aA
Vyriausybės sprendimą taikiai išspręsti nesutarimus su užsienio investuotoju „Danpower“ lėmė siekis išvengti arbitražinio ginčo. Šių metų sausį investuotojai buvo pateikę įspėjimą apie pažeistą investicijų apsaugos sutartį, kuriame nurodytas jų pretenzijos dydis – 30 mln. eurų. Vyriausybės sprendimas šiame ginče atrodo racionalus, tačiau ar požiūris išliks nuosekliai protingas ir kitų investuotojų atžvilgiu?
Linas Sesickas
© Asmeninio albumo nuotr.

Didėjant investicijų kiekiui, neišvengiamai daugės investuotojų pretenzijų dėl jų teisių pažeidimo, tačiau tik nedidelė dalis nesutarimų persikelia į tarptautinius arbitražus. Pirmiausia, ne visi ginčai priklauso arbitražų jurisdikcijai, be to, toks procesas nėra pigus, tad šalys dažnai nori išspręsti klausimus taikiai. Kiek tai pavyksta, priklauso nuo teisinės sistemos brandumo, pasitikėjimo vietiniais teismais bei valdžios institucijų noro tartis ir susitarti.

Europos Sąjungos šalys, net ir pasiekusios arbitražus, yra linkusios baigti procesą nelaukdamos arbitrų sprendimo. 36 proc. Tarptautinio investicinių ginčų centro (ICSID) bylų, kuriose dalyvauja ES šalys, yra nutraukiamos, iš jų daugiau nei pusė yra nutraukiama abiejų šalių prašymu arba šalių pasiektą susitarimą įforminant arbitražiniu sprendimu. Tai puikiai suprantama, nes, net ir laimėjus bylą, teisinių paslaugų išlaidos ne visada kompensuojamos.

Arbitražiniai procesai Lietuvai nėra naujiena, Lietuvos valstybė yra buvusi atsakove jau minėtame Tarptautinių investicijų ginčų centre Vašingtone, taip pat pati yra pasinaudojusi galimybėmis ginti savo interesus, pavyzdys galėtų būti Lietuvos inicijuota byla Stokholme prieš „Gazprom“.

Energetikos sektoriaus pavyzdžiu rengti bylas tarptautiniams arbitražams gali pradėti ir statybų sektoriaus atstovai. Europos Sąjungos šalių statistika rodo, kad šio sektoriaus bylų skaičius ICSID arbitraže auga ir sudaro 8 proc. nuo viso krūvio (energetikos sektoriaus bylos sudaro 13 proc.). Tačiau Lietuvai koją gali pakišti netvarka statybų srities teisiniame reglamentavime, todėl ir procentai bus aukštesni.

Valstybės kontrolė savo audite yra užsiminusi, kad nesutvarkytas teisėkūros procesas reikalauja perteklinių žmogiškųjų išteklių ir sukelia papildomus teisinius ginčus. Dokumente pateikiamas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pavyzdys, kur neaiškus ir dažnai besikeičiantis reguliavimas lemia didelius paklausimų skaičius, o galiausiai virsta ieškiniais teismams. Nepadeda ir pačios institucijos besikeičianti ir nenuosekli pozicija.

Nepavykus išspręsti nesutarimų Lietuvos teismuose ar pasirašyti taikos sutarties su Valstybine teritorijų planavimo ir statybų inspekcija, savo teises arbitraže jau pasiruošęs ginti užsienio investuotojas, vystantis „Misionierių sodų“ projektą. Šio arbitražinio ginčo vertė gali siekti kelias dešimtis milijonų eurų. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos argumentus ne kartą pripažino nepagrįstais ir Lietuvos teismai, tačiau nesibaigiantis valdininkų noras bylinėtis gali nuvesti valstybę į dar vieną tarptautinio arbitražo bylą su milijoninėmis išlaidomis.

Lietuvos teismų praktika rodo, kad su statybų teisiniu reglamentavimu susiję ginčai valstybei būna brangūs. Pavyzdžiui, 2015 m. gegužę paskelbto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu nugriauto žuvų restorano Juodkrantėje savininkams valstybė, tiksliau, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) bei Neringos savivaldybė, privalės atlyginti apie 1,15 mln. eurų žalą. Pripažinus negaliojančiais teritorijų planavimo ir statybą leidžiančius dokumentus, solidariai iš atsakovių Lietuvos Respublikos valstybės ir Vilniaus miesto savivaldybės BUAB „Prostinvest“ buvo priteista 524 916,26 eurų tiesioginių nuostolių (LAT 2016-04-01 nutartis Nr. 3K-3-192-219/2016).

Tačiau šios sumos, palyginti su tomis, dėl kurių dažniausiai kovojama tarptautiniuose arbitražuose, yra kuklios ir dažnai gali būti panašios tik į vienos šalies teisininkų kaštus arbitraže, o ne į pačius ieškinius.

Pavyzdžiui, Ankaroje įsikūrusi „Görkem Inşaat Sanayi ve Ticaret Limited Şirket“ reikalavo 10 mln. JAV dolerių žalos atlyginimo iš Turkmėnistano su statybomis susijusioje byloje, kurioje vėliau šalims pavyko rasti taikų susitarimą, o Šveicarų valdoma kompanija „Pawlowski and Project Sever“ siekia gauti beveik 132 mln. JAV dolerių iš Čekijos ginče dėl statybos leidimų ir žemės panaudojimo planų1. Tokios apimties bylose vien teisininkų kaštai gali siekti daugiau nei 1,5 mln. eurų.

