aA
Virusų pasaulis žmonių pasaulio masinių renginių organizatoriams šiemet pateikė itin nemalonių siurprizų. O juk pakanka rūpesčių ir be jų. Planetai tenkančių iššūkių temų neaplenkia ir pasauliui skirtų masinių renginių organizatoriai. Ne išimtis ir olimpinės žaidynės – jos tampa proga išsakyti ką nors svarbaus globaliai žmonių bendruomenei. Šių metų Tokijo vasaros olimpiados organizatorių žinia mums – ypač aiški: jei mums rūpi pasaulis, jei rūpime sau, turime susimąstyti ir apie augantį elektronikos atliekų kiekį. Apie tai kalba ir olimpiečių medaliai, pagaminti iš metalo, išgauto iš panaudotų elektronikos prietaisų.
Linas Ivanauskas
Linas Ivanauskas
© Asmeninio archyvo nuotr.

Per 2 metus surinko 6,21 mln. naudotų mobiliųjų telefonų

Japonijoje inicijuotas projektas surinkti smulkiosios elektronikos atliekas, o perdirbimo metu išgauti medaliams reikalingus metalus, iš esmės siuntė ne mažiau reikšmingą perspėjimą nei plačiai pagarsėjusi Švedijos moksleivė Greta Thunberg. Japonai buvo ir greitesni, ir konkretesni, ir rezultatyvesni.

Smulkiosios elektronikos atliekų surinkimo akcijai Japonijoje visiškai pasiruošta buvo jau 2017 metų balandį. Visą Tekančios Saulės šalį apėmęs projektas truko iki praėjusių metų kovo pabaigos. Iniciatyvą parėmė 90 procentų įvairaus dydžio šalies bendruomenių – pradedant didžiaisiais miestais ir baigiant kaimeliais – iš viso per 1,6 tūkst. savivaldybių. Elektronikos atliekas pristatė 1,3 tūkst. švietimo įstaigų ir 2,1 tūkst. mažmeninės prekybos parduotuvių visoje Japonijoje.

Japonų pastangos prisidėti prie ekologiškos ir tvarios visuomenės kūrimo matuojamos ne kalbomis, o svorio vienetais. Tokijo olimpiniam projektui iš viso buvo surinkta 78 tūkst. 985 tonos elektronikos atliekų, iš jų – 6,21 mln. naudotų mobiliųjų telefonų. Iš jų išgauta 30,3 kilogramų aukso, 4,1 tūkst. kilogramų sidabro bei 2,7 tūkst. kilogramų bronzos. Kampanijos šūkis „Tai, kas vienam yra šiukšlė, kitam – lobis“ vainikavo atsakingo vartojimo, rūšiavimo ir žiedinės ekonomikos idėją.

Derėtų atkreipti dėmesį, kad elektronikos atliekų problematika ir jų perdirbimo idėja, kurią išplėtojo japonai, pasauliui nebuvo nauja. Jau 2016-aiaisiais sidabro ir bronzos laimėtojai iš Rio de Žaneiro vasaros olimpiados parsivežė medalius, kurių 30 proc. sudarė metalai iš elektronikos atliekų. Japonų projektas tiesiog buvo žymus šuolis ir išsiskyrė savo mastu. Be abejonės, tai atitiko ir augančią elektronikos rinką bei visame pasaulyje sparčiai didėjančius elektronikos atliekų kiekius.

Kodėl tai turėtų rūpėti Lietuvai?

Kodėl Lietuvai turėtų būti svarbu, ką apie elektronikos atliekas galvoja brazilai ar japonai? Ar tik dėl to, kad globalizuoti informacijos sklaidos kanalai neleidžia nematyti visam pasauliui, arba, kaip kartais sakoma, „globaliam kaimui“, būdingų rūpesčių? Lietuva turi keletą priežasčių, kodėl turėtume susirūpinti. Pavyzdžiui, kad ir mus visame pasaulyje garsinanti viena geriausiai išvystytų interneto infrastruktūrų ir interneto greičiai. Jie atvėrė duris į kiekvieno mūsų namus įvairiausiems išmaniesiems, nuotoliniu būdu valdomiems elektroniniams prietaisams ir sistemoms.

Turime ir dar vieną bėdą – didžioji dalis senos, nebenaudojamos elektronikos įrangos taip ir liko stalčiuose, sandėliukuose, rūsiuose, kiemuose. Kad ir kaip atsakingi gamintojai ir importuotojai kviestų visuomenę rūšiuoti elektronikos atliekas, aiškintų neigiamą šių atliekų poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai ar skleistų žiedinės ekonomikos svarbą, bent trečdaliui Lietuvos gyventojų vis tiek patraukliau atrodo kaupti daiktus, laikantis principo „gal pravers“. Tai parodė ir šiemet EPA iniciatyva atliktas šalies gyventojų elgsenos tyrimas. O juk 28 proc. šalies gyventojų per pastaruosius vienerius metus įsigijo bent vieną elektronikos prietaisą. Vadinasi, kaupimo nesustabdė ir elektronikos prieinamumas. Kita vertus, tokie kaupikai esame ne vieni – ataskaitose teigiama, kad beveik 75 procentai senos elektronikos lieka ir JAV namų ūkiuose.

Kiekvienam švedui – po 16 kg elektronikos atliekų per metus

Jungtinių tautų duomenimis, elektronikos atliekų pasaulyje, palyginti su kitomis atliekomis, daugėja sparčiausiai. Kopenhagoje startavusio „The World Counts” projekto pagrindu sukurta interneto skaičiuoklė vien per du pirmuosius šių metų mėnesius priskaičiavo pasauliui 8 mln. tonų atliekų. Remiantis projekto šūkiu, elektronikos atliekos yra neišvengiama elektronikos revoliucijos pasekmė.

Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, tik 20 proc. pasaulyje susidarančių elektronikos atliekų yra perdirbamos. Ir pirmūnai tokių atliekų tvarkymo srityje šiandien yra šalys, kurių ekologinė elgsena yra paremta į centralizaciją linkusia kultūra. Europoje tokia pavyzdine šalimi laikoma Švedija, kurioje veikia centralizuota, valstybės palaikoma elektronikos surinkimo ir perdirbamo sistema ir kur kiekvienas Švedijos pilietis kasmet atliekų surinkimo punktuose palieka apie 16 kilogramų elektronikos atliekų. Lietuvoje panašių valstybės palaikymo požymių surasti vargiai pavyktų.

Kiek elektronikos atliekų kasmet vidutiniškai sukaupia mūsų šalies gyventojas? Jokių oficialių duomenų neturime. Remiantis „E-waste Recycling & Reuse Services Market” globalaus tyrimo duomenimis, prognozuojama, kad 2022 metais kiekvienas pasaulio gyventojas vidutiniškai generuos 7 kilogramus elektronikos atliekų. Kiek tokių kilogramų nugulė mūsų stalčiuose ir sandėliukuose, o kiek – nelegaliose fermose ir sąvartynuose? Šių metų pradžioje Lietuvoje į viešumą iškilę aplinkosaugos skandalai ne tik skatina fantazuoti apokaliptinėmis temomis – jie uždegė Lietuvai raudoną pavojaus lemputę.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(14 žmonių įvertino)
4.2143

Aleksandras Izgorodinas. Infliacija Lietuvoje įsibėgėja ir spartės iki rudens

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, infliacijos tempas Lietuvoje įsibėgėja. 2021 m....

Sigitas Leonavičius. Eksporto ir verslo plėtrai – vieta paraštėse? Kleponės atsakymas: „Versli Lietuva“ paslaugos išliks ir dar prasiplės

Dar viena nauja institucija skambiu pavadinimu „Inovacijų agentūra“ turėtų pradėti veikti...

Donatas Lapinskas. Suderintų statybos projektinių pasiūlymų keitimas: ar reikia viešinti iš naujo? (1)

Tikriausiai niekas nesiryš ginčytis, kad nekilnojamojo turto statybos – kompleksiškas ir ilgas...

Daiva Mikučionienė. Pagrindiniai sumanios tekstilės ir dėvimosios elektronikos keliami iššūkiai bei perspektyvos

Pastaruoju metu vis dažniau susiduriame su sąvokomis „sumanioji tekstilė “, „e- tekstilė...

Martynas Janėnas. Mediena išplaukė už Atlanto: ar Lietuvos statybas ištiks apokalipsė? (2)

Apokalipsė – tai pasaulio pabaiga. Ar Lietuvos statyboms atėjo galas, jos sustos, nors ką tik...

Top naujienos

Narkotikų politiką Lietuvoje užsimojusiai keisti Danielei – tvirtas užnugaris: siūlo ties tuo nesustoti (4)

Įvairios valstybinės institucijos ragina politikus ne tik priimti sprendimus dėl mažo kiekio...

Atsakė, kam, grįžus iš užsienio, saviizoliacija privaloma, o kam ne (74)

Kelionių sezonas skatina žmones domėtis, kam reikėtų izoliuotis, grįžus iš užsienio šalių...

Dėl Izraelio ir palestiniečių – visaverčio karo grėsmė „Hamas“ skelbia paleidęs 15 raketų Izraelio branduolinio reaktoriaus link (7)

Nepaliaujamas raketų leidimas iš Gazos Ruožo ir įsiplieskę susirėmimai tarp žydų ir arabų...

Karbauskis pasišaipė iš Majausko pataisos: aš tai tikrai nebankrutuosiu (237)

Ramūnas Karbauskis įsitikinęs, kad būtent jam asmeniškai Seime paruošta pataisa dėl paramos...

Šimonytė – apie karantino laisvinimus: gali atsirasti vietos nebent mažiems pokyčiams Primena: namų ūkių bendravimo draudimas išlieka (239)

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė trečiadienį po Vyriausybės posėdžio surengtoje...

Respublikinės Šiaulių ligoninės medikai pasipiktino: mums uždrausta gedėti mirusios kolegės (455)

Iš gyvenimo pasitraukusios Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojos darbovietėje jos kolegoms...

Nuo ateinančių mokslo metų mokyklose – hibridinės klasės ir kiti pokyčiai (53)

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ( ŠMSM ) iš Vyriausybės rezervo skirta 9,8 mln. eurų...

Situacija Indijoje vis kraupesnė: COVID-19 aukų kūnai metami tiesiai į upę (114)

Gegužės 10 d. Gangos upės pakrantėje buvo pastebėta dešimtys, kaip įtariama, COVID-19...

Nerimas dėl „Eurovizijos“ dalyvės sveikatos: prastai pasijutusi ukrainietė priversta praleisti repeticiją (2)

Ukrainą „Eurovizijoje“ atstovaujančios grupės „Go_A“ narė Kateryna Pavlenko šįryt...

Atšilę orai padovanojo įspūdingą vaizdą: Burbiškio dvare prasiskleidė tūkstančiai įvairiaspalvių tulpių

Po ilgos tylos ir švenčių sąstingio pagaliau Radviliškio rajone, Burbiškio dvare, vyko koncertas...