aA
Vyriausybės sprendimą taikiai išspręsti nesutarimus su užsienio investuotoju „Danpower“ lėmė siekis išvengti arbitražinio ginčo. Šių metų sausį investuotojai buvo pateikę įspėjimą apie pažeistą investicijų apsaugos sutartį, kuriame nurodytas jų pretenzijos dydis – 30 mln. eurų. Vyriausybės sprendimas šiame ginče atrodo racionalus, tačiau ar požiūris išliks nuosekliai protingas ir kitų investuotojų atžvilgiu?
Linas Sesickas
© Asmeninio albumo nuotr.

Didėjant investicijų kiekiui, neišvengiamai daugės investuotojų pretenzijų dėl jų teisių pažeidimo, tačiau tik nedidelė dalis nesutarimų persikelia į tarptautinius arbitražus. Pirmiausia, ne visi ginčai priklauso arbitražų jurisdikcijai, be to, toks procesas nėra pigus, tad šalys dažnai nori išspręsti klausimus taikiai. Kiek tai pavyksta, priklauso nuo teisinės sistemos brandumo, pasitikėjimo vietiniais teismais bei valdžios institucijų noro tartis ir susitarti.

Europos Sąjungos šalys, net ir pasiekusios arbitražus, yra linkusios baigti procesą nelaukdamos arbitrų sprendimo. 36 proc. Tarptautinio investicinių ginčų centro (ICSID) bylų, kuriose dalyvauja ES šalys, yra nutraukiamos, iš jų daugiau nei pusė yra nutraukiama abiejų šalių prašymu arba šalių pasiektą susitarimą įforminant arbitražiniu sprendimu. Tai puikiai suprantama, nes, net ir laimėjus bylą, teisinių paslaugų išlaidos ne visada kompensuojamos.

Arbitražiniai procesai Lietuvai nėra naujiena, Lietuvos valstybė yra buvusi atsakove jau minėtame Tarptautinių investicijų ginčų centre Vašingtone, taip pat pati yra pasinaudojusi galimybėmis ginti savo interesus, pavyzdys galėtų būti Lietuvos inicijuota byla Stokholme prieš „Gazprom“.

Energetikos sektoriaus pavyzdžiu rengti bylas tarptautiniams arbitražams gali pradėti ir statybų sektoriaus atstovai. Europos Sąjungos šalių statistika rodo, kad šio sektoriaus bylų skaičius ICSID arbitraže auga ir sudaro 8 proc. nuo viso krūvio (energetikos sektoriaus bylos sudaro 13 proc.). Tačiau Lietuvai koją gali pakišti netvarka statybų srities teisiniame reglamentavime, todėl ir procentai bus aukštesni.

Valstybės kontrolė savo audite yra užsiminusi, kad nesutvarkytas teisėkūros procesas reikalauja perteklinių žmogiškųjų išteklių ir sukelia papildomus teisinius ginčus. Dokumente pateikiamas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pavyzdys, kur neaiškus ir dažnai besikeičiantis reguliavimas lemia didelius paklausimų skaičius, o galiausiai virsta ieškiniais teismams. Nepadeda ir pačios institucijos besikeičianti ir nenuosekli pozicija.

Nepavykus išspręsti nesutarimų Lietuvos teismuose ar pasirašyti taikos sutarties su Valstybine teritorijų planavimo ir statybų inspekcija, savo teises arbitraže jau pasiruošęs ginti užsienio investuotojas, vystantis „Misionierių sodų“ projektą. Šio arbitražinio ginčo vertė gali siekti kelias dešimtis milijonų eurų. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos argumentus ne kartą pripažino nepagrįstais ir Lietuvos teismai, tačiau nesibaigiantis valdininkų noras bylinėtis gali nuvesti valstybę į dar vieną tarptautinio arbitražo bylą su milijoninėmis išlaidomis.

Lietuvos teismų praktika rodo, kad su statybų teisiniu reglamentavimu susiję ginčai valstybei būna brangūs. Pavyzdžiui, 2015 m. gegužę paskelbto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu nugriauto žuvų restorano Juodkrantėje savininkams valstybė, tiksliau, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) bei Neringos savivaldybė, privalės atlyginti apie 1,15 mln. eurų žalą. Pripažinus negaliojančiais teritorijų planavimo ir statybą leidžiančius dokumentus, solidariai iš atsakovių Lietuvos Respublikos valstybės ir Vilniaus miesto savivaldybės BUAB „Prostinvest“ buvo priteista 524 916,26 eurų tiesioginių nuostolių (LAT 2016-04-01 nutartis Nr. 3K-3-192-219/2016).

Tačiau šios sumos, palyginti su tomis, dėl kurių dažniausiai kovojama tarptautiniuose arbitražuose, yra kuklios ir dažnai gali būti panašios tik į vienos šalies teisininkų kaštus arbitraže, o ne į pačius ieškinius.

Pavyzdžiui, Ankaroje įsikūrusi „Görkem Inşaat Sanayi ve Ticaret Limited Şirket“ reikalavo 10 mln. JAV dolerių žalos atlyginimo iš Turkmėnistano su statybomis susijusioje byloje, kurioje vėliau šalims pavyko rasti taikų susitarimą, o Šveicarų valdoma kompanija „Pawlowski and Project Sever“ siekia gauti beveik 132 mln. JAV dolerių iš Čekijos ginče dėl statybos leidimų ir žemės panaudojimo planų1. Tokios apimties bylose vien teisininkų kaštai gali siekti daugiau nei 1,5 mln. eurų.

