aA
Lietuvoje 2019 metai prasidėjo mokestinėmis reformomis – įsigaliojo LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo, LR pensijų socialinio draudimo įstatymo, LR mokesčių administravimo įstatymo (MAĮ) pakeitimai.
Laimonas Marcinkevicius
© Asmeninins albumas

Daugiausia dėmesio visuomenėje sulaukusios reformos – socialinio draudimo įmokų perskirstymas, privaloma pensijų kaupimo sistema. Tačiau ne ką mažiau svarbesni pakeitimai įsigaliojo MAĮ 401 straipsniu. Įstatymų leidėjas įtvirtino naują mokesčių mokėtojų kategoriją – minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus atitinkantis subjektas. Iš čia kyla pareiga - atitiktis minimaliems patikimo mokesčių mokėtojo kriterijams. Tačiau kyla klausimas, ar atitikčiai užtikrinti pakaks nedaryti teisės pažeidimų? Ir kokią realią įtaką tokie pakeitimai turės verslui?

Kodėl toks reguliavimas?

Pareiga mokėti mokesčius teismų praktikoje pripažįstama konstitucine pareiga. Konstitucijos 127 straipsnis įtvirtina, kad „Valstybės biudžeto pajamos formuojamos iš mokesčių, <...>“, o ir ne paslaptis, kad mokesčiai sudaro didžiąją valstybės biudžeto dalį. Pažymėtina, kad tik mokant mokesčius valstybė gali tinkamai funkcionuoti, užtikrinti finansų sistemos stabilumą. Patikimo mokesčių mokėtojo sąvokos įvedimas yra šios konstitucinės nuostatos vykdymo priemonė. Nustatant minimalius kriterijus patikimam mokesčių mokėtojui, įstatymų leidėjas siekia atkreipti dėmesį ir pažymėti, jog ši mokesčių mokėtojų pareiga yra esminė ir už jos netinkamą vykdymą kils neigiamos pasekmės.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) nurodo, kad iki šiol mokesčių administratoriui nebuvo įtvirtinta galimybė diferencijuoti mokesčių mokėtojus pagal tai, kaip jie vykdo mokestines prievoles, kadangi Lietuvos mokesčių teisė to nenumatė. Dabartinis reguliavimas numato mokesčių mokėtojų skirstymą į patikimus ir nepatikimus. Šio skirstymo išdava – mokesčių mokėtojams, neatitinkantiems bent vieno iš minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, bus taikomi apribojimai. VMI taip pat nurodo, kad apribojimų sąrašas nepatikimiems mokesčių mokėtojams startuoja tik su 4 apribojimais, tačiau ateityje esant „įstatymų leidėjo valiai“ šis sąrašas gali būti plečiamas.

Taip pat Lietuva nėra pirmoji šalis įsivedusi tokį reguliavimą. 2016 m. sausio 1 d. Vengrijoje priimti pakeitimai, kuriais taip pat įtvirtinti patikimų ir nepatikimų mokesčių mokėtojų kriterijai. Tiek pačių kriterijų Vengrijoje nustatyta daugiau nei Lietuvoje, o taip pat ir pasekmės apima platesnį ratą.

Bendrai Lietuvoje šiuo metu visose srityse siekiama skaidrumo: antikorupcinės programos (medicinos įstaigose, policijoje), mokestinio „šešėlio“ mažinimas (naujais pakeitimais siekiama ištraukti mokesčių iš „šešėlio“), naujai priimtas LR pranešėjų apsaugos įstatymas, internete pasirodė įstaigoms skirti vidiniai kanalai, kaip antai Legal24.lt (saugomi pranešėjai ir taip skatinama pranešinėti apie pažeidimus). Todėl įtvirtinti minimalūs patikimo mokesčių mokėtojo kriterijai šioje valstybės politikos stadijoje neturėtų stebinti.

