aA
Vis dažniau pasigirsta svarstymų, kad pasaulio ekonomika nebėra tokia tvirta kaip anksčiau. Netyla nuožmios ekonomistų diskusijos – spėliojama, ar netrukus antraštėse vėl pradės mirgėti žodžiai „ekonomikos krizė“. Nerimas jaučiamas ir investicijų rinkoje. Bet ar tikrai krizė artėja? Jei ji ateis, kas nutiks tarpusavio skolinimo rinkai (P2P lending)?
Laimonas Noreika
© Asmeninio archyvo nuotr.

Nepriklausomai nuo to, ką atneš ateitis, kviečiu pasvarstyti, ką recesija gali reikšti investicijoms į tarpusavio skolinimą. Jei iki šiol neinvestavote į tarpusavio paskolas, ar dabar tikrai tinkamiausias laikas tai daryti?

Kas nutiktų tarpusavio skolinimui ištikus krizei?

Nepatogi tiesa yra ta, kad niekas tiksliai nežino, kaip krizė paveiktų tarpusavio skolinimą – ši finansinė inovacija dar nėra perėjusi viso verslo ciklo.

Per praėjusią 2007–2008 metų krizę Europoje veikė tik viena P2P skolinimo platforma – Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi „Zopa“. Įdomu tai, kad ji tikrai nepalankiu metu parodė daug vilčių teikiančius rezultatus. Netgi siaučiant, kaip dabar manoma, didžiausiai finansų krizei nuo Didžiosios depresijos laikų, „Zopa“ investuotojai gavo grynąją 4 proc. grąžą. Tuo metu beveik visi kiti finansų rinkos žaidėjai skaičiavo didžiulius nuostolius.

Investuotojus turėtų guosti ir tai, kad, jei ištiktų panaši finansinė katastrofa, tarpusavio skolinimas nėra veikiamas tų didžiųjų blogybių, kurios užaštrino praėjusią krizę. Priešingai nei didieji bankai, tarpusavio skolinimo platformos nėra svertinės ir netaiko dalinių atsargų bankininkystės. P2P skolinimo platformose kiekvienas investuotojo įdėtas euras yra paskolinamas.

Negana to, P2P paskolos, kaip turto klasė, nėra tokios nepastovios kaip akcijos, o jų palūkanų normos taip jautriai nereaguoja į nedidelius centrinio banko palūkanų normų svyravimus. P2P paskolos yra puikus diversifikavimo pavyzdys, nes jose per daug neatsispindi kitų turto klasių, pavyzdžiui, akcijų ar obligacijų, svyravimai. Finansinio nuosmukio atveju P2P paskolos būtų puiki atsvara akcijų ir obligacijų investiciniam portfeliui.

Ekonominio nuosmukio įtaka

Įvykus ekonomikos šokui, neįvykdytų įsipareigojimų (angl. default rates) neišvengiamai būna daugiau. Ar tarpusavio skolinimo rinka išliks ir klestės, priklausys nuo nuosmukio stiprumo ir to, kaip atskiros platformos bus pasiruošusios blogiausiam scenarijui.

Mažo nuosmukio atveju kredito paklausa greičiausiai nepakistų. Tačiau bijodami daugiau neįvykdytų įsipareigojimų, bankai gali aštriai sureaguoti, nutraukti skolinimą ir nepagrįstai vengti rizikos. Tokiu atveju tarpusavio skolinimas taptų patrauklia alternatyva fiziniams asmenims ir įmonėms, mat bankams atsisakius būtų ieškoma alternatyvių skolinimosi galimybių (ypač skolų konsolidavimo ir refinansavimo tikslais). Nepaisant daugiau nevykdytų įsipareigojimų, daugiau P2P paskolų paraiškų šiai rinkai leistų pamatyti ir šviesiąją ekonomikos krizės pusę.

Jei vis dėlto nuosmukis stiprėtų, prasidėtų sunkumai. Bendra kredito paklausa ekonomikoje sumažėtų, o namų ūkiai ir įmonės į gilėjantį ekonomikos nuosmukį reaguotų atidėdami pirkimus ir mažindami skolinimąsi. Bankams panikuojant ir toliau ribojant skolinimą, P2P investuotojams gali nebeužtekti drąsos užpildyti bankų paliktą vakuumą. Baimindamiesi daugiau įsipareigojimų neįvykdymo atvejų, daugelis investuotojų apleistų rinką.

Sumažėjus skolintojų, P2P paskolų rinka pradėtų buksuoti. Norėdamos išlikti, tarpusavio skolinimo platformos turėtų remtis į atsarginius išteklius, kuriuos sukaupė kylančios ekonomikos laikais. Silpnesnės platformos (neturinčios tokių atsargų) privalėtų remtis į likusius drąsius investuotojus. Kad jų pritrauktų, šios platformos turėtų kompensuoti neįvykdytus įsipareigojimus didindamos paskolų palūkanų normas.

