Nuo 1995 metų Lietuvos BVP vienam gyventojui, matuojant pagal perkamosios galios standartą, išaugo daugiau nei 4 kartus. Ekspertai ir politikai džiūgauja – šalis pademonstravo įspūdingą progresą. Visgi BVP augimas, nors ir yra svarbus, pats savaime negarantuoja aukštesnės visuomenės gerovės, pagal kurią piliečiai yra linkę vertinti šalies ekonomikos sėkmę. Ką apie Lietuvos gerovės pokyčius gali pasakyti alternatyvūs rodikliai?
Laura Galdikienė
© Bendrovės archyvas

Visuomenės gerovę įprasta vertinti pasitelkus šalyje sukuriamo BVP vienam gyventojui perspektyvą. Tačiau šiandien šis rodiklis susilaukia nemažai kritikos. Vis dažniau sutariama, jog BVP, kuriam nesvetimi rimti matavimo trūkumai bei pasikeitusios ekonomikos poreikių neatitikimas, yra uzurpavęs viešųjų diskusijų erdvę ir politinę darbotvarkę. Tuo tarpu ekonomikos augimo kokybės, teisingumo, tvarumo ir kiti visuomenės gerovės aspektai paliekami nuošalėje.

Apie būtinybę atsisakyti BVP „vienvaldystės“ ir kreipti viešąjį diskursą visuomenės gerovės linkme signalizuoja ir pasaulyje neseniai kilusi populizmo banga. Visuomenės nepasitenkinimas, nepaisant spartaus BVP augimo, jaučiamas ir Lietuvoje, kur neretai imama dvejoti, ar ekonomikos augimo vaisiai pasiekia visas visuomenės grupes ir prisideda prie bendros gerovės kilimo.

Sutariant, jog BVP yra ne pats geriausias gerovės progreso matas, yra bandymų ir siūlymų, kokiu kitu lengvai suprantamu ir komunikuojamu rodikliu būtų galima jį pakeisti ar papildyti. Ko gero populiariausias alternatyvus būdas stebėti gyvenimo lygio progresą yra pasitelkti į pagalbą iš atskirų rodiklių sukonstruotus indeksus. Šio būdo entuziastingai ėmėsi įvairios tarptautinės institucijos ne tik savo sudarytų indeksų pokyčių stebėjimui, bet ir šalių reitingavimui pagal juos. Šie indeksai pateikia įdomių įžvalgų apie Lietuvos visuomenės gerovės progresą.

Štai Jungtinių tautų Žmogaus socialinės raidos indekso reitinge (angl. Human Development Index), kuris vertina šalies pasiekimus sveikatos, švietimo ir pajamų dimensijose, Lietuva patenka tarp aukščiausiai įvertintų šalių ir užima 37 vietą iš 188 šalių. Visgi būtina paminėti ir tai, kad daugiausia progreso pasiekta iki 2010 m., tačiau nuo tada šalies progreso tempas gerokai sumenko ir 2015 m., lyginant su 2010 m., Lietuva šalių reitinge smuko 1 vieta žemyn. Be to, pakoregavus šį indeksą pagal pajamų, gyvenimo trukmės ir išsilavinimo nelygybės rodiklius, šalies indekso vertė sumenksta 10,5 proc. ir tai yra viena didžiausių korekcijų tarp minėtos grupės šalių. Tai iliustruoja, jog šalis patiria nemenkus gerovės nuostolius dėl šalyje egzistuojančios nemažos ne tik pajamų, bet ir sveikatos bei švietimo rezultatų nelygybės.