Reguliavimo subjektai – tiek fiziniai tiek juridiniai asmenys

Nepatikimais mokesčių mokėtojais galės būti pripažinti tik juridiniai asmenys ir fiziniai asmenys, kurie užsiima individualia veikla. Tai reiškia, kad fiziniai asmenys, kurie nevykdo individualios veiklos, būti pripažinti nepatikimais mokesčių mokėtojais negalės. VMI atsakydama į „Verslo žinios“ užduotus klausimus pasisakė, kad nesvarbu ar fizinis asmuo dirba su verslo liudijimu, ar su pažyma, jis vis tiek bus laikomas užsiimančiu individualia veikla.

Šioje vietoje svarbu pastebėti, kad juridinio asmens atitiktis minimaliems patikimo mokesčių mokėtojo kriterijams gali priklausyti ir nuo juridinio asmens vadovo ar kitų atsakingų asmenų. Šios dvi sąvokos įstatyme neapibrėžtos, nėra nurodyta, kas tiksliai laikytina juridinio asmens vadovu ar kitu atsakingu asmeniu. Pagal LR akcinių bendrovių įstatymą, juridinio asmens vadovas gali būti suprantamas kaip vienasmenis juridinio asmens valdymo organas. Tačiau MAĮ nenumato, jog reikėtų vadovautis būtent šiomis nuostatomis. Didžiosiose bendrovėse juridinio asmens valdymo struktūra susideda iš valdybos (angl. board of directors) ir direktoriaus (angl. chief executive officer – CEO). Būtent direktoriaus pareigas užimantis asmuo šio reguliavimo prasme turėtų būti suprantamas, kaip juridinio asmens vadovas. Kalbant apie valdybą, VMI išaiškinime nurodė, kad akcininkai ir valdybos narai nebus vertinami ir jų padaryti pažeidimai neturės įtakos juridinio asmens pripažinimui, kaip neatitinkančio minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų.

Sąvoka „kiti atsakingi asmenys“ šiuo atveju taip pat nėra aiški. Tačiau tikėtina, jog tai taip pat turėtų būti vadovaujančias pareigas užimantys asmenys. Kiekvienoje bendrovėje darbuotojų priskyrimas „kitų atsakingų asmenų“ kategorijai priklausys nuo vidinės bendrovės valdymo struktūros. Dažniausiai sutinkamos atskiriems skyriams vadovaujančios pareigybės – chief operating officer (COO), chief legal officer (CLO), chief financial officer (CFO). Kiekvienu atskiru atveju turėtų būti vertinama, ar tokias pareigas užimantis asmuo pateks į įstatyme apibrėžtas subjektų kategorijas.

Taigi, juridinio asmens vadovas ar kiti atsakingi asmenys gali užtraukti neigiamas pasekmes visam juridiniam asmeniui. Taip nutiktų, jeigu šie nubaudžiami už įstatyme numatytus nusižengimus arba nusikalstamas veikas, dėl kurių juridinis asmuo pripažįstamas neatitinkančių minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų. Negana to, VMI šią normą aiškina, kad net ir atleidus vadovą, kuris padarė nusikalstamą veiką arba nusižengimą, patikimo mokesčių mokėtojo statuso juridinis asmuo neatgauna. Norėdami išvengti tokių pasekmių kiekvienas iš subjektų pirmiausia turi įsigilinti į kriterijus ir suprasti už kokius teisės pažeidimus asmenys galės būti pripažįstami neatitinkančiais minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų.

Minimalūs patikimo mokesčių mokėtojo kriterijai

Juridiniai asmenys arba fiziniai asmenys užsiimantys individualia veikla neatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų jeigu:

1. Kriterijus: Įsigaliojusiu sprendimu jiems buvo skirta bauda už pajamų neįtraukimą į apskaitą ir kitus panašius nusižengimus (išvardinti 401 str. 1 d. 1 p.)

Sąlygos: Nuo sprendimo įsigaliojimo iki vertinimo dienos praėję mažiau kaip 3 metai; Mokesčių suma, kuri buvo neapskaičiuota didesnė nei 15 000 eurų

VMI paaiškinimas: Atskirų pažeidimų sumos nesumuojamos, t.y. jeigu per 3 metų laikotarpį padaryti keli nusižengimai ir jų bendra suma viršija 15 000 eurų, subjektas laikomas atitinkančiu kriterijus

2. Kriterijus: Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą įsigaliojusiu sprendimu buvo bausti už nelegalų darbą

Sąlygos: Nuo sprendimo įsigaliojimo iki vertinimo dienos praėję mažiau kaip 3 metai

VMI paaiškinimas: Bausmę dėl nelegalaus darbo paskirti gali ne tik VMI, bet ir VDI ar FNTT. Visais nubaudimo atvejais subjektas laikomas neatitinkančiu kriterijų

3. Kriterijus: Buvo nuteisti priimtu ir įsigaliojusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu (veikos išvardintos 401 str. 1 d. 3 p.)

