aA
Pakilimą išgyvenančios tarpusavio skolinimo platformos (P2P) Lietuvoje žada „nuversti kalnus“ – pridalinti pigių kreditų, suteikti galimybę gyventojams pelningai (ir rizikingai) investuoti ir atgaivinti Lietuvos banko „apkramtytą“ vartojimo kreditų rinką.
Liutauras Valickas
© Asmeninio archyvo nuotr.

Tarpusavio skolinimo platformas steigia ir trūkumų bankinėje sistemoje matantys buvę bankų darbuotojai, ir papildomų galimybių ieškančios, iki šiol tradiciniu būdu vartojimo kreditus teikusios bendrovės – vartojimo kreditų rinkos senbuviai.

Nuo tikrų ir pramanytų istorijų apie vartojimo kreditus įsialergizavusi visuomenė šiuo metu aktyviai įtikinėjama, jog tarpusavio skolinimo platformos – patraukli finansinė inovacija.

Na ir kas, kad teikia identiškas paslaugas už beveik tą pačią kainą kaip ir vartojimo kreditų įmonės – tačiau dar ne visiems lietuviams sekasi skaičiuoti pinigus.

P2P, kaip ir vartojimo kreditų bendrovių, gyvenimą reglamentuoja tas pats Vartojimo kredito įstatymas, o veiklą prižiūri Lietuvos bankas. Tad vienodi ir keliami reikalavimai, ir paslaugų teikimo priemonės – tradicinės vartojimo kreditų bendrovės ir dabar devynis iš dešimties kreditų išduoda, pasinaudodamos šiuolaikinėmis elektroninėmis priemonėmis, ir kreditingumą vertina tose pačiose duomenų bazėse.

Paprastas pavyzdys – viena iš skambiai besireklamuojančių platformų, remiantis jos interneto svetainėje pateikiama skaičiuokle, siūlo suteikti 300 eurų kreditą ir po 6 mėn. grąžinti 315,39 euro. Bet iš tiesų vartotojas į savo sąskaitą gauna tik 271,5 euro, kurie jam kainuoja 43,89 euro. Maža to, skaičiuojamos teorinės 12 proc. metinės palūkanos, kai platformoje išduotų kreditų vidutinė metinė palūkanų norma viršija 27 proc.
Liutauras Valickas

Pagrindinis P2P „arkliukas“ – reklamose skelbiama maža kreditų kaina, kuri, tiksliai viską suskaičiavus, įvertinus visas išlaidas bei nuo asmens reitingo priklausančias kredito palūkanas, – nebeatrodo tokia pabrėžiamai maža.

Paprastas pavyzdys – viena iš skambiai besireklamuojančių platformų, remiantis jos interneto svetainėje pateikiama skaičiuokle, siūlo suteikti 300 eurų kreditą ir po 6 mėn. grąžinti 315,39 euro. Bet iš tiesų vartotojas į savo sąskaitą gauna tik 271,5 euro, kurie jam kainuoja 43,89 euro. Maža to, skaičiuojamos teorinės 12 proc. metinės palūkanos, kai platformoje išduotų kreditų vidutinė metinė palūkanų norma viršija 27 proc.

Kalbant suprantamiau – klientas, kuriam reikalingas 300 eurų kreditas, verčiamas imti beveik 330 eurų, negana to, jis privalo pirmiausia atsiskaityti su platforma už paslaugas, o tik paskiau gauna kreditą į sąskaitą. Ar toks kredito kainos pateikimas neklaidina vartotojo, turėtų paaiškinti rinką prižiūrinčios institucijos.

Už tokią kainą kreditus teikia ir vartojimo kreditų bendrovės, nes ši kaina atitinka situaciją rinkoje ir skolintojų prisiimamą riziką.

P2P siekia nebūti tapatinami su vartojimo kredito bendrovėmis, tačiau nusitaikė tiesiogiai į tuos pačius klientus, aktyviai siūlydami refinansuoti paskolas galimai palankesnėmis sąlygomis.

Tačiau galimybė realiai pasinaudoti siūlymu refinansuoti kitose bendrovėse turimus kreditus prieinama toli gražu ne visiems vartotojams arba, tiksliau, dažniausiai tiems, kurie ir iki šiol sklandžiai mokėjo įmokas ir neturi pradelstų mokėjimų (skolų), taigi – neturi ir finansinių rūpesčių.

Be to, mažos palūkanos, kaip žada P2P platformos, nėra garantuotos. Pradelstų finansinių įsipareigojimų turinčių vartotojų kredito reitingas paprastai būna žemas, todėl jiems platformų investuotojai sutinka skolinti tik už aukštesnes metines palūkanas, kurios gali siekti ir 50 proc.

Iš neseniai Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktos informacijos, pagaliau paaiškinančios, kokius mokesčius turi mokėti platformų investuotojai, aiškėja, jog dar užtruks, kol P2P sektorius bus pilnai teisiškai sustyguotas.

Kol kas neaiški ir šių įmonių kreditų portfelio sveikata. Metai ar pusantrų nuo veiklos pradžios – nepakankamas laiko tarpas įvertinti klientų mokumo vertinimo modelio tikslumą, nes didžiosios dalies P2P suteiktų kreditų trukmė yra 24 – 48 mėnesiai.

