aA
Virusų pasaulis žmonių pasaulio masinių renginių organizatoriams šiemet pateikė itin nemalonių siurprizų. O juk pakanka rūpesčių ir be jų. Planetai tenkančių iššūkių temų neaplenkia ir pasauliui skirtų masinių renginių organizatoriai. Ne išimtis ir olimpinės žaidynės – jos tampa proga išsakyti ką nors svarbaus globaliai žmonių bendruomenei. Šių metų Tokijo vasaros olimpiados organizatorių žinia mums – ypač aiški: jei mums rūpi pasaulis, jei rūpime sau, turime susimąstyti ir apie augantį elektronikos atliekų kiekį. Apie tai kalba ir olimpiečių medaliai, pagaminti iš metalo, išgauto iš panaudotų elektronikos prietaisų.
Linas Ivanauskas
Linas Ivanauskas
© Asmeninio archyvo nuotr.

Per 2 metus surinko 6,21 mln. naudotų mobiliųjų telefonų

Japonijoje inicijuotas projektas surinkti smulkiosios elektronikos atliekas, o perdirbimo metu išgauti medaliams reikalingus metalus, iš esmės siuntė ne mažiau reikšmingą perspėjimą nei plačiai pagarsėjusi Švedijos moksleivė Greta Thunberg. Japonai buvo ir greitesni, ir konkretesni, ir rezultatyvesni.

Smulkiosios elektronikos atliekų surinkimo akcijai Japonijoje visiškai pasiruošta buvo jau 2017 metų balandį. Visą Tekančios Saulės šalį apėmęs projektas truko iki praėjusių metų kovo pabaigos. Iniciatyvą parėmė 90 procentų įvairaus dydžio šalies bendruomenių – pradedant didžiaisiais miestais ir baigiant kaimeliais – iš viso per 1,6 tūkst. savivaldybių. Elektronikos atliekas pristatė 1,3 tūkst. švietimo įstaigų ir 2,1 tūkst. mažmeninės prekybos parduotuvių visoje Japonijoje.

Japonų pastangos prisidėti prie ekologiškos ir tvarios visuomenės kūrimo matuojamos ne kalbomis, o svorio vienetais. Tokijo olimpiniam projektui iš viso buvo surinkta 78 tūkst. 985 tonos elektronikos atliekų, iš jų – 6,21 mln. naudotų mobiliųjų telefonų. Iš jų išgauta 30,3 kilogramų aukso, 4,1 tūkst. kilogramų sidabro bei 2,7 tūkst. kilogramų bronzos. Kampanijos šūkis „Tai, kas vienam yra šiukšlė, kitam – lobis“ vainikavo atsakingo vartojimo, rūšiavimo ir žiedinės ekonomikos idėją.

Derėtų atkreipti dėmesį, kad elektronikos atliekų problematika ir jų perdirbimo idėja, kurią išplėtojo japonai, pasauliui nebuvo nauja. Jau 2016-aiaisiais sidabro ir bronzos laimėtojai iš Rio de Žaneiro vasaros olimpiados parsivežė medalius, kurių 30 proc. sudarė metalai iš elektronikos atliekų. Japonų projektas tiesiog buvo žymus šuolis ir išsiskyrė savo mastu. Be abejonės, tai atitiko ir augančią elektronikos rinką bei visame pasaulyje sparčiai didėjančius elektronikos atliekų kiekius.

Kodėl tai turėtų rūpėti Lietuvai?

Kodėl Lietuvai turėtų būti svarbu, ką apie elektronikos atliekas galvoja brazilai ar japonai? Ar tik dėl to, kad globalizuoti informacijos sklaidos kanalai neleidžia nematyti visam pasauliui, arba, kaip kartais sakoma, „globaliam kaimui“, būdingų rūpesčių? Lietuva turi keletą priežasčių, kodėl turėtume susirūpinti. Pavyzdžiui, kad ir mus visame pasaulyje garsinanti viena geriausiai išvystytų interneto infrastruktūrų ir interneto greičiai. Jie atvėrė duris į kiekvieno mūsų namus įvairiausiems išmaniesiems, nuotoliniu būdu valdomiems elektroniniams prietaisams ir sistemoms.

Turime ir dar vieną bėdą – didžioji dalis senos, nebenaudojamos elektronikos įrangos taip ir liko stalčiuose, sandėliukuose, rūsiuose, kiemuose. Kad ir kaip atsakingi gamintojai ir importuotojai kviestų visuomenę rūšiuoti elektronikos atliekas, aiškintų neigiamą šių atliekų poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai ar skleistų žiedinės ekonomikos svarbą, bent trečdaliui Lietuvos gyventojų vis tiek patraukliau atrodo kaupti daiktus, laikantis principo „gal pravers“. Tai parodė ir šiemet EPA iniciatyva atliktas šalies gyventojų elgsenos tyrimas. O juk 28 proc. šalies gyventojų per pastaruosius vienerius metus įsigijo bent vieną elektronikos prietaisą. Vadinasi, kaupimo nesustabdė ir elektronikos prieinamumas. Kita vertus, tokie kaupikai esame ne vieni – ataskaitose teigiama, kad beveik 75 procentai senos elektronikos lieka ir JAV namų ūkiuose.

