aA
Pajamų nelygybė tampa nuolatine politinių debatų tema, o artėjantys rinkimai Lietuvoje ją tik dar labiau eskaluoja. Ir mes nesame vieninteliai – tai politikos „hitas“ nuo Europos sostinių iki Vašingtono. Pažadėti reformų nebepakanka, jos ilgos, dažnai skausmingos ir retai kada tiesiogiai papildo rinkėjų pinigines. Tad ką būtų galima padaryti, užuot vien tik kalbėjus apie kainų ir pajamų nelygybės mažinimą?
© Asmeninio albumo nuotr.

Kokie pajamų skirtumai turėtų būti?

Taip, pastaruoju metu Lietuvoje kainos kilo. Deja, ir kils, nepaisant politikų pažadų. O pajamų nelygybė buvo ir bus, tik ar mes ją visada teisingai suprantame?

Pirmiausia, turime pripažinti, kad pajamų nelygybė iki tam tikro lygio skatina ir palaiko inovacijas, padeda kurti darbo vietas, o nelygybės sumažėjimas dar nereiškia, kad padidės mažiausiai gaunančiųjų pajamos. Žinoma, mes nekalbame apie tokį nelygybės rodiklį, kurį šioje srityje yra pasiekusios „lyderės“ ir kuris iškreipia konkurenciją ir neigiamai veikia šalies vystymąsi.

Kur yra ta nelygybės riba, kuri jau turi neigiamą poveikį, yra subtilus klausimas, ir atsakymas priklauso tiek nuo ekonomistų požiūrio, tiek nuo politinių pažiūrų. Tikėtis, kad politikai paliks šią temą vien ekonomikos teoretikams ir praktikams, būtų naivu, tad lieka viltis, kad bent priemonės reguliavimui bus pasirinktos adekvačios ir nepridarys daugiau žalos nei naudos.

Pirmosios šalys, kurios kyla mintyse apie tolygiausia pajamų pasiskirstymą yra Skandinavijos valstybės, tačiau viešai prieinami reitingai gali ir nustebinti. Mažiausia pajamų nelygybė 2015 metų duomenimis buvo Ukrainoje, o Baltarusija buvo viena pozicija aukščiau už Norvegiją (GINI indeksas, pagal Pasaulio banką). Vargu ar Ukrainos ir Baltarusijos ekonomikas mes norime laikyti pavyzdžiu sau, o jų gyvenimo kokybė tikrai nėra tai apie ką svajojame ir ką mums žada politikai.

Didesni mokesčiai nereiškia didesnių pajamų

Pirmiausia, apie ką prabylama kalbant apie pajamų nelygybės klausimo sprendimą, tai mokesčių keitimas ir didžiausias pajamas gaunančiųjų apmokestinimo kėlimas. Tarsi tai galėtų greitai išspręsti sudėtingą ir nuo daugelio veiksnių priklausančią problemą.

Su daugiausia uždirbančiųjų apmokestinimu turime būti atsargūs. Kaip rodo vis žiniasklaidoje sušmėžuojanti statistika, paprastai patys didžiausi atlyginimai nebūna mokami reguliariai, dažniau tai – su atlyginimu išmokami priedai.

Dažniausiai įmonės su aukščiausiais atlyginimų vidurkiais pasižymi mažu darbuotojų skaičiumi ir aukštais darbo našumo rodikliais. Iš viso to galima spręsti, kad žmonių skaičius, kurių mėnesinis atlyginimas yra 10 ar daugiau kartų didesnis nei vidutinis, yra palyginti nežymus. Jų reikšmingesnis apmokestinimas neturėtų esminės įtakos biudžetui, bet tikrai pablogintų šalies investicinį įvaizdį. O jei vis dėlto valdžia pasiryžtų tokiai avantiūrai – neišvengiamai nukentėtų besiformuojanti vidurinioji klasė.

Kiekvienos vyriausybės slapta svajonė yra surinkti kuo daugiau į iždą, o po to jį dalinti pagal savo sprendimus. Tačiau, kaip rodo praktika, valdžia yra ne pats geriausias dalintojas, aktualus to pavyzdys yra pedagogai, kurių atlyginimams buvo skirtos papildomos lėšos, tačiau kilęs nepasitenkinimas – didžiulis.

Turto apmokestinimą galima koreguoti

Tarptautinės institucijos ne kartą yra pažymėjusios, kad Lietuva turėtų labiau apmokestinti nekilnojamąjį turtą, toks apmokestinimas būna minimas ir kaip priemonė nelygybei mažinti.

Lietuvoje vyriausybės, nuolat matydamos šią pastabą, niekada nesiryžo esmingesniam apmokestinimui, ir tam yra logiškas paaiškinimas. Apmokestinus visus būstus, būtų paliesta ypač daug žmonių, kas greičiausia dar labiau padidintų nelygybę.

Brangaus būsto apmokestinimas jau yra įtvirtintas įstatymais, tačiau jis didelio efekto neduoda, tad tarifo pakėlimas vargu ar ką pakeistų. Kaip pažymi ir užsienio ekspertai, geriausias receptas čia būtų peržiūrėti, ar nekilnojamojo turto vertės, nuo kurių skaičiuojami mokesčiai, yra realios, ir peržiūrėti visas mokestines lengvatas bei jų tikslingumą.