Sąlygos: Nuo sprendimo įsigaliojimo iki vertinimo dienos praėję mažiau kaip 3 metai

VMI paaiškinimas: Net ir pakeitus juridinio asmens vadovą mokesčių mokėtojas laikomas neatitinkančiu minimalių kriterijų

4. Kriterijus: Buvo skirta bauda už padarytą administracinį nusižengimą (išvardinti 401 str. 1 d. 4 p.) arba buvo skirta bauda už vieną iš šių administracinių nusižengimų pakartotinai.

Sąlygos: Nuo sprendimo įsigaliojimo iki vertinimo dienos praėję mažiau kaip 1 metai; Paskirta bauda didesnė kaip 1500 eurų

VMI paaiškinimas: Jeigu administracinio nusižengimo sankcijoje numatyta didesnė bauda nei 1500 eurų, tačiau paskirta bauda yra mažesnė, tokiu atveju subjektas atitinka kriterijus;
Skirta bauda už administracinį nusižengimą padarius pakartotinai per 1 metus. Jeigu pirmą kartą buvo paskirtas įspėjimas, o antrąkart bauda – subjektas laikomas neatitinkantis kriterijų.

Neigiamos pasekmės

Tam, kad minimalūs mokesčių mokėtojo kriterijai neliktų tik formalumas, pakeitimais buvo nustatytos pasekmės tiems, kurie šių kriterijų neatitiktų. Buvo atlikti LR viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ), LR labdaros ir paramos įstatymo (LPĮ), MAĮ pakeitimai:

1) Pirmiausia informacija, ar asmuo neatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų nebus laikoma paslaptyje. Tam, kad tokia poveikio priemonė būtų teisėta MAĮ 38 str. 2 d. buvo papildytas 7 p. – mokesčių administratorius paslaptimi nelaiko informacijos dėl mokesčių mokėtojo atitikties minimaliems patikimo mokesčių mokėtojo kriterijams. Be to, VMI pareiškė, kad informacija apie asmenų neatitikimą minimaliems mokesčių mokėtojo kriterijams bus skelbiama VMI svetainėje.

2) VPĮ pakeitimai numato, kad perkančioji organizacija nustačiusi, jog tiekėjas yra neatitinkantis minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, turi pašalinti jį iš pirkimo procedūros. Toks reguliavimas užkerta kelią mokesčių mokėtojams, neatitinkantiems minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, atlikti darbus, teikti paslaugas ar prekes viešuosiuose pirkimuose.

3) LPĮ pakeitimai užkerta kelią mokesčių mokėtojams, neatitinkantiems minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, turėti paramos gavėjo statusą. LPĮ įstatymo pataisos numato, kad tie, kurie turi tokį statusą, jį praras. Pretenduoti į statuso atgavimą galės išpildę visas sąlygas – kreiptis galės tik po vienerių metų, o taip pat turės būti sumokėję visus mokesčius ir nepadarę nurodytų pažeidimų.

4) Galiausiai nuo 2020 sausio 1 d. įsigalios dar viena netiesioginė poveikio priemonė. Tuo metu įsigalios sutrupintas mokesčių išieškojimo senaties terminas – 3 metai. Tačiau tiems asmenims, kurie neatitiks minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų bus taikomas tas pats 5 metų ieškinio senaties terminas.

