aA
Vienetiniai darbo kaštai arba kitaip darbo sąnaudų ir produktyvumo santykis apdirbamojoje gamyboje nuo 2010 m. išaugo 26 proc. ir grėsmingai artėja prie 2008 m. Kai kuriose veiklose, pavyzdžiui, informacijos ir ryšių, šis santykis jau siekia visų laikų aukštumas. Vis dažniau pasigirsta įspėjimų, kad tokia situacija nėra tvari ir gali pasireikšti sumenkusiomis šalies eksportuotojų galimybėmis konkuruoti užsienio rinkose.
Laura Galdikienė
© Bendrovės archyvas

Šiuos nuogąstavimus patvirtina Europos Komisijos atliekama pramonės įmonių apklausa, kuri rodo, kad nuo 2016 m. Lietuvos įmonės vis prasčiau vertina savo konkurencinę padėtį ir ES rinkoje, ir už jos ribų.

Visgi pastaraisiais metais pastebimas atotrūkis tarp konkurencingumo rodiklių tendencijų ir faktinių eksporto rezultatų. Nepaisant menkstančio konkurencingumo, eksportas pernai ir šiemet demonstruoja įspūdingus augimo tempus. Praėjusiais metais šalies įmonės eksportavo 13,6 proc. daugiau prekių ir paslaugų nei 2016 m., o šiemet metinis eksporto (pastoviomis kainomis) augimo tempas nors ir sulėtėjo, tačiau pirmąjį ketvirtį dėl spartaus paslaugų eksporto augimo vis dar siekė aukštus 10,4 procentų.

Šalies eksportuotojai sugebėjo auginti eksporto apimtis sparčiau nei konkurentai – pernai Lietuvos eksporto dalis pasaulinėje eksporto rinkoje išaugo ir buvo didžiausia nuo 2014 metų. Praėjusiais metais išaugęs eksportas lėmė didžiausią užsienio prekybos sąskaitos perteklių nepriklausomos Lietuvos istorijoje.

Visgi tikėtina, jog didelė dalis spartaus pastarojo laikotarpio prekių ir paslaugų (ypač transporto) eksporto augimo yra susijusi su vienkartiniais veiksniais. Vienas svarbiausių tokių veiksnių − tai pernai suaktyvėjusi pasaulinė prekyba ir pagerėjusi ekonominė situacija Lietuvos pagrindinėse eksporto rinkose, ypač ES ir Rusijoje. Palanki šalies eksporto struktūra, orientuota į sparčiu paklausos augimu pasižyminčius produktus ir rinkas, galėjo kompensuoti neigiamą mažėjančio kaštų konkurencingumo poveikį ir net leido išplėsti rinkos dalį. Visgi šis poveikis turėtų imti slopti lėtėjant minėtų rinkų augimui, stiprėjant protekcionistiniams vėjams ne tik iš JAV, bet ir iš Vakarų Europos šalių, kurios siekia apsaugoti vietos vežėjus nuo Rytų Europos vežėjų konkurencijos.

Negalima ignoruoti ir to, kad pernai eksportą palaikė gana pigus euras. Pirmąjį praėjusių metų pusmetį pagrindinių prekybos partnerių valiutų atžvilgiu atpigęs euras leido įmonėms išlaikyti konkurencingas eksportuojamų prekių ir paslaugų kainas. Deja, antrojoje metų pusėje vėl ėmus brangti eurui kainų konkurencingumas sumenko ir šiemet euro vertė pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių valiutų atžvilgiu laikosi aukščiausiame lygyje per pastaruosius keletą metų. Tai gali slopinti Lietuvos įmonių galimybes konkuruoti už euro zonos ribų ir gali neigiamai veikti eksporto augimo perspektyvas.

Išnykus vienkartiniams eksporto augimą palaikantiems veiksniams, eksportuotojai gali susidurti su nemalonia realybe. Išlaikyti eksporto rinkos dalį augant vienetiniams darbo kaštams gali būti ypač sudėtinga, todėl gali tekti susitaikyti su mažėjančiais pelningumo rodikliais. Jau pernai apdirbamosios gamybos, informacijos ir ryšių bei profesine, technine ir moksline veikla užsiimančių įmonių veiklos pelningumo rodiklis šiek tiek sumenko, tačiau vis dar yra artimas ilgalaikiam vidurkiui.

Tad tolesnis spartus eksporto apimčių augimas tikrai nėra garantuotas, stebint mažėjančio konkurencingumo, lėtėjančio pagrindinių prekybos partnerių ekonomikų augimo, stiprėjančio protekcionizmo ir artėjančio „Brexit“ kontekstą. Tokioje aplinkoje tampa ypač svarbu užtikrinti, kad atlyginimų augimas šalyje būtų tvarus ir neviršytų produktyvumo augimo.