Kiekvienam švedui – po 16 kg elektronikos atliekų per metus

Jungtinių tautų duomenimis, elektronikos atliekų pasaulyje, palyginti su kitomis atliekomis, daugėja sparčiausiai. Kopenhagoje startavusio „The World Counts” projekto pagrindu sukurta interneto skaičiuoklė vien per du pirmuosius šių metų mėnesius priskaičiavo pasauliui 8 mln. tonų atliekų. Remiantis projekto šūkiu, elektronikos atliekos yra neišvengiama elektronikos revoliucijos pasekmė.

Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, tik 20 proc. pasaulyje susidarančių elektronikos atliekų yra perdirbamos. Ir pirmūnai tokių atliekų tvarkymo srityje šiandien yra šalys, kurių ekologinė elgsena yra paremta į centralizaciją linkusia kultūra. Europoje tokia pavyzdine šalimi laikoma Švedija, kurioje veikia centralizuota, valstybės palaikoma elektronikos surinkimo ir perdirbamo sistema ir kur kiekvienas Švedijos pilietis kasmet atliekų surinkimo punktuose palieka apie 16 kilogramų elektronikos atliekų. Lietuvoje panašių valstybės palaikymo požymių surasti vargiai pavyktų.

Kiek elektronikos atliekų kasmet vidutiniškai sukaupia mūsų šalies gyventojas? Jokių oficialių duomenų neturime. Remiantis „E-waste Recycling & Reuse Services Market” globalaus tyrimo duomenimis, prognozuojama, kad 2022 metais kiekvienas pasaulio gyventojas vidutiniškai generuos 7 kilogramus elektronikos atliekų. Kiek tokių kilogramų nugulė mūsų stalčiuose ir sandėliukuose, o kiek – nelegaliose fermose ir sąvartynuose? Šių metų pradžioje Lietuvoje į viešumą iškilę aplinkosaugos skandalai ne tik skatina fantazuoti apokaliptinėmis temomis – jie uždegė Lietuvai raudoną pavojaus lemputę.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(14 žmonių įvertino)
4.2143

Nerijus Mačiulis. Pavargusiems nuo koronaviruso – džiugios naujienos! (1)

Į Venecijos kanalus sugrįžo gulbės ir delfinai. Užsikrėtimą koronavirusu galima nebrangiai...

Greta Ilekytė. Ar naftos sektorius nesuklups po dvigubo smūgio? (4)

Šiemet naftos sektorius susiduria su didžiausia krize per pastarąjį šimtmetį. Šiuo metu jam...

Robertas Lapinskas. COVID-19 purtant rinkas, Lietuvos ūkininkams siūloma spėti aukštesnėmis kainomis parduoti dalį derliaus

COVID-19 stabdant pasaulio ekonomiką, investuotojai atsigręžia į šiuo metu stabilesnes turto...

Jūratė Cvilikienė. Praėjo dvi karantino savaitės − matuojam asmeninių finansų temperatūrą (2)

Asmeninių finansų ekspertų patarimai, kad būtina kaupti finansinę pagalvę nenumatytiems...

Daiva Apšegienė. Kaip darbdaviui sudaryti saugias ir darbuotojo sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas per karantiną

Nacionaliniai įstatymai skelbia, kad kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir...

Top naujienos

Karbauskis apie medikų algas: nekalbėsiu su opozicija, kalbės premjeras (84)

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sako nesistebįs antradienio vakaro įvykiais Seimo...

Į Lietuvą staigiai plūstelės šiluma: termometrų stulpeliai gali šokti ir virš 15 laipsnių (1)

Artimiausiomis dienomis temperatūra neturėtų kilti aukščiau dešimties laipsnių, numatomos...

Matulas sulaukė skambučio iš Kauno medikų: vienkartines kaukes naudoja po tris paras papildyta 10:53 val. (202)

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys iš opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių...

Kas iš tiesų vyksta Baltarusijoje? Mus tiesiog įspėjo: nebandykite juokauti žmonėms nerimą kelia daugybė plaučių uždegimo atvejų (193)

Vitebske gyvenantiems sutuoktiniams Daškevičiams tuo pat metu diagnozuotas plaučių uždegimas....

Svarbi žinia vairuotojams: nuo balandžio keliuose įsigalioja keli pakeitimai (26)

Balandžio 1 -oji vairuotojams – svarbi data, kadangi nuo šios dienos keliuose įsigalioja...

Gyvai / Delfi 11. Kaip atrodys nekilnojamojo turto rinka po karantino ir ką dabar pats laikas veikti sode

Su Mindaugu Statulevičiumi, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktoriumi kalbamės,...

Painiava dėl koronaviruso plitimo: kada ir kur iš tikrųjų reikia saugotis (4)

Koronavirusas neperduodamas ir neplinta per orą. Tokią išvadą, neva remdamasi Pasaulio...

Nausėda pažėrė kritikos Seimui: man visiškai neįdomu, kas yra kaltas, – kalti visi papildyta (847)

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienio rytą prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM)...

Savarankiškai dirbantiems žmonėms žada 2 metams atidėti PSD įmokų mokėjimą (13)

Siekdama, kad dėl karantino pasekmių savarankiškai dirbantys žmonėms patirtų kuo mažiau...

Vaizdo įrašas kelia pasipiktinimą: „nepatogaus“ klausimo sulaukęs PSO atstovas nutraukė pokalbį (34)

Pasaulio sveikatos organizacija ( PSO ) tvirtina bendradarbiaujanti su Taivano sveikatos apsaugos...

|Maža didelių žinių kaina