Svarbu paminėti, jog asmenys pripažįstami neatitinkančiais minimaliems patikimo mokesčių mokėtojo kriterijams bus tik už tuos pažeidimus, kuriuos padarė po 2019 m. sausio 1 d. Todėl asmenys, kurie padarė pažeidimus iki šios datos, tačiau atitinkamos institucijos sprendimas įsigaliojo po šios datos, neturėtų būti vertinami pagal naujuosius kriterijus. Kadangi įstatymas numato, jog vertinimas vyks pagal tuos, kuriuos padarė po 2019 m. sausio 1 d.

Taip pat terminai po padarytų teisės pažeidimų, kuriems suėjus kriterijai nebebus taikomi, bus skaičiuojami nuo tos dienos, kada įsigalios sprendimas dėl, veikos kuri lemia subjekto nepatikimumą. Tai reiškia, kad jeigu teisės pažeidimą konstatuojantis sprendimas įsigaliojo 2019 m. kovo 1 d. (padarytas jau po 2019 m. sausio 1 d.) nuo šios dienos bus pradedami skaičiuoti naikinamieji terminai.

Atitiktis minimaliems patikimo mokesčių mokėtojo kriterijams: grėsmė neatitikti

Viena vertus, atrodytų, atitiktis minimaliems patikimo mokesčių mokėtojo kriterijams gali būti užtikrinama gana paprastai. Pakaktų patarti nedaryti teisės pažeidimų, dėl kurių asmuo būtų pripažįstamas, kaip neatitinkantis minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų. Tačiau realiai patikimo mokesčių mokėtojo statuso išlaikymas yra daug platesnė sąvoka. Ji gali apimta, pavyzdžiui ir atsakinga tiekėjų savo verslo grandinėje pasirinkimą. Taip pat patartina dirbti tik su „turinį turinčiomis“ įmonėmis, bendrauti su atsakingais asmenimis ir užtikrinti, kad faktinis sutarčių vykdymas atitiktų pasirašytus dokumentus.

Tačiau grėsmė neatitikti kriterijams gali kilti ir patiems subjektams nedarant pažeidimų. Kaip jau anksčiau minėta, jeigu juridinio asmens vadovas padaro tam tikrus teisės pažeidimus, juridinis asmuo pripažįstamas kaip neatitinkantis minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų. Tačiau, negana to, VMI pateikė išaiškinimą: jeigu asmuo, kuris nubaustas už vieną iš 401 str. numatytų teisės pažeidimų, įsidarbintų kito juridinio asmens vadovu, tokiu atveju juridinis asmuo taip pat būtų pripažintas kaip neatitinkantis minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų. Todėl kiekvienam juridiniam asmeniui ieškančiam vadovo kyla grėsmė neatitikti minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų įdarbinus tokį vadovą.

Nuo tokios grėsmės saugo LR darbo kodekso 25 str. Šis numato pareigą darbo sutarties šalims atskleisti informaciją, kuri galinčias reikšmingai paveikti darbo sutarties sudarymą, vykdymą ar nutraukimą. Taigi, šiuo atveju asmuo besidarbindamas vadovu turėtų atskleisti, kad jis yra padaręs administracinį nusižengimą ar nusikalstamą veiką, dėl kurios juridinis asmuo būtų pripažintas kaip neatitinkančių minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų. Todėl informacija apie vadovo padarytus teisės pažeidimus tikrai būtų pripažinta kaip reikšminga.

Verta aptarti situacija, kas nutiktų jeigu asmuo kandidatuojantis į vadovaujančias pareigas neatskleistų informacijos, dėl kurios juridinis asmuo neatitiktų minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų. Pirmiausia pasisakytina, kad LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 str. 1 d. numato, kad draudžiama tvarkyti kandidato duomenis apie apkaltinamuosius nuosprendžius ar nusikalstamas veikas.

Nors ir nurodyta išimtis, kad tai galima daryti tik esant poreikiui, dėl atitikties einamų pareigų reikalavimams, tačiau tikrai ne visada juridinio asmens vadovas privalo neturėti nusikalstamos praeities. Dėl šių priežasčių darbdavys gali klausti, ar darbuotojas nėra padaręs administracinių nusižengimų, tačiau teirautis dėl nusikalstamos praeities darbdavys negalėtų nei pačio kandidato, nei kitų institucijų. Darbdaviui neturint teisinio pagrindo kandidato klausti apie nusikalstamą praeitį, o kandidatui į vadovaujančias pareigas to nepranešus, juridiniam asmeniui gali kilti skausmingos pasekmės.