Be tam tikrų apribojimų, silpniausios P2P platformos taip patektų į užburtą ratą. Jei jos siūlytų paskolas didesnėmis nei rinkos palūkanų normomis, kreditingiausi paskolų gavėjai pradėtų paskolų ieškoti kitur. Norėdamos išlaikyti kredito paklausą savo platformose, silpniausios P2P platformos patirtų spaudimą mažinti reikalavimus ieškantiems paskolos ir įtraukti aukštos rizikos klientų segmentą. Didesnė rizika reikštų daugiau nevykdytų įsipareigojimų ir mažesnę grąžą investuotojams. Tokiu atveju investuotojai reikalautų dar aukštesnių palūkanų, kad kompensuotų nuostolius. Ir užburtas ratas sukasi iš naujo.

Vis dėlto net ir aprašytas blogiausias krizės scenarijus nesužlugdytų visos tarpusavio skolinimo rinkos. Racionalu tikėtis, jog mažesnės ir ekonomikos nuosmukiui nepasirengusios platformos būtų parklupdytos. Todėl investuotojai, išsirinkę finansiškai stiprias bendroves, ne tik sumažins tiesioginę riziką per krizę, bet ir, tikėtina, ateityje gaus didesnes išmokas. Po krizės nemažai neišmokėtų paskolų (krizės metu įstrigusių pas persidirbusius ir tik kava gyvus skolų išieškotojus ir antstolius) galiausiai vis tiek būtų išieškotos.

Kaip išvengti likvidumo problemų ir suvaldyti emocijas?

Finansinės suirutės metu nepakaks stiprios tarpusavio skolinimo platformos ir gerai diversifikuotų investicijų. Viena didesnių bėdų gali tapti sumažėjęs paskolų likvidumas.

Investuotojų paskolos gali būti mokios ir pelningos, bet jei per krizę jiems pritrūks grynųjų pinigų, rasti pirkėją antrinėje rinkoje gali būti sunku. Kad netektų paskolų parduoti su milžiniška nuolaida, investuotojai turėtų įsitikinti, jog jų investicijų išmokų periodai yra tolygūs ir juos reguliariai pasieks kapitalo srautas – tai leis bet kada pasitraukti arba reinvestuoti.

Tarp patyrusių investuotojų ir taip stebėtinai dažnas nerimo jausmas, o ekonominiu nuosmukiu emocijos tik sustiprėja. Viename Kalifornijoje atliktame ir „Journal of Finance“ aprašytame tyrime pateikiama išvada, jog pacientų skaičius ligoninės priimamajame atitinka kasdienius akcijų kainų svyravimus. Stiprus akcijų rinkos kritimas daro tiesioginį poveikį investuotojų sveikatai ir iš esmės reiškia per kitas dvi dienas padidėjusį pacientų srautą.

Reguliariai tikrinti savo investicinio portfelio našumą – svarbu, bet nereikėtų persistengti. Žvelkite į tai ramiai ir nepamirškite, kad ilgalaikis jūsų investicijų potencialas galų gale atsvers bet kokius trumpalaikius sunkumus ar svyravimus.

Kantrybės!

2019-ųjų ataskaita „Quantitative Analysis of Investor Behaviour“ abejonių nepalieka. Bandymas nuspėti rinką yra svarbiausia priežastis, kodėl investuotojai praranda pinigus. Visos kitos priežastys (mokesčiai, netikėtas likvidumo poreikis, pinigų investavimui trūkumas) yra antrinės.

Investuotojai neturi kantrybės laikytis savo investicijų daugiau nei 4 metus. Daugelis per greitai panikuoja ir nepakankamai ilgai įsipareigoja, kad gautų visą grąžą. Daugelis perdega stengdamiesi neatsilikti nuo daug laiko atimančių 24/7 rinkos naujienų – nuolat tikrina savo portfelį ir nerimauja, ar investuoja į optimaliausias obligacijas, akcijas ir paskolas.

Investicijos į P2P skolinimo platformas reiškia įsipareigojimą. Negausite pelno, jei blaškysitės ir parduosite savo paskolas antrinėje rinkoje vos pasirodžius pirmiesiems galimos krizės požymiams. Jūsų investicijos nedidės taip greitai, kaip galėtų, jei neinvestuosite savo pajamų – taip prarasite eksponentinio augimo galimybę.

Gyvename keistu laiku

Įprastai investuotojai investuoja, kad uždirbtų daugiau. Šiais laikais dėl nerimo rinkose daugelis griebiasi saugiausio varianto – vyriausybės obligacijų, kurių net ketvirtadalis dabar jau parduodamos nepelningai. Tai yra 13 mln. dolerių vertės obligacijų, kurios, jei laikomos iki termino, reiškia garantuotus nuostolius.

Įprastai nematome dviejų didžiausių Europos ekonomikų – Vokietijos ir Jungtinės Karalystės – pranešimų apie ekonomikos susitraukimus 2019 m. antrąjį ketvirtį. Ir nesitikime, jog aukso, saugaus investuotojų prieglobsčio, kaina bus pasiekusi aukščiausią tašką per pastaruosius šešerius metus.

