Štai nuskambėjęs Prezidento G. Nausėdos kvietimas kuriam nors Lenkijos bankui atidaryti filialą mūsų šalyje yra vienas iš ženklų, kad norima skatinti šalies finansų sektorių tiek vietiniu, tiek tarptautiniu mastu. Tai padėtų teigiamai paveikti rinką ir tuo pačiu ekonomiką. Kuo daugiau stiprių konkurencingų pasirinkimų, tuo geriau gyventojams, verslui ir, žinoma, patiems rinkoje veikiantiems dalyviams.
Tačiau finansų sektorius yra neatsiejamas nuo ypač aiškaus realybės suvokimo ir analitika paremtų sprendimų. Galime pasvarstyti, kiek reali yra galimybė, kad po Prezidento paraginimo Lenkijos bankai suplūs į Lietuvą. Be abejo, pirmiausia jų atstovai atliks žvalgybą – analizuos rinką, politinę, reguliacinę aplinkas. Šiai dienai pakviesti nauji rinkos dalyviai susidurs su ta pačia realybe, kuri be didelių postūmių vyrauja jau kuris laikas.
Kol kas mažai dėmesio skiriama esamų finansų rinkos dalyvių veiklai skatinti. Kalbame apie naujus galimus žaidėjus, juos aktyviai kviečiame kurtis mūsų šalyje, tačiau sisteminiai, pigiausius ir prieinamiausius finansavimo šaltinius teikiantys rinkos dalyviai dažniau yra pamirštami. Priemonių ar specialių programų jų investicijoms, finansavimo apimtims skatinti praktiškai nėra. Gal dėl to visos iki šiol girdėtos derybos, žvalgytuvės su potencialiais naujais rinkos dalyviais taip ir neatnešė apčiuopiamų rezultatų.
Tikrai ne visos šiuo metu Lietuvoje veikiančių finansų institucijų galimybės išnaudotos. Lizingo bendrovės finansuoja itin ženklią realiosios ekonomikos dalį. Tai reikšmingi sisteminiai, ne nišiniai finansuotojai, kurie realiai daro įtaką finansų pasiūlai. Dar svarbiau, jie daugiausia susiję su materialiomis investicijomis, t. y. realiai modernizuoja ekonomiką. Tačiau, kaip rodo „Leaseurope“ duomenys, iš TOP 30 Europos lizingo bendrovių mūsų regione veikia tik viena kita. Neturime stiprių Prancūzijos, Vokietijos, Olandijos ir kitų kompanijų.
Mūsų šalyje jokių mokestinių ar papildomų ekonominių paskatų finansuoti kol kas nėra. Priešingai, sumokamas pelno mokestis yra neproporcingai didelis. Štai specialieji atidėjiniai portfeliui yra papildomai apmokestinami.
Aišku, skeptikai gali sakyti, kad tokiu būdu sumažėtų į valstybės biudžetą mokami mokesčiai. Tačiau čia jau analizės ir ja paremtų sprendimų klausimas. Geresnės sąlygos verslui finansuoti pirmiausia reikštų tiesioginę grąžą šalies ekonomikai – verslo konkurencingumo didinimą, inovacijų kūrimą ir pan. Ypač kalbant apie smulkaus ir vidutinio verslo įmonių skatinimą. Pastarosios yra kur kas labiau pažeidžiamos nei didelės, todėl joms gyvybiškai svarbūs finansavimo šaltiniai, kurie galėtų būti lankstūs ir nereikalautų papildomų garantijų.
Jei turėsime teigiamą požiūrį į rinkos dalyvius – jie patys norės čia dalyvauti. Mitas, kad mūsų rinka maža. Jos dydis jau tikrai nebėra neįdomus ar mažas. Beje, būtų kur kas naudingiau vietoj Baltijos šalių „klišės“ bandyti formuoti Lietuvos–Lenkijos ekonominę ašį. Tą mūsų Prezidentas labai taikliai pradėjo.
Tad naujų finansų rinkos dalyvių atėjimo skatinimas nuteikia tikrai optimistiškai, bet jei jie neturės didelių motyvų plėtrai, ekonomikai finansuoti, tai reikšmingų pokyčių neatneš. Ir priešingai: jeigu esantiems ir naujiems rinkos dalyviams būtų atidarytas savotiškas „žalias koridorius“ investicijoms – tai realiai galėtų padaryti poveikį.
Potencialo mūsų šalis turi tikrai daug – turime išties daug žadančių perspektyvų augti: išvystytą žemės ūkį, transporto sektorių ir tikrai stiprią pramonę. Be to, palyginti su kitomis šalimis, esame kur kas labiau pažengę turėdami prieigą prie skaitmeninių duomenų registrų, o tai leidžia paprasčiau atsirasti ir plėtotis inovatyvioms idėjoms. Jeigu verslas galės dar aktyviau didinti savo konkurencingumą – ekonomika tik augs. Prie to gali stipriai prisidėti tvari finansų rinka, kuri būtų skatinama protingais sprendimais.
