Parengti ir jau derinami tarp suinteresuotų institucijų „Omnibus“ direktyvą įgyvendinantys įstatymų projektai: Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.2283, 6.2284, 6.2286, 6.2287, 6.2288, 6.22810, 6.22811 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 2, 40 straipsnių ir priedo pakeitimo bei įstatymo papildymo 51 straipsniu įstatymo ir Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo Nr. X-1409 2, 5, 6, 7, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių ir priedo pakeitimo bei įstatymo papildymo 121 straipsniu įstatymo projektai.
Naujas reguliavimas aktualus:
• elektroninę prekybą vykdantiems prekybininkams, elektroninių prekyviečių (platformų) valdytojams,
• mažmeninės prekybos įmonėms, parduodančioms prekes, paženklintas joms priklausančiais (nuosavais) prekių ženklais, taip pat importuojančioms prekes iš trečiųjų šalių,
• maisto ir kitų ne maisto prekių gamintojams, kurių produkcija realizuojama ne vienoje ES valstybių rinkoje.
Svarbiausios reguliavimo naujovės Lietuvos verslui
Didinami skaidrumo reikalavimai elektroninėje prekyboje, „juodasis sąrašas“ išplečiamas 4 naujomis klaidinančių komercinių veiklų, kurių nereikia įrodinėti, rūšimis. „Omnibus“ direktyva nustatomi specialieji reikalavimai informacijos pateikimo vartotojams elektroninėse prekyvietėse (platformose). Jose privalės būti aiškiai ir suprantamai išdėstyti vartotojų atsiliepimų teikimo ir rekomendacijų skelbimo apie prekes kriterijai. Bus draudžiama naudoti vartotojų netikrus atsiliepimus ir rekomendacijas apie tariamai jų įsigytas prekes elektroninėje prekyvietėje. Verslininkams atsiranda pareiga tinkamai užtikrinti, kad jų elektroninėje prekyvietėje pateikti vartotojų atsiliepimai būtų tikri, įrodyti, kad atsiliepimą ar rekomendaciją pateikė konkretus, iš tikrųjų prekę įsigijęs ar ją naudojęs vartotojas.
Ši direktyva nustato pareigą verslininkams pateikti informaciją, kokių pagrįstų ir proporcingų veiksmų verslininkas ėmėsi vartotojų pateiktų atsiliepimų tikrumui užtikrinti. „Omnibus“ direktyva nedetalizuoja, kokie verslininkų veiksmai rinkos priežiūros institucijų būtų traktuojami praktikoje kaip pakankamai pagrįsti ir proporcingi. Šiuo atveju nėra pakankamai aišku, kokios prekės įsigijimą ar jos naudojimą įrodančios informacijos turėtų prašyti verslininkas iš atsiliepimą ar rekomendaciją apie prekę rašančio vartotojo Be to, nesąžininga komercine veikla bus laikomas neteisingų vartotojų atsiliepimų arba rekomendacijų pateikimas ar pavedimas tai padaryti kitam juridiniam arba fiziniam asmeniui, taip pat vartotojų atsiliepimų arba rekomendacijų socialinėse medijose iškraipymas, kai tokiu būdu siekiama reklamuoti parduodamus produktus.
Elektroninėse prekyvietėse bus reikalaujama įvardyti, kas yra prekės, paslaugos ar skaitmeninio turinio pardavėjas, t. y., ar tai verslininkas, ar tiesiog privatus asmuo, ne profesionalus prekiautojas.
Be to, į klaidinančių komercinių veiklų, kurių nereikia įrodinėti, „juodajį sąrašą“ pateks tokie veiksmai, kaip draudžiamos bilietų perpardavinėtojų manipuliacijos kainomis, kai jiems naudojant specialią programinę įrangą, pavyzdžiui, „botus“ ar kitas specialias technologijas, padedančias apeiti bilietų pardavėjų apribojimą įsigyti didesnį skaičių bilietų į kultūros ir sporto renginį, yra gaunamas vartotojų siekiamų įsigyti bilietų išskirtinumas, kartu dirbtinai padidinamos arba dar kitaip reguliuojamos bilietų perpardavimo kainos.
