Nors krizė jau pasiekė piką – iššūkiai niekur nedingo
Šių metų sausio mėnesį Kinijos verslininkai išgyveno rimtus sukrėtimus: dėl eilinio „Covid-19“ protrūkio gamyklų darbuotojai tęsė veiklą net ir griežčiausio karantino sąlygomis, turėjo apsigyventi darbo bendrabučiuose, kuriuose trūko maisto ir medikamentų. Esant svarbių komponentų trūkumui iš tiekėjų pusės, dalis fabrikų buvo priversti sulėtinti gamybą, o likusieji – ją nutraukti. Dėl šios priežasties daugiausia eksportuojanti valstybė pasaulyje susidūrė su reikšmingu būtiniausių prekių trūkumu. Dar kartą smarkiai sutriko pasaulinė prekyba, ypač tose valstybėse, kurios iki tol palaikė glaudžius verslo ryšius su Kinija, pavyzdžiui, Australijoje ar Japonijoje.
Nors tai tik vienas iliustratyvus pavyzdys – procesai Kinijoje atspindi bendrą tiekimo krizės problematiką globalioje rinkoje ir aižėjančius logistikos procesus. Per pastaruosius metus tiekėjai ir gamintojai iš viso pasaulio patyrė daugybę išbandymų – susidūrė su žaliavų trūkumu ir vėlavimu vykdant užsakymus.
Reikia pripažinti, kad didžiausi globalios tiekimo krizės iššūkiai yra praeityje, tačiau 2023-ieji nežada lengvo reabilitacijos laikotarpio. „Bloomberg“ skaičiuoja, kad apytikriai 70 proc. prekių, gabenamų konteineriuose krovininiais laivais, yra tiekiamos pagal ilgalaikes sutartis, dėl kurių buvo sutarta dar pandemijos metu. Tai reiškia, kad mažmenininkams ir gamintojams teks palaukti, kol jie galės džiaugtis sumažintomis siuntimo kainomis.
Dar viena pasaulinė problema – tai jau kelerius metus besitęsianti lustų krizė. Globali lustų arba puslaidininkių tiekimo krizė daro poveikį daugeliui pramonės šakų: nuo buitinės elektronikos iki automobilių ar medicinos įrangos. Lustai yra kertinė bet kokių elektroninių prietaisų sudedamoji dalis, dėl kurių trūkumo daugelis didžiausių gamintojų turėjo priverstinai mažinti savo pasiūlą. Tai dirbtinai išdidino produktų paklausą, kainas ir prekių siuntimo terminus beveik visuose prekybos sektoriuose.
Atsižvelgiant į sparčiai besikeičiančias rinkos sąlygas, organizacijų vadovai turi ieškoti atsakymų į svarbiausius klausimus: kaip išlaikyti efektyvius veiklos procesus krizių metu ir kokios strategijos imtis, siekiant padidinti verslo atsparumą?
Lyderiai turi permąstyti verslo procesus, išnaudoti technologinius įrankius
Kaip veiksime pasirodžius „juodajai gulbei“ – iš anksto žinoti negalime, tačiau strategija šioje srityje yra kaip niekada svarbi. Todėl kiekvienas mažmenininkas turėtų pergalvoti žaliavų ir prekių kiekio planavimą. Jei iki tiekimo krizės, saugodami kaštus, galėjome sau leisti turėti minimalų produktų kiekį, nes nebuvo sunku greit ir pigiai jų atsivežti prireikus, – šiandien taip elgtis nėra racionalu. Išaugo tiek reikiamų žaliavų siuntimosi kainos, tiek ir laikas, per kurį gauname reikiamus produktus. Dėl to būtina iš anksto galvoti, kaip turėti optimalų produktų kiekį, išlaikant saugų balansą tarp pertekliaus ir stygiaus.
