Reikiamų kompetencijų poreikis keičiasi
Planuoti savo karjerą Lietuvoje yra dar gana neįprasta, tačiau Vakaruose tai yra plačiai paplitusi praktika, leidžianti specialistams pasiekti geidžiamas pozicijas ir išvengti nemalonių ir nenumatytų karjeros vingių. Pačiam atsakingai rūpinantis savo karjera darbo rinkoje neabejotinai galima jaustis užtikrinčiau, o profesinėje srityje būti daug sėkmingesniu.
Būtų naivu manyti, kad darbo rinkoje tam tikri gebėjimai ir įgūdžiai bus vienodai vertinami visuomet, o tam tikrų kompetencijų turėjimas specialistui automatiškai garantuos gerą darbą. Dinamiška verslo ir technologinė aplinka šiandien lemia tai, kad darbdavių poreikiai, įmonėms reikalingos kompetencijos nuolat keičiasi, o tokia kaita savo karjera nesirūpinančius darbuotojus gali palikti „už borto“. Dėl to svarbu gebėti jausti, kokios kompetencijos darbo rinkoje yra paklausios, kokie specialistai yra vertinamai, o kurių aukso amžius galbūt jau eina į pabaigą.
Kliūtis karjeros galimybėms – pokyčių baimė
Jaučiant rinkos pulsą galima lengviau planuoti savo paties ėjimus ir priimti geresnius su darbu susijusius sprendimus. Be abejo, apčiuopti pokyčius ne visuomet yra lengva – ypač jei jie verčia keistis patį. Neretai samdomam darbuotojui būna sunku išeiti iš savos komforto zonos ir pripažinti, kad dabartinis darbas ar užimama pozicija, nebėra perspektyvi ir neatveria naujų karjeros galimybių.
Be to, dažnas specialistas neretai yra įsitikinęs, kad gali dirbti tik vienoje srityje ar sektoriuje, todėl net ir pasitaikius galimybei savo karjerą pasukti kita – labiau perspektyvia – kryptimi, tam nesiryžta. Vis tik gebėjimas persiorientuoti, keisti darbo profilį ar sritį dirbantiesiems bus vis labiau reikalingas, o lankstumo ir planavimo kombinacija taps tikruoju raktu į sėkmę.
Apsiriboti karjera viename sektoriuje nepatartina
Išbandyti save bent keliose srityse pravartu kiekvienam – nuo žemiausios grandies darbuotojo iki vadovo. Daugybę metų vienoje, pavyzdžiui, gamybos, prekybos, finansų, paslaugų ar kitoje srityje dirbantys specialistai darbo rinkoje dažnai imami vertinti kaip vienpusiški ir per mažai universalūs, todėl pokyčiams galiausiai pribrendus susirasti darbą kitokio pobūdžio įmonėje jiems neretai būna sudėtinga. Per didelis darbuotojo prisirišimas prie vienos srities įmonių ypatingai rimtų rūpesčių gali kelti, kai tasai sektorius traukiasi ar patiria kitas reikšmingas transformacijas.
Panašią situaciją šiuo metu galima stebėti bankininkystės sektoriuje. Bankams jungiantis, optimizuojant savo resursus, mažinant klientų aptarnavimo centrų skaičių daliai darbuotojų – net ir turinčių daug patirties bei reikiamų kompetencijų – vietos nebelieka. Jiems tenka ieškoti darbo kitų sričių organizacijose, bet persiorientuoti po ilgo laiko dirbant tame pačiame sektoriuje dažnai būna nelengva. Atsakingas karjeros planavimas tokių aklaviečių profesiniame kelyje gali padėti išvengti.
Ėjimas paskui vadovus nebūtinai naudingas
Kitas pavyzdys, kuomet darbuotojai dėl savotiško inertiškumo dažnai neišnaudoja naujų karjeros galimybių, yra prisirišimas prie esamų vadovų ar įmonės savininkų. Toks prisirišimas dažniausiai yra būdingas ilgą laiką vienoje vietoje su tais pačiais vadovais ar akcininkais dirbantiems žmonėms. Karjeros posūkius jie dažnai svarsto tik tokiu atveju, jei tai daro jų viršesnieji.