Įgyvendinus „Omnibus“ direktyvos reikalavimus, turės būti atskleista bendroji informacija apie pagrindinius parametrus, pagal kuriuos naudojantis paieškos užklausa nustatomas vartotojams siūlomų prekių reitingas (eiliškumas). Verslininkams atsiranda pareiga – tinkamai informuoti vartotojus, nurodyti, kokiais kriterijais vadovaujantis vienas ar kitas prekės pasiūlymas rodomas (reitinguojamas) aukščiau. Papildomai reikės pateikti informaciją, jei buvo sumokėta už prekės aukštesnę pasiūlymo reitingo poziciją. Šiuo atveju reikės atskleisti, ar tai nėra galimai paslėpta reklama.
„Dvejopos kokybės“ produktų teikimas rinkai bus laikomas nesąžininga komercine veikla
Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro 19 valstybių narių atliktas tyrimas 2019 m. patvirtino, kad produktų, parduodamų tapačiomis arba panašiomis pakuotėmis, sudėtis arba savybės kartais skiriasi nuo tų pačių produktų, parduodamų kitose ES valstybėse narėse.
Omnibus“ direktyva vartotoją klaidinančiais veiksmais įvardija bet kokį pateikimą rinkai prekės vienoje valstybėje narėje kaip tapačios tokiai pačiai kitose valstybėse narėse parduodamai prekei, nors tos prekės sudėtis ar savybės reikšmingai skiriasi. Išimtis bus taikoma tik tais atvejais, kai galimi „dvejopi kokybės standartai“ verslo bus aiškiai pagrįsti teisėtomis ir objektyviomis priežastimis. Manytina, kad tapačios prekės nebūtų vertinamos kaip „dvejopos kokybės“, jei konkrečios prekės sudėties ar savybių skirtumai atsirastų dėl teisinių ar objektyviais laikytinų faktorių (pavyzdžiui, dėl galiojančių nacionalinių taisyklių – konkrečioje ES valstybėje būtų priimtas įstatymas dėl cukraus kiekio mažinimo produktuose, arba dėl sezoninio produktų trūkumo ir kt.).
„Dėl „Omnibus“ direktyvoje nustatytos „dvejopos kokybės“ apibrėžties ir reguliavimo abstraktumo verslui gali kilti ir daugiau klausimų. Visų pirma, kaip bus vertinamas konkrečiu prekės ženklu ir vienoda pakuote pažymėtų keliose ES valstybėse parduodamų tapačių prekių, kurių tik tam tikra savybė ar sudėtinė dalis yra ne visiškai identiška, nustatytų skirtumų reikšmingumas? Nei „Omnibus“ direktyvoje, nei aptariamų „Omnibus“ direktyvą įgyvendinančių įstatymų projektų nuostatose nėra detalizuojama, kada prekių „identiškumo“ laipsnis bus laikomas pakankamu ir kokiais atvejais tapačių prekių sudėties arba savybių skirtumai bus laikomi „reikšmingais“. Antra, ar Lietuvoje nesąžininga komercine veikla („dvejopa kokybe“) bus laikomi atvejai, kai to paties gamintojo prekės ženklu pažymėtų tapačių prekių, kuriomis prekiaujama keliose ES valstybėse, priekinės etiketės ženklinimo informacijoje bus įvardyta papildoma informacija vartotojui, kad produkto konkreti sudedamoji dalis skiriasi nuo tapačių produktų, kurie parduodami su tuo pačiu prekės ženklu kitose ES valstybėse. Pavyzdžiui, ženklinimo etiketėje būtų aiškiai indikuojama, kad produktas pritaikytas tradiciškai geografiniame regione mėgstamam skoniui ir skirtas konkrečios valstybės rinkai, todėl to produkto sudėtis nėra visiškai identiška, kaip tapataus produkto, esančio kitos ES valstybės rinkoje. Ar toks užrašas priekinėje etiketėje būtų pakankamas vartotojo informavimas?