Įprastai vyriausybės moka daugiau, kad galėtų ilgiau skolintis. Tačiau 10 metų JAV iždo obligacijų pajamingumas dabar yra mažesnis nei 3 mėnesių. Tokios pelno kreivės inversijos paprastai pranašauja artėjančių krizę – JAV jos numatė visas aštuonias krizes nuo 1960 m.

Lėtėjančio pasaulinės ekonomikos augimo ir neužtikrintumo dėl prekybos politikos kontekste centriniai bankai visame pasaulyje mažina palūkanų normas ir bando netradicinėmis priemonėmis skatinti augimą.

Tai kur ta krizė? Čia verta pabrėžti, kad ne viskas vien balta ir juoda. Atlyginimai didėja, asmeninis vartojimas kyla, pasaulio ekonomika, nors ir lėčiau, bet vis dar auga. Tad jokia keistenybė dabartinėje ekonominėje situacijoje tiesiogiai nereiškia „artėjančios krizės“. Bandyti nuspėti ar lažintis dėl tikslios akimirkos, kada gi tą krizę pamatysime, būtų tikrai kvaila.

Jokia šiame straipsnyje pateikta informacija nėra investicinis patarimas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
5.0000

Tomas Ambrasas. Kibernetinis ir duomenų saugumas – svarbiausias prioritetas finansinių paslaugų rinkoje

Verslui labiau sukant link skaitmeninių verslo modelių, vis daugiau duomenų sugeneruojama ir...

Mantas Nemickas. Koks verslas iš tikrųjų gali vadintis tvariu?

Apie tvarią veiklą dabar kalba kiekvienas verslas. Tačiau šis terminas visų suvokiamas...

Jūratė Cvilikienė. Kodėl Kalėdos prasideda rudenį? (1)

Sutikite, rudens pradžioje parduotuvėse pamatę kalėdines dekoracijas ir išgirdę etatines...

Nerijus Mačiulis. Quo vadis, VVĮ? (3)

Lietuvoje šiuo metu yra 54 valstybės valdomos įmonės (VVĮ), jų turtas siekia 9,7 milijardo...

Antanas Matusa. Pribrendo laikas diskusijoms apie atostoginių sistemos tobulinimą (4)

Pastaruoju metu žiniasklaidoje netyla aršios diskusijos apie tai, kaip būtų galima supaprastinti...

Top naujienos

Įtarimai Venckienei: mįslingi JAV išbraukymai ir teisiniai pančiai teisėsaugai (194)

Iš už Atlanto į Lietuvą pargabentos buvusios teisėjos Neringos Venckienės įtarimų sąrašą...

Vilniuje vilkikas įstrigo po tiltu: susidarė milžiniška spūstis papildyta (98)

Pirmadienį Vilniuje , Oslo gatvėje, vilkikas įstrigo po tiltu. Pirminiais duomenimis, apgadintas...

Per šnipų mainus išlaisvinto norvego istorija sukrėtė vietinius: tai tiesiog nerealu (26)

„Dėkoju daugeliui žmonių už paramą per šiuos dvejus metus, o ypač – savo šeimai, ji buvo...

Vairuotojai nežino, kaip sukti į dešinę prie naujų šviesoforų: stovi, nors gali važiuoti (38)

Nuo lapkričio pirmosios įsigaliojo naujos Kelių eismo taisyklės ( KET ), apibrėžiančios, kaip...

Mačiulis žino, kur reiktų ieškoti pinigų pensijų didinimui (21)

Jei valstybinės įmonės būtų valdomos efektyviau, į biudžetą būtų surenkama pakankamai...

Lifte vien chalatu apsirengusį Gitaną Nausėdą sutikęs Stano: girdėjau, kaip žmonės stebėjosi (5)

Stanislavas Stavickis-Stano socialiniuose tinkluose pasidžiaugė su sūnumi lifte sutikęs Lietuvos...

Veryga prašo kantrybės: medikų vidutinės algos turėtų pasiekti 3250, slaugytojų – 1625 eurus (76)

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad ministerija tesės įsipareigojimus kitąmet...

Elžbietos II sūnus princas Andrew pagaliau prabilo: atsivėrė apie draugystę su prievartautoju ir santykius su nepilnamete (7)

Ką tik BBC kanalu transliuotoje laidoje princas Andrew atvirai papasakojo apie bičiulystę su...

Kęstutis Girnius. Ar Europa eis ten, kur Macronas ją ves? (51)

Prieš kelias savaites Prancūzijos prezidentas E. Macronas interviu savaitraščiui...

Lietuviai atsakė, kokį nekilnojamojo turto mokestį mokėtų (384)

Gyventojai sako nepritariantys, kad būtų priimtas visuotinis nekilnojamojo turto (NT) mokestis, ir...