aA
Žiniasklaidoje pasigirdo pagalbos šauksmas apginti Trakų senamiestį nuo verslo invazijos.
L. Mituzas. Trakai priešinasi augimui?
© Asmeninio archyvo nuotr.

Miesto merė džiaugiasi galimybe privačiomis lėšomis atnaujinti svarbiausią susisiekimo mazgą, tuo tarpu keletas visuomenininkų po paminklosaugos vėliava rengiasi kovai prieš privačias investicijas į miesto plėtrą.

Gausiai turistų lankomoje vietoje sprendžiama, ar pasitikti svečius moderniai, ar išsaugoti pastaraisiais dešimtmečiais apnykusį paveldą.

Požiūrių įvairovė yra gera terpė diskusijai. Joje architektai visada randa kaip žodžiais aprašyti grožį, o politikai nepraleidžia galimybės pasirodyti minios priešakyje. Vieni aktyviai priekaištauja, o dauguma tyliai balsuoja uždirbtus pinigus mainydami į gyvenimo kokybę.

Verslas, matydamas galimybę už pastangas gauti atlygį, neieško pasiteisinimų tinginiauti, o stengiasi patenkinti vartotojų poreikį. Konkurentai, išsigandę pirkėjų keliamos lūkesčių kartelės, taip pat nesnaudžia.

Jeigu sutiksime, kad Trakams iš tiesų reikalinga nauja autobusų stotis ir daug metų apleista aikštė verta daugiau nei poros bilietų pardavimo kioskų ir vietų autobusams, diskusija bus gerokai produktyvesnė.

Juk komercinės paskirties objekto tikslas pirmiausia yra atlikti savo funkciją, o ne tapti paminklu laimėjusiems ginčą.

Gerbiant būkštaujančių dėl istorinio paveldo nuomonę, prekybiniai objektai uždirba iš kaimynystėje gyvenančių pirkėjų, todėl noriai atsižvelgia į jų pasiūlymus ir nuomones.

Komerciniu požiūriu siūlomas projektas jau yra labai kompromisinis (automobilių stovėjimo aikštelė paslėpta nuo gatvės, fasadas darniai įsilieja į kraštovaizdį ir pan.).

Tuo tarpu nuomonės ir apibūdinimai, kuriais siekiama sužadinti daugiau nepasitenkinimo, iliustruoja tik pasisakančių provincialumo lygį.

Pasaulyje prekybos centrų industriją, kurioje veikia virš 50 tūkstančių objektų, atstovauja tarptautinė taryba (ICSC). Pasak jos atstovų, prekybos centrais vadinami tokie pastatai, kur yra vienas suplanuotas objektas, pastatytos ir valdomos dengtos gatvės, kuriose parduotuvėms nuomojamas plotas užima ne mažiau kaip 5 000 m2 ir yra ne mažiau kaip dešimt nepriklausomų nuomininkų.

Apibendrinant, prekybos centras yra daugiau laiko praleidimo nei apsipirkimo vieta.

Nei pagal dydį, nei pagal nuomininkų skaičių šis gigantišku statiniu pramintas Trakų autobusų stoties pastatas nepatenka į prekybos centrų kategoriją. Kadangi mieste jau yra daug maisto prekių parduotuvių, objektas pagal svarbą visada liks tik autobusų stotimi su keletu patalpų nuomai, tarp kurių ir viena mažesnių „Rimi“ prekybos tinklo parduotuvių.

Dėl ribotos rinkos į ją sunkiai skverbiantis pasaulinėms tendencijoms, Lietuvoje prekybos centrais imtos vadinti ne tik komercinės visuomeninės erdvės, bet ir savo svarbą ketinančios pabrėžti įvairios prekyvietės.

Pagal turgaus papročius valdytojams lankytojus uoliai masinant nuolaidomis, prekybiniai objektai prisitaikė prie besikėsinančių į sunkiai uždirbtas santaupas ir aukštų kainų kaltininkų įvaizdį.

