aA
Jei šiemet nusprendėte atostogas praleisti Lietuvoje, greičiausiai savo sprendimu likote patenkinti.
Laura Galdikienė
© Asmeninio albumo nuotrauka

Lietuvos gyventojai, šalies svečiai ir pajūrio verslininkai šiemet galėjo džiaugtis ypatingai šiltais ir saulėtais pavasariu bei vasara. Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, šių metų gegužės mėnuo buvo karščiausias nuo 1961 metų, o vasaros mėnesiais fiksuota maždaug 2 laipsniais aukštesnė temperatūra nei daugiametė norma. Visgi pernelyg džiūgauti nederėtų − pastarieji karščiai yra sparčios žmogaus veiksmų sukeltos klimato kaitos pasekmė. Situacijai ir toliau blogėjant, žmonijai už savo klaidas gali tekti sumokėti milžinišką kainą.

Neįprasta karščio banga šiais metais aplankė ne tik Lietuvą, ji buvo jaučiama visoje Europoje. Saulė svilino netgi įprastai vėsesniu klimatu pasižyminčioje Skandinavijoje. Karštis ir sausra sukėlė milžiniškus gaisrus Švedijoje, Graikijoje, kurie nusinešė ne tik žmonių gyvybių, bet ir padarė neatitaisomos žalos gamtai bei sudavė smūgį medienos pramonei. Klimatologai skelbia, kad dėl neįprastų orų kalta klimato kaita, ir prognozuoja, kad dėl jos panašios karščio ir šalčio bangos, kokias stebėjome šiemet Europoje, uraganai ir potvyniai, kokie siaubė pernai JAV, gali imti kartotis vis dažniau.

Paryžiaus susitarimas dėl klimato kaitos, kuris 2015 m. buvo pasirašytas beveik visų pasaulio šalių, siekia apriboti pasaulio temperatūros atšilimą iki 2 laipsnių, lyginant su lygiu iki pramonės revoliucijos. Deja, šiandien šis tikslo įgyvendinimas tampa vis mažiau įmanomas. JAV prezidentas D. Trumpas netiki žmogaus veiksmų sukelta klimato kaita ir mano, jog tai yra Kinijos sąmokslas, nukreiptas prieš JAV pramonę, tad iš šio susitarimo JAV pernai pasitraukė. Dėl to spaudimas kitoms šalims laikytis Paryžiaus susitarimo įsipareigojimų taip pat atslūgo. Pernai pasaulyje išaugus energijos paklausai buvo pasiektas naujas anglies dvideginio dujų emisijų, kurios laikomos pagrindiniu klimato kaitos kaltininku, rekordas.

Tačiau jei pasaulio temperatūros kilimas nebus suvaldytas, netrukus imsime jausti vis didesnį šių procesų poveikį gamtai, ekonomikai, žmonių sveikatai ir gyvenimo būdui ir net politikai. Dėl besikartojančių nepalankių oro sąlygų ūkininkams gali tekti vis dažniau susitaikyti su prastu derliumi, o vartotojams tai atsilieps aukštesnėmis maisto produktų kainomis. Dėl to šalių vyriausybės bus priverstos skirti dideles sumas gamtos stichijų padarinių likvidavimui, tad ilgainiui tai gali reikšti, jog finansavimas kitoms sritims gali mažėti, didėti mokesčiai arba menkti skolinimosi poreikis.

Gamtos kataklizmai, tikėtina, kels nemažai iššūkių ir draudimo bendrovėms, o besidraudžiantiems tai reikš didesnę draudimo kainą. Ekstremali oro temperatūra ir jos svyravimai gali sukelti ir sveikatos problemų, turėti neigiamo poveikio produktyvumui − įsivaizduokime kelininkus ar statybininkus, dirbančius 35-40 laipsnių karštyje. Išaugusios išlaidos kondicionavimui vasarą, o šildymui žiemą reikš sumenkusias kitų prekių ir paslaugų vartojimo galimybes.