Šiandien tinkamų darbuotojų trūkumas yra pagrindinė ypač spartaus darbo užmokesčio augimo priežastis, todėl siekiant suvaldyti vienetinių darbo sąnaudų augimą, būtina didinti darbuotojų pasiūlą. Darbuotojų perkvalifikavimas, didesnės paskatos neaktyviems gyventojams, o ypač jaunimui ir vyresnio amžiaus gyventojams įsilieti į darbo rinką, didesnio gyventojų mobilumo skatinimas ir net platesnis sienų atvėrimas imigrantams sušvelnintų įtemptą situaciją darbo rinkoje ir suvaldytų netvarų atlyginimų augimo tempą.

Ypač svarbus vaidmuo tenka ir produktyvumo didinimo priemonėms, kurios turėtų apimti ne tik didesnes įmonių investicijas į įrengimus, bet ir į inovacijas – naujų pažangių produktų ir prekių ženklų kūrimą, novatoriškus įmonių valdymo sprendimus. Čia verslui, žinoma, ne pro šalį būtų ir valstybės institucijų pagalba.

Tikslingas ES paramos pinigų panaudojimas, švietimo kokybės kėlimas, didesnis verslo ir švietimo įstaigų bendradarbiavimas ir, apskritai, efektyvi valstybės inovacijų politika padėtų verslui kilti vertės grandine į viršų ir išlaikyti konkurencingą šalies eksportą. Tad nors šiandien eksporto rodikliai vis dar džiugina, nei eksportuotojams, nei politikos formuotojams atsipalaiduoti nederėtų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Linas Sesickas. Kas sumažins pajamų skirtumus: didesni mokesčiai ar labiau išprusę žmonės ir stipresni verslai? (5)

Pajamų nelygybė tampa nuolatine politinių debatų tema, o artėjantys rinkimai Lietuvoje ją tik...

Virgilijus Mirkės. Nauja pensijų išmokų tvarka ir atsakymas į vieną opiausių klausimų (7)

Yra vienas kausimas, į kurį atsakymą ir norėtume sužinoti, ir ne. Tas klausimas skamba taip:...

Donatas Jankauskas. Kodėl smulkusis verslas nesinaudoja FinTech sprendimais?

Lietuva – Europos finansinių technologijų centras. Tai girdėję, skaitę ir matę esame...

Martynas Miknaitis. Ką reikia žinoti, jei dirbate savarankiškai ir galvojate apie paskolą? (1)

Šiuo metu kas dešimtas Lietuvos gyventojas dirba savarankiškai, t. y. ne pagal darbo sutartį....

Tadas Vilčinskas. Nemokamas ikiteisminis darbo ginčų nagrinėjimas: ar tikrai naudingiau abiem šalims?

2018 m. spalio 24 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas , nagrinėdamas bylą Nr. 3K-3-378-701/2018,...

Top naujienos

Puteikis: esu patyręs praktiškai viską, kuo gyvena daugelis lietuvių (357)

„Aš ne tik kad žinau, kas yra turėti polinkį alkoholiui, žinau, kaip tai susitvarkyt, žinau...

Šakalienė: jaučiuosi kaip košmariškame sapne (810)

Seimo narė Dovilė Šakalienė viešai nekomentavo jai metamų kaltinimų, esą ji už Norvegijos...

Makabriškomis laidotuvėmis garsėjantys tibetiečiai šlykštisi mums priimtinu laidojimo būdu (43)

Lietuviui pavyko nuvykti į griežtai kontroliuojamą Tibetą, nors ten laisvai keliauti draudžiama....

Orai: sinoptikai perspėja – kelius kai kur jau dengs ledukas

Lapkritis persirita į paskutinį dešimtadienį ir, panašu, artėja prie jam būdingų orų.

Nuostolių užkluptas Jankauskas tiki jaunimu ir A lygos žaidėjais: mums nėra ko bijoti specialiai iš Belgrado (33)

Antradienį vakare Lietuvos futbolo rinktinė užbaigs kovas debiutiniame Europos tautų lygos...

Prasidėjo masiniai darbuotojų atleidimai: kam labiausiai verta sunerimti (136)

Praeitą savaitę Užimtumo tarnyba pranešė apie Lietuvos įmonėse numatomus masinius darbuotojų...

(Ne)skanūs lietuvio nuotykiai Berlyne: teko valgyti skalbykloje, autobuse ir net pasakų namelyje (9)

Dažniausiai keliaudami kur nors pavalgyti galvojame tik apie maistą – kad jis būtų skanus,...

Pirmadienį sutriko „Messenger“ veikla (8)

Pirmadienio vakarą sutriko „ Facebook Messenger “ veikla visame pasaulyje.

Kastytis Kerbedis atvirai prabilo apie karjeros pabaigą: aš jau noriu pabaigos, noriu į pensiją (23)

Pagauti sėkmės paukštę pavyksta daug kam, tačiau ją išlaikyti delnuose ilgiau nei akimirką...

Kraupus įvykis Jonavos r.: dingęs be žinios vyras rastas nužudytas savo namų teritorijoje sulaikytas įtariamasis (8)

Kauno policija informavo, kad pirmadienį buvo rastas nužudyto vyro kūnas, kuris buvo ieškotas kaip...