Ėjimas paskui „bosą“ yra dažna praktika, tačiau ne visuomet gera. Jei vadovui pereiti dirbti į tam tikrą naują įmonę gali būti naudinga, ta pačia kryptimi pasukti nebūtinai yra palanku jo komandai. Kiekvienas specialistas turėtų individualiai vertinti savo situaciją ir spręsti, kas yra geriausia jam pačiam. O dažnai geriau yra ne paprasčiausiai sekti paskui vadovus ar akcininkus, o siekti įvairesnės patirties, galimybių tobulėti ir augti, išmėginti darbą skirtingų kultūrų įmonėse.
Svarbu žinoti, ko nori
Vis tik savo karjeros sau tinkama linkme dalis specialistų nebando pasukti, jos neplanuoja dėl to, kad nežino, kaip tai padaryti ir nuo ko reikėtų pradėti. Nepaisant to, kad sąlygos karjeros vairą paimti į savo paties rankas šiandien yra geresnės nei, tarkime, prieš 10–15 metų. Šiandien darbo rinka yra labai aktyvi, verslai vykdo plėtrą, įmonės ieško specialistų įvairioms pozicijoms užimti.
Karjeros, kaip ir bet kurio kito dalyko, planavimas turėtų prasidėti nuo tikslo nusimatymo, atsakymo sau į klausimus, kokį darbą iš tiesų norėčiau dirbti, kokioje įmonėje jaučiausi geriausiai, kiek didelės mano ambicijos, susijusios su kilimu karjeros laiptais. Kai žinoma, kuria kryptimi norima judėti, reikia nusimatyti tarpines stoteles, žingsnius, leidžiančius tikslingai siekti tikslo. Visuomet egzistuoja tam tikri laipteliai, kuriais reikia užlipti norint pasiekti karjeros aukštumas ar norimą poziciją.
Planavimas leidžia išlikti paklausiam rinkoje
Pavyzdžiui, jei buhalteriu dirbantis asmuo nori užkopti iki įmonės finansų vadovo pozicijos, tai tam reikia tikslingai sukti savo karjerą tam tikra linkme. Vargu, ar galima tikėtis keliolika metų dirbti buhalteriu, o vieną dieną paprasčiausiai sulaukti pasiūlymo užimti finansų vadovo poziciją. Greičiausiai pirmiausia teks siekti vyr. buhalterio, tuomet finansų analitiko, kontrolieriaus ir tik tuomet vadovo pozicijos. Savo karjeros tikslingai neplanuojant norimas darbas greičiausiai liks tik svajone.
Daliai specialistų savo karjerą planuoti yra tiesiog būtina, jei jie nori išlikti paklausūs darbo rinkoje. Pavyzdžiui, apskaitininko profesijos perspektyvos tampa vis labiau miglotos. Jau dabar vis daugiau apskaitos funkcijų yra automatizuojamos ir skaitmenizuojamos. Panašus likimas laukia ir ne vienos kitos profesijos, todėl specialistams svarbu įvertinti, ar jų darbui nekyla rizika išnykti. Jei vis tik abejonių yra, reikėtų pagalvoti ir apie planą B.
Savo karjerą planuoti reikėtų jau nuo pirmojo darbo, o kiekvieną naują žingsnį derėtų vertinti ne tik per trumpalaikės finansinės naudos ar prestižo, bet ir karjeros perspektyvų prizmę. Kitaip tariant, kaskart svarstant apie naują darbo vietą ar poziciją, reikėtų užduoti sau klausimą – ar šis darbas gali tapti tramplinu mano karjerai, ar atvirkščiai – apribos mano galimybes ir apsunkins tolimesnį kopimą karjeros laiptais.