Sparčios, kartais net stichiškos tarpusavio skolinimo verslo plėtros pagrindas – ekonominė situacija šalyje. Kuomet penktadalis šalies gyventojų uždirba tik minimalų darbo užmokestį, kuris yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje, jiems aktualu turėti galimybę susireguliuoti savo finansinius srautus, nesvarbu, ar padedant bankams, kredito unijoms, ar smulkiųjų vartojimo kreditų bendrovėms, ar socialinės paramos skyriams, ar P2P platformoms.
Liutauras Valickas

Lietuvos bankas periodiškai teikia vartojimo kreditų rinkos statistiką, tačiau į ją iki šiol P2P platformų suteikti kreditai nėra įtraukiami.

Šie duomenys turėtų aiškiai rodyti augimą, kurį vargu ar galima bus pavadinti tvariu.

Sparčios, kartais net stichiškos tarpusavio skolinimo verslo plėtros pagrindas – ekonominė situacija šalyje.

Kuomet penktadalis šalies gyventojų uždirba tik minimalų darbo užmokestį, kuris yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje, jiems aktualu turėti galimybę susireguliuoti savo finansinius srautus, nesvarbu, ar padedant bankams, kredito unijoms, ar smulkiųjų vartojimo kreditų bendrovėms, ar socialinės paramos skyriams, ar P2P platformoms.

Be to, augant ekonomikai ir vidutiniam atlyginimui, žmonės turės potencialo skolintis daugiau ir tuo naudosis, todėl nenuostabu, kad į šią rinką veržiasi nauji dalyviai, siūlantys kitaip pavadintas, bet iš esmės tas pačias paslaugas.

Kita vertus, sugriežtintas rinkos reguliavimas ir naujų rinkos žaidėjų konkurencija šiemet paskatins pasitempti visą vartojimo kreditų sektorių, kurti naujas finansines paslaugas ir plėsti klientų ratą. Kaip tai pakeis gyventojų ir valdžios požiūrį į kreditavimo prieinamumą ir naudą, pamatysime netrukus.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Agnė Jasinskaitė. 2019-ųjų permainoms – masinis pasiruošimas (1)

2019-ųjų pradžia, kuomet įsigalios sulig mokesčių reforma priimti pakeitimai, taps tikru lūžio...

Laura Galdikienė. Darbo rinka – lyg išspaustas apelsinas? (12)

Šiuo metu Lietuvos darbo rinka primena spaudžiamą apelsiną. Kai atrodo, jog liko tik sausa...

Rimvydas Milašius. (Ne)žinoma aprangos ir tekstilės pramonės realybė: kodėl nevilioja sparčiai augantis sektorius? (4)

Pastaraisiais metais aprangos ir tekstilės sektorius Lietuvoje ypač sėkmingai vystosi, o...

Jonas Butkevičius. Kada išguisime sovietinius standartus iš savo galvų? (15)

Pastaruoju metu suaktyvėjo kalbos apie viešojo transporto modernizavimą – ir spūstys...

Robertas Dargis. Ar nykstančią demokratinę sistemą pakeisime klounais? (45)

Lenkų disidentas Adam Michnik yra pasakęs: revoliucija mėgsta ryškias spalvas. Bolševikai -...

Top naujienos

Naujausiuose reitinguose – didėjanti praraja tarp lyderių (60)

Spalį smuko visuomenės palaikymas didžiausiai valdančiajai „valstiečių“ partijai, tačiau...

Starkevičius: į Lietuvą grįžta baudžiava – žemė atimama, bet savininkas paliekamas ją dirbti (18)

Kazimieras Starkevičius , buvęs žemės ūkio ministras, ūkininkas, dabar Seimo narys ir...

„Crypto 2.0“ - skaitmeniniai pinigai, už kuriuos pagaliau bus galima įsigyti prekių? (5)

Londono verslo klubas, sukurtas specialiai aktyvistams, padėjusiems pertvarkyti Britanijos rinkimų...

Ūkio ministras apie maisto kuponus: nežinau, iš kur atsiranda tokios idėjos (196)

Ar kainų mažinimą pagrindiniu tikslu išsikėlusi vyriausybė savęs neįvarė į kampą? „ Delfi...

Mokytojų streikas įsibėgėja: jungiasi dar 10 mokyklų (1)

Dar dešimt mokyklų trečiadienį prisijungs prie besitęsiančio pedagogų streiko dėl šiemet...

Panevėžį drebina kūdikio netektis: po ligoninės išvadų – neįtikimos ir šokiruojančios detalės (75)

Kūdikio Respublikinėje Panevėžio ligoninėje spalį netekusios Ilonos iš mažo miestelio...

Gražiausiais pasaulio vaikais vadinamos mergaitės užaugo: kaip jos atrodo dabar ir kaip susiklostė jų likimai?

Netrūksta pasakų apie nuostabaus grožio vaikus – kai kuriems ir vardai duoti remiantis jų...

Orai: naktys darysis vis šaltesnės (3)

Labai norėtųsi, kad reiškiniai atmosferoje pasikeistų ir savaitgalio orų prognozė...

Rima Kernagienė su komanda lavins vaikų kūrybiškumą: auklėdami dažnai pridarome daugiau žalos nei naudos

„Vaikai supranta kur kas daugiau nei mes, suaugusieji, pastebime“, – neabejoja Rima Kernagienė....

Atsakė kelininkų darbu nepatenkintiems josvainiečiams: mes juk oro sąlygų nepasirinksime (1)

Keliai žvyro danga tvarkomi ne tik vasarą, bet ir rudenį, pavasarį. Tiesa, ne tik vasarą, bet ir...