Kad pirmiausia verta išnaudoti visas įmanomas priemones be arbitrų įsikišimo, parodo ir Lietuvos pavyzdys byloje su „Parkerings-Compagniet AS“. Šioje byloje Lietuvai pavyko įrodyti, kad investuotojo teisės nebuvo pažeistos, tačiau arbitrai pažymėjo, kad Vilniaus savivaldybės elgesys nebuvo nepriekaištingas, ir nusprendė, jog arbitražo mokesčiai paskirstomi abiem šalims, o teisines išlaidas kiekviena pusė turės pasidengti pati. Lietuvos atveju suma siekė 1,34 mln. eurų.

Sprendimas ginčą perkelti į arbitražą investuotojui nebūna lengvas: tenka įvertinti, kad prie jau patirtų nuostolių reikės pridėti ir papildomas teisines išlaidas, kurios po kelerių metų, kai baigsis byla, gali atsipirkti arba ne, todėl nusiteikimas derėtis su valstybe dažniausia būna. Norėtųsi, kad iš valstybės pusės į sprendimus dėl taikos susitarimų aktyviau įsitrauktų ne tik šakinė ministerija, kuri dažniausiai siaurai vertina situaciją ir neturi reikiamos kompetencijos išnagrinėti galimas pasekmes tarptautiniu lygiu, bet ir Vyriausybės kanceliarija, galinti kritiškai įvertinti situaciją ir apskaičiuoti, ar verta rizikuoti arbitraže, kurio neigiamas sprendimas gali turėti net tik finansinių padarinių, bet ir pakenkti investicinės aplinkos kūrimui, ar verčiau ginčą užbaigti taikiu susitarimu dar pradinėje stadijoje.

Vyriausybė, susitardama su „Danpower“, parodė, kad gali šaltu protu įvertinti rizikas, tačiau labai norėtųsi, kad šis susitarimas netaptų vienišu pavyzdžiu, kai vienam investuotojui pritaikomos išimtinės taisyklės, o su kitais racionalaus dialogo neieškoma.

1 http://investmentpolicyhub.unctad.org/ISDS/Details/798

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Karolina Mickutė. Lankstus į(si)darbinimas: daugiau galimybių visiems (1)

Daugeliui vasaros atostogos reiškia poilsį ir sumažėjusį darbo krūvį. Tuo tarpu studentams...

Ignas Vėgėlė. Viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktai ar politikų kova dėl valdžios? (7)

Žiniasklaidoje nuskambėjus pareiškimams, kad švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė...

Giedrius Murauskas. Geriau niekada nesusidurti, bet susidūrus naudinga žinoti: tyčinis bankrotas (3)

Tyčiniai bankrotai Lietuvoje yra vieni iš sudėtingiau įrodomų atvejų teisminėje praktikoje,...

Gintarė Deržanauskienė. Kare laimėtojų nebūna (3)

Dar XVII amžiuje Izaokas Niutonas įrodė, kad veiksmas yra lygus atoveiksmiui. Šis dėsnis ne...

Jolanta Blažytė. Kova su skurdu, arba kaip rūpintojėlis pametė erškėčių vainiką (219)

Kol visuomenė karštai diskutuoja, kuri profesija yra labiau prestižinė – mokytojo ar...

Top naujienos

Žydų bendruomenė ir intelektualai lieka neišgirsti: Vilniaus meras nesiryžta priimti sprendimo (235)

Po kelių dienų bus minimos Vilniaus geto sunaikinimo 75-osios metinės. Kaip Lietuva turi elgtis su...

Bedarbiui buvusiam Seimo nariui šyptelėjo netikėta sėkmė (160)

Raseinių rajono savivaldybės taryboje neseniai susiformavusi naujoji valdančioji dauguma...

Sugadintas debiutas: kuriozinį sprendimą priėmęs teisėjas išvarė iš aikštės Ronaldo „Bayern“, „Real“, „Man United“ pergalės (38)

UEFA Čempionų lygos trečiadienio rungtynėse tarp „Valencia“ ir Turino „Juventus“...

Po šilumos rekordo Lietuvoje – staigūs pokyčiai: šalį skalaus lietus, siautės vėjas (6)

Trečiadienį Lietuvoje daugelyje rajonų pasiekti šilumos rekordai, kai termometro stulpelis dieną...

Kiemą iškniso ir dingo: neįmanoma net išeiti iš laiptinės (41)

Socialiniame tinkle „Facebook“ tauragiškiai įvedė naują madą – apie problemas praneša...

Pabaisos nekaltais veidais: žinomas JAV gydytojas su mergina įtariamas slapta apsvaiginęs ir išniekinęs tūkstančius moterų (46)

Chirurgui iš Kalifornijos ir jo merginai įtariami dviem seksualiniais nusikaltimais . Tyrėjai...

Dizaineris Robertas Kalinkinas sulaukė šeimos pagausėjimo: mano žmona yra turbo moteris (6)

Žinomas dizaineris Robertas Kalinkinas vėlų trečiadienio vakarą pasidalijo džiugia žinia. Jo...

STT paskelbė statistiką apie gimines savivaldybėse: reakcija stulbinanti (272)

Specialiųjų tyrimų tarnyba ( STT ) birželį paskelbė analizę, kuri rodo, kad beveik penktadalis...

Į Lietuvą atvykę italai smarkiai nustebo: manėme, kad čia visi vilki treningus ir mušasi (149)

Tą rytą prieš skrydį mano draugai italai , Pietro ir Simone, net nesudvejoję, apsiavė...