Analizuojant perkeliamas „Omnibus“ direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę, keltinas klausimas ir dėl atsakomybės už „dvejopos kokybės“ prekės pateikimą rinkai taikymo. Už šios nesąžiningos komercinės veiklos padarymą atsakingu asmeniu būtų laikomas „dvejopos kokybės“ prekę Lietuvos rinkai pateikęs asmuo: prekės gamintojas, importuotojas, taip pat verslo subjektas, kuris užsakė pagaminti šią prekę ir ją parduoda savo vardu, nurodo savo įmonės pavadinimą, naudoja nuosavą prekių ženklą. Tai reiškia, kad žemiau nurodytos „Omnibus“ direktyvos baudos, nustačius plačiai paplitusį pažeidimą ar ES mastu plačiai paplitusį pažeidimą dėl „dvejopos kokybės“, būtų taikomos nurodytiems verslo subjektams, nes tik jų atsakingi asmenys daro įtaką konkretaus produkto receptūrai, sudėčiai, sudedamosioms dalims, kokybės rodikliams, pakuotės dizainui ir etiketėse esančiai ženklinimo informacijai apie prekę.
Išplečiama vartotojų teisių apsaugos taikymo sritis. „Omnibus“ direktyvos reikalavimai bus taikomi dažnai praktikoje sudaromoms skaitmeninio turinio ar skaitmeninių paslaugų teikimo sutartims, pagal kurias verslininkai suteikia arba įsipareigoja suteikti vartotojams skaitmeninę paslaugą, o vartotojai pateikia arba įsipareigoja pateikti savo asmens duomenis (t. y. nemoka kainos pinigais, o verslininkams „sumoka duomenimis“). Tokiomis nemokamomis paslaugomis laikytinos, pvz.: debesijos duomenų saugyklų, socialinių tinklų, vaizdo, garso rinkmenų, kompiuterinių programų, el. pašto paskyrų paslaugos. Verslininkai, prieš sudarydami sutartis su vartotojais, turės privalomai pateikti jiems priminimą apie taikomą teisinę garantiją ne tik prekėms, bet ir skaitmeniniam turiniui bei skaitmeninėms paslaugoms. Nuo 2022 m. gegužės mėn. vartotojai turės teisę nutraukti sudarytą sutartį per nustatytą 14 dienų apsisprendimo laikotarpį, nepriklausomai nuo to, ar už paslaugą buvo sumokėta, ar tik suteikti asmens duomenys.
Naujos suvienodintos vartotojų informavimo apie kainų sumažinimą taisyklės. Visose ES valstybėse (past. Lietuvoje jau nuo 2021-07-01) bus reikalaujama pardavėjui skelbiant informaciją apie prekių kainos sumažinimą nurodyti ankstesnę prekės kainą. Ankstesne prekės kaina laikoma paskutinė mažiausia prekės kaina, kurią pardavėjas taikė per 30 dienų laikotarpį iki jos sumažinimo. Jei prekės kaina mažinama palaipsniui, turi būti nurodoma kaina, buvusi iki pirmojo jos sumažinimo. „30 dienų taisyklė“ tampa norma, o ne rekomendacinio pobūdžio nuostata. Yra nustatyta išimčių dėl „30 dienų taisyklės“ taikymo – netaikoma skelbiant apie greitai gendančių produktų (pavyzdžiui, maisto produktų, kurių minimalus tinkamumo vartoti terminas ne ilgesnis nei 30 dienų), apie greitai savo prekinę vertę prarandančių prekių (pvz., skintų gėlių, vazoninių augalų), apie paslaugų kainų sumažinimą. Pažymėtina, kad nuo 2021-07-01 pardavėjo informavimo apie kainos sumažinimą pareigos nesilaikymas suteikia vartotojui teisę vienašališkai nutraukti sudarytą sutartį su pardavėju ir pareikalauti atlyginti jo turėtus nuostolius nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 14 dienų nuo sutarties nutraukimo dienos ar vartotojo reikalavimo atlyginti nuostolius gavimo dienos.