Pavyzdžiui, įsidarbinus vadovu bendrovėje, kuri veiklą vykdo per dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose, būtų užkertamas kelias bendrovės veiklos vykdymui ir pagrindiniam pajamų šaltiniui. Be to, net ir atleidus juridinio asmens vadovą, juridinis asmuo vis tiek laikomas neatitinkančiu minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų. Tokioje situacijoje būtų galima kalbėti apie civilinę atsakomybę, kadangi juridinio asmens vadovas neinformavo darbdavio ir jam buvo padaryta žala. Net ir tokiu atveju, kai juridinis asmuo nedalyvauja viešuosiuose pirkimuose, ar nėra paramos gavėjo statusą turintis asmuo, vis tiek būtų padaroma žala reputacijai. Kadangi teismų praktikos šiuo klausimu nėra, kaip tokia situacija būtų sprendžiama neaišku ir atsakymo reikia tikėtis ateityje. Taigi, tikslas, kad būtų užtikrinama atitiktis minimaliems patikimo mokesčių mokėtojo kriterijams nėra taip paprastai pasiekiamas.

Naujai įsigaliojęs LR pranešėjų apsaugos įstatymas taip pat gali kelti grėsmę neatitikti minimaliems patikimo mokesčių mokėtojo kriterijams. Pranešėjų apsaugos įstatymas saugo ir tuo pačiu skatina asmenis, pranešti apie teisės pažeidimus vykdomus darbovietėje. Šio įstatymo prielaidos kildinamos iš aktyvios korupcijos prevencijos, didesnio skaidrumo siekio tendencijos. Tačiau darbuotojai gali pranešti priežiūros institucijoms ne tik apie pažeidimus susijusius su šiomis sritimis, tačiau ir su finansiniais ir kitais teisės pažeidimais, už kuriuos mokesčių mokėtojas gali būti pripažintas neatitinkantis minimalių patikimumo kriterijų. Taigi, darbdaviai turėtų ypač susirūpinti ir papildomai pasitikrinti, kad vykdoma veikla atitinka teisės aktus.

Išvados

Įstatymų leidėjas nustatė minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus siekdamas skatinti savalaikį ir sąžiningą mokesčių mokėjimą. Šiuo reguliavimu iš dalies siekiama atgrasinti nuo administracinių pažeidimų ir nusikalstamų veikų susijusių su ekonomika ar finansų sistema. Svarbiausias klausimas – ar pasirinkta priemonė tinkama? Manytina, kad tokios naujovės visuomet duoda naudos – atkreipiamas dėmesys į svarbias sritis, stengiamasi formuoti atsakingo ir patikimo mokesčių mokėtojo įvaizdį.

Neatitinkant minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų taikomos neigiamos pasekmės. Realius finansinius nuostolius patirs tik viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančios ir paramos statusą turinčios bendrovės. Tai nėra didelis subjektų ratas, todėl pradžioje šie pakeitimai gali atrodyti mažiau reikšmingi. Tačiau sankcijų ratas turėtų plėstis, ir dėl to tai taps aktualu didesnei mokesčių mokėtojų daliai.

Įstatymų leidėjas tokiu reguliavimu nustatė, jog dėl mokesčių mokėtojo atitikties minimaliems patikimumo reikalavimams gali būti atsakingas ir juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo. Tačiau VMI pateikė išaiškinimą, kad fizinis asmuo, padaręs atitinkamus teisės pažeidimus, įsidarbinęs įmonėje ją „apkrečia“ nepatikimumu. Toks išaiškinimas atrodo nesąžiningai juridinio asmens atžvilgiu – tam tikrais atvejais juridinis asmuo gali net nežinoti, jog darbuotojų įdarbinimas sukels pasekmes. Todėl tokia įstatymo spraga turėtų būti užpildyta atitinkamais saugikliais.