Visgi labiausiai klimato kaita palies skurdžiausias pasaulio šalis – kai kuriose Afrikos bei pietų Azijos valstybėse gali tapti nebeįmanoma gyventi ir ūkininkauti, ir tai gali paskatinti migracijos bangą šiaurės kryptimi. Išaugę pabėgėlių srautai sukeltų ne tik ekonominių, bet ir politinių įtampų išsivysčiusiose šiauriau įsikūrusiose šalyse, sustiprintų populistų pozicijas. Jau dabar Europos šalys, priėmusios daug pabėgėlių, susiduria su išaugusiu rinkėjų palankumu populistinėms partijoms.

Kylanti pasaulio oro temperatūra turės neišvengiamos įtakos gyvūnams, augalams, kraštovaizdžiui – tikėtina, kad vis daugiau gyvūnų rūšių ateityje galėsime pamatyti tik zoologijos sode, o baltas Alpių kalnų viršūnes – senose nuotraukose. Siekiant išvengti nevaldomos pasaulio atšilimo spiralės, kurią sustabdyti taptų nebeįmanoma, žmonija privalo skubiai imtis aktyvių veiksmų, kad būtų sumažintos šiltnamio dujų emisijos.

Nuo 1990 m. Lietuva pasiekė didžiausią progresą visoje ES mažindama šiltnamio dujų emisijas, tačiau pastaruosius kelerius metus šalies progresas šioje srityje sustojo. Dėl to kyla rizika iki 2030 m. nepasiekti įsipareigojimo 9 proc. sumažinti šiltnamio dujų emisijas, lyginant su 2005 m. lygiu, o tai šaliai galėtų brangiai kainuoti.

Daugiausia šiltnamio dujų emisijų mūsų šalyje generuoja transporto (27 proc.) ir žemės ūkio (22 proc.) sektoriai, ir šių sektorių generuojamos emisijos kasmet didėja. Kelių transportas generuoja 90 proc. viso transporto sektoriaus emisijų, iš jų net 80 proc. tenka lengviesiems automobiliams. Šalies politikams būtina skubiai imtis priemonių skatinant gyventojus persėsti į mažiau taršias transporto priemones, vystyti viešąjį transportą ir skatinti gyventojus aktyviau juo naudotis. Automobilių taršos mokestis galėtų ne tik paskatinti gyventojus atsisakyti taršių automobilių, bet ir suteiktų valstybei fiskalinės erdvės aplinkosauginei paskatų sistemai įgyvendinti. Būtini griežtesni ribojimai ir žemės ūkyje.

Visgi, kaip byloja žinomas posakis − vienas lauke ne karys. Tam, kad kova su klimato kaita būtų išties efektyvi, būtinos pasaulinės bendruomenės pastangos: spaudimas šalims mažinti iškastinio kuro naudojimą, daugiau investuoti į atsinaujinančią energetiką ir pažangių sprendimų energetikoje vystymą, didinti energijos panaudojimo efektyvumą. Trumpuoju bei vidutiniu laikotarpiu kova su klimato kaita gali pristabdyti pasaulio ekonomikos augimą bei sukelti iššūkių šalims, kurių ekonomika yra paremta iškastinio kuro gavyba ir perdirbimu. Tačiau ilgesniu laikotarpiu aplinkai draugiškos investicijos galėtų paskatinti produktyvumo augimą ir prisidėti prie tvaresnio ekonomikos vystymosi.

Vartotojai taip pat turi svertų, kaip didinti spaudimą įmonėms ir vyriausybėms. Pavyzdžiui, ribodami produktų, kurių gamyba daugiausia prisideda prie šiltnamio dujų emisijų, vartojimą, atsisakydami taršių transporto priemonių, ribodami mėsos vartojimą – juk gyvulininkystė yra viena daugiausiai šiltnamio dujų generuojančių ekonomikos veiklų.