Tuo tarpu Pasaulio ekonomikos forumo sudarytame Įtraukiančio vystymosi indekso (angl. Inclusive Development Index) reitinge Lietuva ir šiemet, ir pernai tarp besivystančių šalių atsidūrė pirmoje vietoje ir aplenkė daugelį naujųjų ES šalių. Lietuva šiame reitinge patenka tarp 20 proc. pažangiausių besivystančių šalių pagal tokius rodiklius, kaip darbo jėgos produktyvumas, vidutinės disponuojamosios pajamos, nacionalinės santaupos ir netgi turto nelygybė, kuri yra gerokai mažesnė nei daugelyje senųjų išsivysčiusių šalių. Visgi pastarųjų 5 metų tendencijos atskleidžia ir nerimą keliančių ženklų. Augantis išlaikomo ir darbingo amžiaus gyventojų santykis, pajamų nelygybė, menkas progresas mažinant skurdą bei išaugęs santykinis išskiriamo anglies dvideginio kiekis neigiamai veikia visuomenės gerovę. Prasta gyventojų sveikata, apie kurią signalizuoja santykinai trumpa tikėtina sveiko gyvenimo trukmė, ir gana menkas progresas ją gerinant taip pat yra viena iš dėmesio reikalaujančių sričių.

Kiek kitokį sprendimą gerovės matavimo problemai siūlo „laimės ekonomikos“ apologetai. Pastarieji teigia, jog svarbiausia yra subjektyvus laimės vertinimas, kuris nustatomas apklausų pagalba, o politikos formuotojų užduotis ją maksimizuoti. JT Pasaulio laimės ataskaitoje ėmėsi reitinguoti šalis pagal suvokiamą laimės lygį ir bando įvertinti, kokie veiksniai jį lemia. Remiantis 2016 m. ataskaita, lietuvių suvokiama laimė per pastaruosius 10 metų sumenko, tačiau šalis vis dar patenka tarp 60 laimingiausių pasaulio valstybių ir reitinge gerokai lenkia kitas Baltijos šalis.

Visgi šis būdas vertinti gerovę turi ir trūkumų. Praktiškai sudėtinga nustatyti, kokie konkrečiai veiksniai lėmė suvokiamos laimės pokyčius, tad neretai gali būti sudėtinga parinkti galimus sprendimus. Be to, politinės priemonės net ne visada gali būti veiksmingos, kadangi laimės pojūtį gali veikti nuo jų nepriklausantys veiksniai, pavyzdžiui, asmeninės savybės, tautinės ypatybės, istorinė patirtis ar net nuotaika. Tad toks gerovės matas realybėje gali būti netikslus, o jo veikimas praktikoje − komplikuotas.

Visgi nepaisant išaugusio įvairių indeksų bei subjektyvaus laimės vertinimo populiarumo, pasaulyje bandoma kurti ir labiau rafinuotus naujus gerovės rodiklius, kurie taip pat galėtų tapti reguliariai stebimais. Pavyzdžiui, Stenfordo universiteto mokslininkai Jones ir Klenow sukonstravo visiškai naują gerovės matą, kuriame vartojimo duomenys koreguojami pagal tokius gerovės aspektus, kaip laisvalaikis, nelygybė bei tikėtina gyvenimo trukmė. Pavyzdžiui, pasirodo, jog dėl ilgesnės gyvenimo trukmės, mažesnės nelygybės ir trumpesnių darbo valandų Vakarų Europos šalyse gyvenimo standartai yra gerokai aukštesni, nei rodo BVP vienam gyventojui. Tuo tarpu besivystančiose šalyse, pavyzdžiui, Lotynų Amerikoje, Kinijoje, Pietų Azijoje, gyvenimo standartai yra gerokai žemesni, nei rodo BVP statistika. Lietuva šiame tyrime neanalizuojama, visgi tikėtina, jog „neblizgantys“ tikėtinos gyvenimo trukmės ir pajamų nelygybės rodikliai taip pat timpteltų šalies gyvenimo standartų įvertį žemyn.

