aA
Virusų pasaulis žmonių pasaulio masinių renginių organizatoriams šiemet pateikė itin nemalonių siurprizų. O juk pakanka rūpesčių ir be jų. Planetai tenkančių iššūkių temų neaplenkia ir pasauliui skirtų masinių renginių organizatoriai. Ne išimtis ir olimpinės žaidynės – jos tampa proga išsakyti ką nors svarbaus globaliai žmonių bendruomenei. Šių metų Tokijo vasaros olimpiados organizatorių žinia mums – ypač aiški: jei mums rūpi pasaulis, jei rūpime sau, turime susimąstyti ir apie augantį elektronikos atliekų kiekį. Apie tai kalba ir olimpiečių medaliai, pagaminti iš metalo, išgauto iš panaudotų elektronikos prietaisų.
Linas Ivanauskas
Linas Ivanauskas
© Asmeninio archyvo nuotr.

Per 2 metus surinko 6,21 mln. naudotų mobiliųjų telefonų

Japonijoje inicijuotas projektas surinkti smulkiosios elektronikos atliekas, o perdirbimo metu išgauti medaliams reikalingus metalus, iš esmės siuntė ne mažiau reikšmingą perspėjimą nei plačiai pagarsėjusi Švedijos moksleivė Greta Thunberg. Japonai buvo ir greitesni, ir konkretesni, ir rezultatyvesni.

Smulkiosios elektronikos atliekų surinkimo akcijai Japonijoje visiškai pasiruošta buvo jau 2017 metų balandį. Visą Tekančios Saulės šalį apėmęs projektas truko iki praėjusių metų kovo pabaigos. Iniciatyvą parėmė 90 procentų įvairaus dydžio šalies bendruomenių – pradedant didžiaisiais miestais ir baigiant kaimeliais – iš viso per 1,6 tūkst. savivaldybių. Elektronikos atliekas pristatė 1,3 tūkst. švietimo įstaigų ir 2,1 tūkst. mažmeninės prekybos parduotuvių visoje Japonijoje.

Japonų pastangos prisidėti prie ekologiškos ir tvarios visuomenės kūrimo matuojamos ne kalbomis, o svorio vienetais. Tokijo olimpiniam projektui iš viso buvo surinkta 78 tūkst. 985 tonos elektronikos atliekų, iš jų – 6,21 mln. naudotų mobiliųjų telefonų. Iš jų išgauta 30,3 kilogramų aukso, 4,1 tūkst. kilogramų sidabro bei 2,7 tūkst. kilogramų bronzos. Kampanijos šūkis „Tai, kas vienam yra šiukšlė, kitam – lobis“ vainikavo atsakingo vartojimo, rūšiavimo ir žiedinės ekonomikos idėją.

Derėtų atkreipti dėmesį, kad elektronikos atliekų problematika ir jų perdirbimo idėja, kurią išplėtojo japonai, pasauliui nebuvo nauja. Jau 2016-aiaisiais sidabro ir bronzos laimėtojai iš Rio de Žaneiro vasaros olimpiados parsivežė medalius, kurių 30 proc. sudarė metalai iš elektronikos atliekų. Japonų projektas tiesiog buvo žymus šuolis ir išsiskyrė savo mastu. Be abejonės, tai atitiko ir augančią elektronikos rinką bei visame pasaulyje sparčiai didėjančius elektronikos atliekų kiekius.

Kodėl tai turėtų rūpėti Lietuvai?

Kodėl Lietuvai turėtų būti svarbu, ką apie elektronikos atliekas galvoja brazilai ar japonai? Ar tik dėl to, kad globalizuoti informacijos sklaidos kanalai neleidžia nematyti visam pasauliui, arba, kaip kartais sakoma, „globaliam kaimui“, būdingų rūpesčių? Lietuva turi keletą priežasčių, kodėl turėtume susirūpinti. Pavyzdžiui, kad ir mus visame pasaulyje garsinanti viena geriausiai išvystytų interneto infrastruktūrų ir interneto greičiai. Jie atvėrė duris į kiekvieno mūsų namus įvairiausiems išmaniesiems, nuotoliniu būdu valdomiems elektroniniams prietaisams ir sistemoms.

Turime ir dar vieną bėdą – didžioji dalis senos, nebenaudojamos elektronikos įrangos taip ir liko stalčiuose, sandėliukuose, rūsiuose, kiemuose. Kad ir kaip atsakingi gamintojai ir importuotojai kviestų visuomenę rūšiuoti elektronikos atliekas, aiškintų neigiamą šių atliekų poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai ar skleistų žiedinės ekonomikos svarbą, bent trečdaliui Lietuvos gyventojų vis tiek patraukliau atrodo kaupti daiktus, laikantis principo „gal pravers“. Tai parodė ir šiemet EPA iniciatyva atliktas šalies gyventojų elgsenos tyrimas. O juk 28 proc. šalies gyventojų per pastaruosius vienerius metus įsigijo bent vieną elektronikos prietaisą. Vadinasi, kaupimo nesustabdė ir elektronikos prieinamumas. Kita vertus, tokie kaupikai esame ne vieni – ataskaitose teigiama, kad beveik 75 procentai senos elektronikos lieka ir JAV namų ūkiuose.