Gyventojai ir įmonės taip pat galėtų atidžiau rinktis savo investicijas, į investavimo kriterijus įtraukdami ir įmonių veiklos bei valstybių vykdomos politikos poveikį klimato kaitai. Toks spaudimas galėtų turėti net didesnį poveikį kovai su klimato kaita nei politikų veiksmai. Delsti daugiau negalima – juk nuo šiandienos žmonijos veiksmų priklauso ateities kartų galimybės gyventi ir kurti šioje žemėje.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Ignas Vėgėlė. Viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktai ar politikų kova dėl valdžios? (7)

Žiniasklaidoje nuskambėjus pareiškimams, kad švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė...

Giedrius Murauskas. Geriau niekada nesusidurti, bet susidūrus naudinga žinoti: tyčinis bankrotas (3)

Tyčiniai bankrotai Lietuvoje yra vieni iš sudėtingiau įrodomų atvejų teisminėje praktikoje,...

Gintarė Deržanauskienė. Kare laimėtojų nebūna (3)

Dar XVII amžiuje Izaokas Niutonas įrodė, kad veiksmas yra lygus atoveiksmiui. Šis dėsnis ne...

Jolanta Blažytė. Kova su skurdu, arba kaip rūpintojėlis pametė erškėčių vainiką (218)

Kol visuomenė karštai diskutuoja, kuri profesija yra labiau prestižinė – mokytojo ar...

Aistis Radavičius. Naujas politinis sezonas: kokie įvykiai laukia Lietuvos energetikos? (3)

Praėjusi vasara buvo gausi Lietuvos energetikai svarbių įvykių, tačiau ne mažiau aktyvus bei...

Top naujienos

Indrė Makaraitytė. Karšta žarijų duobė Gitanui Nausėdai – tylioji dauguma, kuri prieš gėjų teises (14)

Gitanas Nausėda net pačiam sau turbūt netikėtai sugalvojo, kad vienos lyties asmenų...

„Maximos“ vadovė po susitikimo su Skverneliu: užsidarytų ne tik maisto parduotuvės (533)

Trečiadienį įvykęs premjero Sauliaus Skvernelio ir prekybos centrų atstovų susitikimas nebuvo...

Po žinios apie Gražulio perkėlimą į Kultūros komitetą Seimo narys sulaukė viešų klausimų (34)

Antradienį parlamentinių frakcijų seniūnai nusprendė, kad, dėl kilusio pasipiktinimo,...

Paaiškino, kaip vyksta darbas nežymėtu policijos automobiliu: KET pažeidėjams prasprūsti šansų nėra (54)

Vieni jiems linki, kad „užkaltų“ variklis, kiti šypsosi, moja bei fotografuoja – Lietuvos...

Gabrielius Landsbergis trims kandidatams išsiuntė kvietimus dalyvauti TS-LKD rinkimuose atnaujinta 13.53 (432)

Tėvynės Sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų ( TS-LKD ) pirmininkas Gabrielius...

Burtas mestas: Europa „Nord Stream 2“ ir rusiškų dujų čiuptuvų nebeišvengs (16)

Žingsnis po žingsnio dingsta visi saugikliai, galintys užkirsti kelią projektui „ Nord Stream 2...

Tragiškai žuvusio modelio artimieji Ričardo Piniko atsiprašymo nebelaukia: atskleidė jo melą ir ėmėsi nepatogaus ginklo (197)

Lapkričio 23-iąją tragiškai žuvusio modelio Dovilės Didžiūnaitytės artimieji tikina iki šiol...

Po Kremliaus remiamo kandidato „pergalės“ – netikėtas ėjimas (12)

Rusijos centrinė rinkimų komisija (CRK) trečiadienį rekomendavo negaliojančiais paskelbti...

Užsakytas tortas valgytojams sugadino vestuvinę nuotaiką (100)

Laukėme sugrįžtančio sūnaus ir jo žmonos . Jie susituokė Anglijoje, ta proga jų prašymu...

Londono mados savaitės įkarštyje: tikrąsias ikonas galima išvysti tiesiog gatvėje (1)

Stebėti nesiliaujantį mados ciklą, kurį ant savo podiumų perteikia ryškiausi šio meto...