Didinamos baudos už vartotojų teisių pažeidimus ir nesąžiningą komercinę veiklą. Pagal „Omnibus“ direktyvą ES valstybės įpareigojamos nustatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas. „Omnibus“ direktyvą įgyvendinančių įstatymų projektuose numatyta, kad skiriant baudą verslo subjektui bus vertinama jo padaryto pažeidimo pobūdis, pažeidimo trukmė, mastas, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, taip pat, ar padarytas vartotojų teisių apsaugos pažeidimas nėra kvalifikuojamas kaip plačiai paplitęs pažeidimas ar ES mastu plačiai paplitęs pažeidimas. Tai svarbu, nes, padarius plačiai paplitusį ar ES mastu plačiai paplitusį pažeidimą ir veiksmus pripažinus nesąžininga komercine veikla, skiriamos baudos dydis siektų iki 4 proc. pažeidimą padariusio verslo subjekto metinės apyvartos arba iki 2 mln. eurų, jei šis nepateiktų informacijos apie savo metines pajamas. Baudos dydis už plačiai paplitusį ar ES mastu plačiai paplitusį pažeidimą būtų apskaičiuojamas pagal jo metines pajamas praėjusiais metais atitinkamoje („pažeidimo nustatymo“) ES valstybėje, pavyzdžiui, Lietuvoje, jei tokį tyrimą inicijuotų Lietuvos rinkos priežiūros institucija. Taigi, jei bent trijų ES valstybių atsakingos rinkos priežiūros institucijos, vykdydamos bendrai koordinuotus veiksmus pagal Reglamentą (ES) 2017/2394, nustatytų reikšmingus tarpvalstybinius vartotojų teisių apsaugos ir (ar) nesąžiningos komercinės veiklos pažeidimus, darančius didelį poveikį kelių ES valstybių vartotojams, tokiam verslo subjektui galėtų būti skiriama „BDAR sankcijai“ prilyginto dydžio bauda.
Lietuvoje „Omnibus“ direktyvą įgyvendinančių įstatymų projektuose numatyta iki 6 proc. dydžio bauda nuo verslininko metinės apyvartos už pakartotinai padarytą nesąžiningos komercinės veiklos pažeidimą, kvalifikuotiną kaip plačiai paplitęs ar ES mastu plačiai paplitęs pažeidimas. Jei šiai nuostatai bus pritarta, Lietuvoje bus nustatoma dar griežtesnė atsakomybė nei „Omnibus“ direktyvoje verslininkui pakartotinai padarius pažeidimą, o tai, tikėtina, yra griežčiau nei kitose ES valstybėse.
Visgi, padarius vartotojų teisių apsaugos ar įstatymo draudžiamos nesąžiningos komercinės veiklos pažeidimą, kuris nebūtų prilyginamas plačiai paplitusiam ar ES mastu plačiai paplitusiam pažeidimui, būtų skiriama bauda iki 3 proc. verslininko turėtų metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, bet ne didesnę negu 100 tūkst. eurų, už pakartotinai padarytą per vienus metus pažeidimą būtų skiriama bauda iki 6 proc. verslininko metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, bet ne didesnė negu 200 tūkst. eurų.
Iki šiol maksimalios skiriamos baudos dydis už vartotojų teisių pažeidimą Lietuvoje sudarė iki 5 tūkst. eurų. Be to, už nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais naudojimą Lietuvoje net nebuvo įtvirtinta sankcijų. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba galėjo siūlyti verslo subjektui jas pakeisti, o imperatyvų įpareigojantį sprendimą galėjo priimti tik teismas. Naujos „Omnibus“ direktyvos reikalavimai nustatys istoriškai ženklų baudų padidinimą verslui už vartotojų teisių pažeidimus. Tai galimai prevenciškai atgrasys verslą nuo pažeidimų darymo, jų kartojimo. Reikia tikėtis, kad „Omnibuso“ inspiruota paskata leis atsakingam verslui naujai įsivertinti, aktualizuoti vykdomas pardavimų, prekių pardavimų skatinimo, rinkodaros strategijas, interneto erdvėje platinamą informaciją.
Lietuvos verslas turės iššūkių įgyvendinant naujus reikalavimus praktikoje, nes tam tikrų direktyvinių nuostatų turinys nėra visiškai aiškus, dažnai vertinamojo pobūdžio, jau dabar nėra vienodai suprantamas ES valstybėse. Galimai kiekvienu individualiu atveju sprendimą priims konkreti rinkos priežiūros institucija, nebus išvengta diskusijų dėl pernelyg griežto ar per subjektyvaus pažeidimo kvalifikavimo ne verslo naudai, palyginimų su galimai liberalesniu analogiškos situacijos ir faktinių aplinkybių vertinimu kitose Vakarų Europos valstybėse. Visa tai parodys praktika. Bet kuriuo atveju tikimasi, kad numatomi pokyčiai dėl vartotojų teisių leis jiems pasijausti labiau apsaugotiems.