Kiekvienam švedui – po 16 kg elektronikos atliekų per metus

Jungtinių tautų duomenimis, elektronikos atliekų pasaulyje, palyginti su kitomis atliekomis, daugėja sparčiausiai. Kopenhagoje startavusio „The World Counts” projekto pagrindu sukurta interneto skaičiuoklė vien per du pirmuosius šių metų mėnesius priskaičiavo pasauliui 8 mln. tonų atliekų. Remiantis projekto šūkiu, elektronikos atliekos yra neišvengiama elektronikos revoliucijos pasekmė.

Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, tik 20 proc. pasaulyje susidarančių elektronikos atliekų yra perdirbamos. Ir pirmūnai tokių atliekų tvarkymo srityje šiandien yra šalys, kurių ekologinė elgsena yra paremta į centralizaciją linkusia kultūra. Europoje tokia pavyzdine šalimi laikoma Švedija, kurioje veikia centralizuota, valstybės palaikoma elektronikos surinkimo ir perdirbamo sistema ir kur kiekvienas Švedijos pilietis kasmet atliekų surinkimo punktuose palieka apie 16 kilogramų elektronikos atliekų. Lietuvoje panašių valstybės palaikymo požymių surasti vargiai pavyktų.

Kiek elektronikos atliekų kasmet vidutiniškai sukaupia mūsų šalies gyventojas? Jokių oficialių duomenų neturime. Remiantis „E-waste Recycling & Reuse Services Market” globalaus tyrimo duomenimis, prognozuojama, kad 2022 metais kiekvienas pasaulio gyventojas vidutiniškai generuos 7 kilogramus elektronikos atliekų. Kiek tokių kilogramų nugulė mūsų stalčiuose ir sandėliukuose, o kiek – nelegaliose fermose ir sąvartynuose? Šių metų pradžioje Lietuvoje į viešumą iškilę aplinkosaugos skandalai ne tik skatina fantazuoti apokaliptinėmis temomis – jie uždegė Lietuvai raudoną pavojaus lemputę.

www.DELFI.lt
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(14 žmonių įvertino)
4.2143

Jūratė Cvilikienė. Kaip lietuvių pinigines paveiks maisto kainų augimas?

Dėl sutrūkinėjusių tiekimo grandinių bei išaugusių žaliavų kainų, kurioms įtakos turi ir...

Marius Švaikauskas. Mėlynoji ekonomika užtikrintai žengia į Europos jūrų uostus

Dažniau plakamas nei giriamas mūsų šalies viešasis sektorius įgyvendina žaidimo taisykles...

Jurgita Navikienė. Finansinių ataskaitų stebėsena: kiek bus nubaustų?

LR Finansinės apskaitos įstatymas jau skaičiuoja pirmąsias gyvavimo dienas. Atrodo, kol kas...

Raimondas Imbrasas. Atsinaujinantis kuras šilumos gamyboje: laikas turėti valstybės strategiją

Kaip reikia ruošti roges vasarą , taip ir kalbėti apie šilumos ūkį reikia vasarai artėjant....

Vytenis Šimkus. Ar veikia sankcijos Rusijai?

Prasidėjus invazijai Ukrainoje vakarų pasaulis gana greitai sureagavo ir pritaikė Rusijai...

Top naujienos

Kovų dėl Mariupolio epicentre – itin rizikingos misijos: ukrainiečiai pademonstravo neįtikėtiną drąsą (1)

Aiškėja daugiau detalių apie itin ambicingas ir drąsias atsargų papildymo misijas, kurias vykdė...

Po Kissingerio pareiškimo – griežta Landsbergio reakcija: tai pavojinga Lietuvai

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tvirtina, kad jokia Vakarų ar pasaulio...

Seime susikirto medikai ir SAM – gydytojai jaučiasi neišgirsti, ministerija atkerta: atėjot čia skųstis (1)

Vis aktyviau kalbama apie gydymo įstaigų reformą . Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM)...

Žemės ūkio ministras Navickas apie netikėtą interpeliaciją ir jos autorių: galbūt yra nuoskaudos

Žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui neramios dienos. Jo laukia interpeliacija Seime.

Keiksmažodžiais plūstantis Gražulis Seimo koridoriuose užsipuolė LGBT atstovus papildyta (10)

Seimas ketvirtadienį po pateikimo ėmėsi dviejų alternatyviai teikiamų projektų, kuriais siekiama...

Karas Ukrainoje. Britų žvalgyba: elitiniai rusų daliniai patyrė milžiniškų nuostolių Rusija pademonstravo, kas liko iš „Azovstal“ gamyklos (7)

„Ateinanti savaitė bus lemiama“, – pabrėžė Luhansko srities vadovas Serhijus Haidajus ir...

Pocius: planuojame aiškintis „Ignitis“ elektros kainodarą

Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba ( VERT ) ketina aiškintis bendrovės „ Ignitis “ kaip...

Vilniuje šunų nuodytojai darbuojasi iš peties: šitiek mirtinų spąstų dar nematė Baltupiuose rado virš 200 užnuodytų mėsos gabalėlių (2)

Šunų nuodytojai vilniečiams ir toliau neduoda ramybės. Vos per keletą dienų Baltupių gyventojai...

VERT paaiškino, kaip pasirinkti elektros tiekėją, kad netektų permokėti įvardijo kainas (4)

Nepriklausomą elektros tiekėją besirenkantys gyventojai turėtų orientuotis į pasiūlymus, ne...

Įvertinus naujus skurdo rodiklius – gera žinia Lietuvai: tikina, kad įvyko ženklus pokytis (1)

Gerėjantys skurdo rodiklių pokyčiai rodo, kad pastarųjų metų socialinė politika buvo efektyvi,...