Kad pirmiausia verta išnaudoti visas įmanomas priemones be arbitrų įsikišimo, parodo ir Lietuvos pavyzdys byloje su „Parkerings-Compagniet AS“. Šioje byloje Lietuvai pavyko įrodyti, kad investuotojo teisės nebuvo pažeistos, tačiau arbitrai pažymėjo, kad Vilniaus savivaldybės elgesys nebuvo nepriekaištingas, ir nusprendė, jog arbitražo mokesčiai paskirstomi abiem šalims, o teisines išlaidas kiekviena pusė turės pasidengti pati. Lietuvos atveju suma siekė 1,34 mln. eurų.

Sprendimas ginčą perkelti į arbitražą investuotojui nebūna lengvas: tenka įvertinti, kad prie jau patirtų nuostolių reikės pridėti ir papildomas teisines išlaidas, kurios po kelerių metų, kai baigsis byla, gali atsipirkti arba ne, todėl nusiteikimas derėtis su valstybe dažniausia būna. Norėtųsi, kad iš valstybės pusės į sprendimus dėl taikos susitarimų aktyviau įsitrauktų ne tik šakinė ministerija, kuri dažniausiai siaurai vertina situaciją ir neturi reikiamos kompetencijos išnagrinėti galimas pasekmes tarptautiniu lygiu, bet ir Vyriausybės kanceliarija, galinti kritiškai įvertinti situaciją ir apskaičiuoti, ar verta rizikuoti arbitraže, kurio neigiamas sprendimas gali turėti net tik finansinių padarinių, bet ir pakenkti investicinės aplinkos kūrimui, ar verčiau ginčą užbaigti taikiu susitarimu dar pradinėje stadijoje.

Vyriausybė, susitardama su „Danpower“, parodė, kad gali šaltu protu įvertinti rizikas, tačiau labai norėtųsi, kad šis susitarimas netaptų vienišu pavyzdžiu, kai vienam investuotojui pritaikomos išimtinės taisyklės, o su kitais racionalaus dialogo neieškoma.

1 http://investmentpolicyhub.unctad.org/ISDS/Details/798

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Linas Sesickas. Kas sumažins pajamų skirtumus: didesni mokesčiai ar labiau išprusę žmonės ir stipresni verslai? (2)

Pajamų nelygybė tampa nuolatine politinių debatų tema, o artėjantys rinkimai Lietuvoje ją tik...

Virgilijus Mirkės. Nauja pensijų išmokų tvarka ir atsakymas į vieną opiausių klausimų (3)

Yra vienas kausimas, į kurį atsakymą ir norėtume sužinoti, ir ne. Tas klausimas skamba taip:...

Donatas Jankauskas. Kodėl smulkusis verslas nesinaudoja FinTech sprendimais?

Lietuva – Europos finansinių technologijų centras. Tai girdėję, skaitę ir matę esame...

Martynas Miknaitis. Ką reikia žinoti, jei dirbate savarankiškai ir galvojate apie paskolą? (1)

Šiuo metu kas dešimtas Lietuvos gyventojas dirba savarankiškai, t. y. ne pagal darbo sutartį....

Tadas Vilčinskas. Nemokamas ikiteisminis darbo ginčų nagrinėjimas: ar tikrai naudingiau abiem šalims?

2018 m. spalio 24 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas , nagrinėdamas bylą Nr. 3K-3-378-701/2018,...

Top naujienos

Ukrainos kariuomenės karininkas: rusai į Ukrainą važiuoja kaip į safarį – pašaudyti į „chacholus“ (214)

Atskridus į Kijevą įtarti tai, kad šalis kariauja, galima dėl sugriežtintos patikros oro uoste...

Stulbinantis atsitiktinumas: lietuviai sutrumpino darbo laiką – pelnas išaugo kartais (20)

Dvi Lietuvos įmonės „Engineer“ ir „Valandinis“, veikiančios statybų srityje, nuo rugsėjo...

Įstrigusi auklėtinių pažanga Jasikevičiaus mintis sugrąžino į vasarą (51)

„Aš jau kartosiuosi“, – pats žurnalistus perspėjo Šarūnas Jasikevičius. Kauno...

Orai: nesušalkite, atkeliauja šlapdriba (5)

Po žiemiškos šeštadienio nakties kuklios 7 °C šilumos įdienojus sulauks tik pajūrio...

Sostinėje „eTransport“ automobilis aplamdė stovinčias mašinas ir apvirto (1)

Vėlų penktadienio vakarą, apie 23 val., Vilniuje, Mindaugo g. apvirto pavėžėjimo įmonės „...

Sunkiai suvokiamas atvejis: penkiametė tapo mama (70)

1939 metais Liną Mediną motina nuvežė į Peru esančio Pisko miesto ligoninę. Iš atokiame...

Apmaudus vakaras Kaune: pratęsimą išplėšęs „Žalgiris“ jame nesulaikė Pangoso ir krito prieš „Barcą“ (595)

Penktadienio vakarą kovos lauke Nemuno saloje susigrūmė dvi šlovingą istoriją turinčios...

Visi rodikliai – į vieną pusę: kodėl moterys Lietuvoje nebenori gimdyti (587)

Visame Vakarų pasaulyje moterys ryžtasi gimdyti vis vėliau. Ne išimtis ir Lietuva . Pernai...

Unikauskas rekomenduoja: valgykite šią košę kasdien – kilogramai tirps, sveikata gerės (138)

Ir žmonės, sergantys virškinimo trakto ligomis, ir moterys, norinčios numesti svorio, ir kareiviai...

Po žvėriško „bachūrų“ išpuolio Alytuje – dar daugiau detalių: kas iš tiesų įvyko kalėjime (118)

Laikinasis Alytaus pataisos namų direktorius neigia, kad kaliniai žiauriai sumušė ir perpjovė...