Kitas svarbus veiksnys – tai sandėlių ir logistikos procesų automatizavimas. Tokios modernios technologijos kaip dirbtinis intelektas ar daiktų internetas padeda stebėti tiekimo grandinės veiklą ir padidinti efektyvumą. Naujų technologijų diegimas yra būtinas tiek kaupiant, tiek ir paskirstant prekes. Tai leidžia išpildyti ir taip išaugusius rinkos reikalavimus: atlikti logistines užduotis greitai, tiksliai bei kokybiškai. Kiekvienas klientas, užsisakęs prekę internetu, nori ją gauti kuo greičiau, o tam, kad verslininkai galėtų šį poreikį išpildyti – reikalingi ypač tikslūs ir automatizuoti procesai, pradedant logistikos grandinėmis pervežant siuntas ir baigiant tiksliu siuntų skirstymu ar patogiu pristatymu.
Galiausiai, būtina iš naujo įsivertinti santykius su savo tiekėjais. Reikia pasiekti aiškius susitarimus ir išsirinkti racionaliai pagrindžiamus terminus, vykdant užsakymus. Ypač dinamiški logistinių procesų pokyčiai pasaulyje skatina iš naujo permąstyti savo prekių ir žaliavų partnerių pasirinkimus bei rasti alternatyvių tiekimo šaltinių. Kadangi Kinijos padėtis pasaulinėje tiekimo grandinės ekosistemoje silpnėja, specialistai pastebi, kad jos vietą gali greitai užimti ir kitos valstybės.
Jungtinių Tautų Organizacijos duomenimis, 2023-iaisiais Kiniją pagal populiacijos skaičių aplenks Indija. Nors gyventojų skaičius toli gražu nėra svarbiausias ekonomikos rodiklis – tai atspindi ir kelerius pastaruosius metus vykstančias verslo procesų tendencijas. „Apple“ jau perkėlė dalį „iPhone“ gamybos į Indiją bei rimtai svarsto tolimesnę plėtrą šioje valstybėje gaminant ir kitus įrenginius. Nors šioje valstybėje pagaminti maždaug 5 proc. naujojo „iPhone 14“ modelių, „JPMorgan“ analitikai tikisi, kad iki iki 2025 m. Indijoje bus gaminamas kas ketvirtas „iPhone“ išmanusis telefonas.
Tarp kitų ypač perspektyvių valstybių išsiskiria Tailandas – antroji pagal dydį Pietryčių Azijos ekonomika, kurioje šiuo metu gaminamos plataus spektro detalės: nuo automobilių dalių iki elektronikos įrenginių. Šioje šalyje įsitvirtino tokios bendrovės kaip „Sharp“ ir „Sony“, o artimiausiu metu turėtų prisijungti ir jų konkurentai. „Business Insider“ analitikai šalia Indijos bei Tailando išskiria ir kitas, taip pat perspektyvias valstybes: Vietnamą, Malaiziją, Bangladešą.
Nors šios rinkos nėra vienintelės, o lemiamas sprendimas visada priklauso nuo konkretaus verslo galimybių ar poreikių, rinkos analitikai siunčia svarbią žinutę – turime ieškoti būdų, kaip diversifikuoti savo tiekimo grandines. Tai reiškia, kad verslo operacijas reikia paskirstyti tiekėjams skirtingose šalyse ir apsirūpinti įvairiais produktais bei paslaugomis. Tik tokiu būdu būtų užtikrinamas optimalus prekių kiekis, jei, pavyzdžiui, vienas iš partnerių negalėtų įvykdyti savo įsipareigojimų.
Apibendrinant, šiandieniai pasaulinės tiekimo krizės sutrikimai parodė, jog įmonės turi būti lanksčios ir pasiruošusios netikėtiems pokyčiams. Siekdamos užtikrinti, kad jų tiekimo grandinės operacijos išliktų atsparios bei veiksmingos, įmonės turėtų pasirūpinti tiekėjų diversifikavimu, naujų technologijų naudojimu ir stengtis iš anksto numanyti visas galimas rizikas, kurias siunčia globali rinka.