Todėl dabar prekybos centro sąvoka dažniau naudojama pabrėžti prekybininkų plėšrumą ir agresiją, o ne investuotojų pastangas sukurti sceną prekių ženklams, bendruomenei ir idėjoms. Prekybos centro sąvokos linksniavimas Trakų autobusų stoties istorijoje sėkmingai įdarbino neigiamą požiūrį.

Naujame pastate yra nuomojamos patalpos prekybininkams ir lankytojai masinami modernumu. Todėl matantys grėsmes smulkiam verslui dažnai ignoruoja potencialą, kurį kaimynystėje sukurs naujas traukos centras.

Tikėtina, kad jis pasitarnaus kitų investuotojų iniciatyvoms įrengti nuo oro sąlygų nepriklausančias sąlygas prekybai, kuriomis susidomės daugiau smulkių verslininkų.

Įpratusiems, kad visuomeniniai pastatai auga tik iš valdžios malonės, biudžeto lėšų arba ES pagalbos, reiktų suvokti, kad šiuolaikiniame pasaulyje stambesnius komercinius projektus augina potencialūs naudotojai.

Dalis jų išleidžiamų pinigų nuomos forma finansuoja prekybininkams ir paslaugų tiekėjams reikiamo ploto atsiradimą.

Verslininkas gali svajoti pastatyti, bet jeigu prekybininkai prieš statybas pasirašydami nuomos sutartis netikės savo sėkme, popieriniai ketinimai liks dulkėti stalčiuose.

Kalbant apie gyventojų skaičiaus kitimą mažesniuose miesteliuose, milijoninės investicijos į prekybinius pastatus pirmiausia yra pasitikėjimo ateitimi ženklas, pritraukiantis daugiau dėmesio ir padrąsinantis kurti paslaugų įvairovę. Kol kiti tirpstantys regioniniai miestai už savo teises kovoja politiniais metodais, Trakai turi puikią galimybę atsisukti į augantį Vilnių ir kreiptis į sostinės gyventojus.

Didžiausias Vilniaus miesto satelitas – Trakai – yra be konkurencijos dažniausiai sostinės svečių lankoma vieta.

Visus žavi pilis, karaimų namų eilės, smulkioji prekyba, ežerai, kibinai. Tačiau iš Vilniaus atvykstantys turi ir paprastesnių poreikių nei pavalgyti restoranuose arba sudėti „paukščiukus“ ant lankytinų vietų sąrašo.

Modernios prekybinės infrastruktūros trūkumo keliami nepatogumai palieka žymę užsieniečių atmintyje, nes jie kitaip suvokia aptarnavimo kokybę. Nors trakiečių akys prie aplinkos jau priprato, prieš daugiau nei dešimtį metų atidarytos krautuvės jau seniai netenkina turistų lūkesčių.

Dažnai girdimi pasisakymai apie poreikį iškelti prekybą už miesto dar kartą paryškina tai, kaip neteisingai mes ją suvokiame.

Prekybos centrai būna labai įvairūs. Agresyviomis kainomis pasižymintys mažmeniniai parkai ar stambios parduotuvės iš tiesų nedera prie senamiesčių. Kita vertus, prekybos centrai koncentruoja srautus, skatindami nekilnojamo turto ir paslaugų infrastruktūros plėtrą. Iškėlus juos, senamiesčiai merdi, o miestai praranda trauką ir regioninę svarbą.

Todėl siekiant didžiausios naudos augti ir gražėti norinčiam miesteliui turi būti rastas kompromisas. Bet ne kategoriškais pareiškimais, o suprantant ir atsižvelgiant į visų dalyvių poreikius. Nes praleidus progą vienoje svarbiausių susisiekimo prasme vietų pastatyti ką nors gražaus ir naudingo, kitos gali tekti laukti dešimtmečius.

www.DELFI.lt
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Inga Langaitė. Kova dėl talentų: kaip laimėti Lietuvai?