Reikia išsilavinimo ir technologijų

Pasauliniu mastu pajamų nelygybę tiriantys mokslininkai taip pat pastebi, kad ji mažėtų, jei kiltų žmonių išsilavinimo lygis bei vyktų technologiniai pokyčiai, kurie didintų žemos kvalifikacijos darbuotojų produktyvumą. Tačiau tai ilgalaikis ir sistemiškumo reikalaujantis kelias.

Mokesčių didinimas dažnai atrodo kaip paprasčiausia priemonė, tačiau ji turi ir reikšmingus šalutinius poveikius, todėl politiškai būtų brandu įvertinti ir alternatyvas.

Išsilavinimo lygio kėlimas, technologiniai pokyčiai, kurie kelia produktyvumą, priešingai nei mokesčių didinimas, skatina investicijas. Tai, savo ruožtu, užtikrina ekonomikos augimą ir mažina ekonominį atsilikimą ir pajamų nelygybę lyginant su kitomis valstybėmis.

Naujausi Pasaulio žmogiškojo kapitalo indekso duomenys taip pat rodo, kad Lietuvai yra vietos pasitempti lyginant ne tik su Suomija ar Singapūru, bet ir su Latvija bei Estija.

Viliuosi, kad racionalus protas bus stipresnis nei rinkiminės karštinės ir kurdami Lietuvos žmonių gerovę politikai neįstrigs ties trumpalaikiais parodomaisiais veiksmais, bet į problemą pasižiūrės plačiau. Politinis susitelkimas ir aiški kryptis gali padaryti stebuklus pritraukiant investicijas, susigrąžinant išvykusius piliečius ir sukuriant gerai apmokamas darbo vietas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kristina Ivanovė. Nuo 2019 m. balandžio – nauja tvarka: kada tiekėjai galės būti įrašyti į Nepatikimų tiekėjų sąrašą (1)

2018 m. lapkričio 2 d. Lietuvos Respublikos Seime registruotame Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ)...

Jūratė Cvilikienė. Kaip nepermokėti už šventes?

Dažnas gyventojas prieš žiemos šventes duoda sau pažadą neišlaidauti ir laikytis biudžeto,...

Vaidas Žagūnis. Koks finansinis įgūdis jaunajai kartai padėtų svajones paversti tikrove? (1)

Nors jaunosios kartos lūkesčiai ir ambicijos įkvepia, kyla klausimas, kiek jos pagrįstos? Ir ar...

Vytautas Ašeris. Trys ingredientai naujos kartos komandai: mokslas, emocijos ir laisvė (2)

Visos – tradicinės, didelės, jaunos ar startuoliškais principais paremtos kompanijos – nuolat...

Vytenis Šimkus. Kiek „Brexit“ gali kainuoti Lietuvai? (5)

Migla dėl Jungtinės Karalystės ateities santykių su Europos Sąjunga kol kas nesisklaido....

Top naujienos

Mažas ir visų pamirštas regionas, kurio vertė Kremliui – neįkainojama: mes bijome kalbėti (234)

Kad išvengtų sankcijų, Kremlius suka aplinkkeliais: naudojantis šalia Juodosios jūros esančiu...

Mažo Šveicarijos miestelio triumfas ir tragedija: geriausiais laikais „Ferrari“ ir „Porshe“ net nebuvo prabanga (15)

Sparčiai tiksint laikrodžiui ir artėjant „Brexit“ valandai, Europos miestai varžosi...

Šaltis jau greit sukaustys Lietuvą: ruoškitės – bus ir sniego pusnų (71)

Sekmadienio naktį maloniai paspaus šaltukas ir kai kur truputį pasnigs. Rimtesnio sniego sulauksime...

Žemė atakuoja Marsą: mokslininkai papasakojo, kokie pavojai tyko žmonių Raudonojoje planetoje (58)

Turbūt daugelis matėte filmų apie taikius Žemės gyventojus atakuojančius agresyvius marsiečius....

Nepilnametės išžaginimas mokyklos personalo nesukrėtė: visos jos čia tokios (227)

Stūmė, spyrė kojomis, kando. Prievartautojas atsitraukė, tačiau grįžo ir su visa jėga...

Praėjus 32 metams po mažamečių nužudymo trūko žudiko kantrybė teisme paskelbta siaubą keliančių nuotraukų (39)

Didžiojoje Britanijoje paskelbtas nuosprendis didžiulio atgarsio visuomenėje sulaukusioje byloje:...

Ne visi pedagogai verti šio vardo: šaukštas deguto sugadino medaus statinę (61)

Įžengusius į kabinetą rimtomis akimis nužvelgia trys iškiliausi Lietuvos partizaninių kovų...

Vytautas Landsbergis: negalima žiūrėti į gerovę tik iš ekonominės perspektyvos (2590)

Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų ( TS–LKD ) garbės pirmininkas,...

Kristina susirūpino, ką valgo, kai smarkiai susirgo: pakeitusi kelis dalykus, dabar jaučiasi puikiai (25)

Vilnietė Kristina Bondar sveika mityba susidomėjo stipriai sušlubavus sveikatai. Moteris buvo...

7 raudonosios arbatos privalumai (9)

Raudonoji ( rooibo s) arbata – tai raudonoji žolelių arbata, gaminama iš fermentuotų...