Tad nors alternatyvių būdų įvertinti visuomenės gerovę ir jos raidą jau yra, kol kas visi minėti indeksai ir rodikliai sunkiai skinasi kelią į viešąsias diskusijas. Tikėtina, jog taip yra dėl to, kad ir patys politikai netrykšta dideliu užsidegimu kažką keisti – juk siekti ne vien spartaus, bet ir tvaraus bei įtraukiančio ekonomikos augimo būtų gerokai sunkesnė jiems tenkanti užduotis. Vis tik, net jei toks gerovės rodiklis ir nebūtų labai mėgstamas politikų, jis, tikėtina, paskatintų tiek visuomenę, tiek politikus pažvelgti į ekonomiką ir į visuomenės gerovę kompleksiškai ir paskatintų siekti teigiamų pokyčių. Kol kas vis dar keliaujame neturėdami aiškaus kompaso ir, nors judame greitai, nežinome, ar judame teisinga kryptimi.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

5 nematomi atrankos į darbą kriterijai, apie kuriuos nesusimąstėte (4)

Dažniausi patarimai ieškančiam darbo - žinoti, ko iš tikrųjų norite ir ką Jūs geriausiai...

„Rimi“ ir „Iki“ susijungimo artimiausiu metu nebus: ko išmokome (8)

2016 m. pabaigoje „ Rimi Lietuva“ atskleidė savo strateginį planą įsigyti bendrovę...

Daiva Lileikienė. Įtvirtintas kelias, kaip dirbti su konkurentu dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose (3)

Verslui – viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančioms įmonėms – naudinga žinoti apie naują...

Ar privalu priimti žemės savininką į medžiotojų klubą (43)

Jus piktina, kad negalite medžioti savo žemėje, kai kiti medžiotojai pleškina jūsų pasėlius...

Ieva Valeškaitė. Mokesčių reformos keliai ir klystkeliai (7)

Vyriausybė pagaliau pristatė po devyniais užraktais slėptą mokesčių reformą. Žengti trys...

Top naujienos

Dėl siūlomos pensijų reformos vieniems atlyginimas padidės, kitiems – sumažės (9)

Jeigu valdantieji iš tiesų pakeis pensijų kaupimo tvarką, dalies gyventojų atlyginimas į rankas...

„Sofos“ ūkininkus medžios naujomis taisyklėmis (5)

Prasidėjęs pasėlių deklaravimas gali dar labiau atsijoti vadinamuosius „sofos“ ūkininkus....

Visai Lietuvai pažįstamo Teodoro kova: tai, ką tenka patirti, nelinkėtų nė didžiausiam priešui (73)

Gąsdinančio dydžio auglys mažo, bet jau visai Lietuvai pažįstamo Teodoro galvoje nepasiduoda....

Grybauskaitės ir Skvernelio karas: vienam iš jų tai kainuos brangiai (646)

Konfliktas su prezidente Dalia Grybauskaite premjerui Sauliui Skverneliui gali kainuoti galimybes...

Orai: į šalį atklys nemalonūs reiškiniai (2)

Ilgą laiką lepinę orai subjurs. Pavasaris artimiausiu metu bus vėjuotas ir vėsus, dažnai...

Toronte į pėsčiuosius rėžėsi mikroautobusas: 9 žmonės žuvo, 16 sužeistų (54)

9 žmonės žuvo ir dar 16 buvo sužeista po to, kai judrioje sankryžoje Toronte į pėsčiuosius...

Indijos lūšnynų gyvenimo paragavęs lietuvis: čia gyvena net pasiturintys verslininkai (69)

Beveik mėnesį keliavau po Indiją, kuri žinoma kaip stulbinančių kontrastų šalis. Penkios...

Kate Middleton ir princas Williamas pristatė savo naujagimį (174)

Balandžio 23-iąją visą pasaulį apskriejo džiugi žinia – britų karališkoji pora princas...

Antrame mūšyje ledo ritulio mūsų „Svajonių komanda“ sutriuškino Rumunijos rinktinę (53)

Lietuvos ledo ritulio rinktinė pasaulio ledo ritulio čempionato IB diviziono antrose rungtynėse...

Nenustebkite sulaukę VMI skambučio (28)

Gegužės 2 d. yra paskutinė diena deklaruoti praėjusių metų pajamas ir prireikus sumokėti...