Jei manęs paklaustų, kur visiems Lietuvos startuoliams šiandien skauda labiausiai, ilgai galvos...

Inga Balnanosienė. Ar tikrai estai viską daro geriau nei lietuviai?

Taline neseniai įvyko neeilinis renginys – buvo susirinkę viso pasaulio užimtumo tarnybų...

Gintaras Černius: Ar verta jaudintis dėl finansų?

Nors, ekonomistų teigimu, palyginti ilgą laiką gyvenome „aukso amžiuje“, dauguma žmonių...

Eduardas Petrulis. Neutralioji palūkanų norma – kodėl ji mums turėtų rūpėti?

Neutralioji palūkanų norma yra viena prieštaringiausių sąvokų finansų teorijoje, nes,...

Vilius Juzikis. Lietuvos vežėjams iššūkiai dėl karo Ukrainoje dar tik prasideda

Pokyčiai, susitelkimas ir nežinomybė – taip būtų galima apibūdinti Lietuvos vežėjų...

Top naujienos

Intelektualai Rusijoje puikiai supranta realybę: turi dvi alternatyvas

Lietuvos karo akademijos (LKA) docentas, informacinių karų žinovas Viktoras Denisenko sako, kad,...

Delfi PliusDalia Vaitkutė-Šiaulienė

Nedidelis Lietuvos miestelis siūlo unikalią pramogą: taip paruoštas ir patiektas silkes išvydę turistai negali patikėti savo akimis

Kelionių po Lietuvą mėgėjų akiratyje pasirodė legendomis bei padavimais išraizgyta Šunskų...

Po sustabdytos „Barcos“ – karti tiesa Jasikevičiaus lūpose: neturime „žudiko“ instinkto specialiai „Delfi“ iš Belgrado

Po pirmosios rungtynių pusės „Barcelona“ turėjo geresnes pozicijas pergalės link – Eurolygos...

Karas Ukrainoje. Rusija grasina perimti iš Ukrainos Zaporižios atominę elektrinę: ji dirbs mums Ukraina įvardijo, ką laikys pergale prieš Rusiją

Rytiniame Donecko regione Rusijos pajėgos nužudė mažiausiai 10 ukrainiečių civilių, tarp jų...

Šaro „Barcos“ Eurolygos finale nebus – „El Clasico“ trileryje triumfavo „Real“

Antrus metus iš eilės patekti į Eurolygos finalą „Barcelona“ ekipai nepavyko. Tai paaiškėjo...

Orai jau bus lyg vasarą: po 26 laipsnių šilumos – ir vėl nemalonios permainos (1)

Penktadienio dieną per Lietuvą slinks ciklonas. Vyraus debesuoti su pragiedruliais orai, per...

„Eurovizijos“ rengėjai įvardijo, kurių šalių komisijų balsai buvo anuliuoti: toks pažeidimas – beprecedentis

Šeštadienį, gegužės 14 d., Europos transliuotojų sąjunga (EBU) pranešė, kad „ Eurovizijos...

„Žalgiris“ ant prarajos krašto: trilerį Kaune laimėjęs „Lietkabelis“ – per žingsnį nuo LKL finalo (6)

Lietuvos čempionų titulą ginantis Kauno „Žalgiris“ nebeturi kur trauktis. Kazio Maksvyčio...

Po skandalingų Rusijos karininko kalbų apie karą Ukrainoje – staiga pakeista plokštelė: ko išsigando Kremlius (3)

Ukrainą nemaloniai nustebins mūsų karinės vadovybės sumanymas. Jei tai būtų eiliniai Kremliaus...

Delfi PliusMindaugas Milinis

Ištrūkę iš rusų karių rankų, ukrainiečiai pasakoja šiurpias istorijas: verčia kalinius žudyti vieni kitus, prievartauja vyrus (5)

Tęsiantis karo veiksmams Ukrainoje skelbiama vis daugiau faktų apie Rusijos armijos įvykdytus karo...