Naujas reguliavimas turėtų versti suklusti mokesčių mokėtojus ir atkreipti dėmesį, jog mokesčių mokėjimas yra labai svarbi visos valstybės gyvavimo prielaida. Tiek mokesčių vengimas, tiek delsimas mokėti mokesčius daro tiesioginę žalą valstybės biudžetui – negaunamos pajamos ir taip neužtikrintas pilnavertis paskirstymo funkcijos įgyvendinimas. Tinkamai išpildytos mokesčių mokėtojo pareigos – sėkmės garantas išliekant patikimu mokesčių mokėtoju.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(9 žmonės įvertino)
5.0000
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Artūras Kapitanovas. Mokesčių amnestija: viena ranka glosto, kita – muša? (5)

Mokesčių amnestija – štai kuo gali pasinaudoti Lietuvos gyventojai ir įmonės iki liepos...

Vigintas Šakys. IT revoliucija įgauna pagreitį – ar spėsime pildyti žinių bagažą? (3)

Pasaulinio lygio IT ekspertai šiandien veiklos analitiką mato kaip vieną iš svarbiausių...

Tadas Povilauskas. Velykos šiemet gyventojų piniginių neskaudins

Artėjant didžiausiai pavasario šventei – Velykoms – galima pripažinti, kad gyventojams ir...

Linas Ivanauskas. Kur Lietuva pakasė savo elektronikos atliekas? (3)

Ne iš gero gyvenimo aplinkosaugos idėjos išgyvena naują pakilimą. Prieš klimato kaitą kovoja...

Vilius Tamkvaitis. „Apple“ fiasko ar naujos eros pradžia? (2)

JAV technologijų milžinė „Apple“ neseniai paskelbė plečianti savo atsiskaitymų paslaugų...

Top naujienos

Antanas Saulaitis – apie lietuvius, šventes ir nuodėmes: pasižiūri į žmones ir negali žinoti, ar čia laidotuvės, ar Velykos (25)

„Vienoje šeimoje buvo keturios mergytės, jos kiekvieną dieną sutaupė po vieną saldainį per...

Darbas su nepilnamečiais vieno pavojingiausių Vilniaus mikrorajono gatvėse: nedraudžiame muštis, gerti ar rūkyti (9)

Naujininkai, vienas prieštaringiausiai vertinamų sostinės mikrorajonų, pamažu atgimsta....

Orai: pirmąją Velykų dieną gamtą gaivins lietus (2)

Po ilgokai užsitęsusio sausringo laikotarpio, pirmąją Velykų dieną pagaliau žemę drėkins lietus.

Rinkimų kampanija Ukrainoje pranoko visus Kremliaus lūkesčius (512)

Artėjant prezidento rinkimams , kampanijos pačios tapo informacinio karo dalyvėmis, ir tai labai...

Doveika skurdo statistikoje norėtų išskirti dar vieną skaičių: kiek yra tinginių? (443)

Vasarį Lietuvoje atlikta apklausa parodė, kad Lietuvoje 75 proc. žmonių teigia esą laimingi,...

80-metis radiologas seniai svajoja apie pensiją, bet išeiti dar negali: turi patarimą, kaip ilgiau gyventi (73)

„Mes, radiologai, juokaujame, kad mūsų tokia profesija, jog reikia turėti geras akis ir vieną...

Siaubingo Paryžiaus katedros gaisro tyrime – pirmosios išvados (247)

Prancūzijos tyrėjai nustatė tikslią vietą, kur kilo Paryžiaus Dievo Motinos katedrą praėjusį...

Maža kaimo krautuvėlė prie didelio kelio: su pirkinių sąrašais čia sugrįžta net iš kitų miestų (11)

Talačkonių parduotuvė , priklausanti tiems patiems šeimininkams, kaip ir Ustukių malūnas ,...

Mokslininkai: protėvių poravimasis su kitomis žmonių rūšimis keitė mūsų genus (42)

Neseniai Naujojoje Gvinėjoje atrasta nauja žmonių giminė, kurios atstovai poravosi su...

Absurdiškiausi patarimai sekso tema kitados pateikti kaip labai rimtos rekomendacijos (14)

Įvairiuose gyvenimo būdo, psichologiniuose ir pramoginiuose žurnaluose galima rasti galybę kartais...