pasisakė ir R. Bružas, kita pusė kreipėsi į teisininkus (801)

Penktadienį LRT Radijo laidos „Laimės dieta“ vedėja Rimantė Kulvinskytė pasidžiaugė...

Skuodis atleido iš pareigų „Oro navigacija“ vadovą

Susisiekimo ministras Marius Skuodis antradienį, sausio 19 d., iš pareigų atšaukė VĮ „Oro...

Vokietijoje – nauji siūlymai: įprastos kaukės nebepakaktų virusologai perspėja: gali atnešti priešingą rezultatą (43)

Vokietija svarsto, ar pasekti Austrijos ir Bavarijos žemės pavyzdžiu, kur tapo privaloma viešajame...

Simona Nainė prisiminė skaudžias skyrybas su Jonu Nainiu: kai žmogus pasako, kad tavęs nemyli, gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis (14)

Filmuose ar serialuose aktoriai įkūnija įvairius personažus: nusikaltėlius, herojus, humoristus....

Rožė už 500 eurų: įmantrios schemos apeiti ribojimus padeda ne visiems (89)

Griežtų karantino reikalavimų laikosi ne visi. Kai kurie sugalvoja įmantrių schemų ir griežtas...