aA
Žurnalo „The Economist“ teigimu, pasaulio visuomenė skyla į dvi dalis. Vienoje pusėje atsiduria žmonės, turintys pinigų, bet stokojantys laiko.
Laura Galdikienė
© Bendrovės archyvas

Kitoje pusėje – turintys laisvo laiko, tačiau neturintys pakankamai pinigų. Įmonės, kurių veikla paremta dalijimosi ekonomikos principais, elektroninių platformų dėka suteikia galimybę abiems grupėms patenkinti savo poreikius.

Tačiau kyla klausimas ‒ kaip naujasis verslo modelis keičia reikalavimus darbuotojams bei kaip jis veikia darbo santykius ir žmonių galimybes užsitikrinti socialines garantijas?

Dalijimosi ekonomikos šalininkai prognozuoja, jog turintieji pinigų, bet stokojantys laiko, ateityje vis daugiau paslaugų, ypač susijusių su buitimi, augintinių priežiūra, laisvalaikiu, pramogomis bus linkę įsigyti per elektronines platformas tiesiai iš žmonių.

Tuo tarpu stokojantys pinigų įvertins papildomo uždarbio galimybes. Naujasis darbo modelis suteiks ir daugiau privalumų, pavyzdžiui, galimybę dirbti lanksčiai – patiems reguliuoti savo darbo krūvį ir laiką. Ko gero, dėl šių priežasčių ateityje vis daugiau žmonių rinksis dirbti naudodamiesi net keliomis platformomis.

JPMorgan Chase Instituto atliktas tyrimas parodė, kad daugumai darbuotojų, kurie teikia paslaugas per šiuo metu veikiančias platformas, tokias kaip „Uber“, „TaskRabbit“ ar „Postmates“, tokia veikla šiuo metu vis dar nėra pagrindinis pajamų šaltinis – darbuotojai dažniausiai taip siekia sumažinti pajamų iš tradicinės darbinės veiklos svyravimus.

Tiesa, naujasis verslo modelis kelia ir tam tikrų iššūkių. Darbuotojai, dirbantys per minėtąsias platformas, dažniausiai yra ne įmonės, o laisvai samdomi darbuotojai. Tai reiškia, kad versdamiesi individualia veikla jie gali neįgyti teisės į kai kurias socialines garantijas, pavyzdžiui, į nedarbo draudimo išmokas, taip pat rizikuoja neįgyti būtinojo stažo senatvės pensijai. Stipriai išaugus tokių savarankiškai dirbančių darbuotojų skaičiui, ateityje šalys gali susidurti ne tik su viešųjų finansų problemomis, bet ir dar labiau išaugusia pajamų nelygybe.
Laura Galdikienė

Visgi, sparčiai augant panašių platformų populiarumui ir plečiantis paslaugų spektrui, tikėtina, jog vis daugiau žmonių ateityje rinksis tokį darbą kaip pagrindinį pajamų šaltinį.

Dalijimosi ekonomikos sėkmė yra paremta žmonių pasitikėjimu vienas kitu, todėl rinkos dalyvių reputacija ir sugebėjimai parduoti savo paslaugas taps ypač svarbūs.

Prastai atlikai darbą, kuriam buvai nusamdytas, ar buvai nemalonus – gausi prastą įvertinimą internete ir kiti potencialūs klientai gali nuspręsti tave aplenkti. Dėl minėtų priežasčių žmonės, norintys dirbti pagal minėtąjį modelį, turės išmokti „parduoti save“ – reklamuoti save ir savo paslaugas, kurti save, kaip prekės ženklą.

Turintieji geresnius socialinius įgūdžius ir gerų atsiliepimų iš klientų, taip pat dalijimosi ekonomikos „senbuviai“ ateityje turės stiprų konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius.

Darbuotojams, įpratusiems prie stabilumo, garantijų ir darbo vienoje įmonėje dešimtmečiais, gali būti ypač sunku priimti šią naujovę. Bet kaip teigė Čarlzas Darvinas, išlieka ne stipriausi ir net ne protingiausi, o tie, kurie geriausiai prisitaiko prie pokyčių.
Laura Galdikienė

Tiesa, naujasis verslo modelis kelia ir tam tikrų iššūkių. Darbuotojai, dirbantys per minėtąsias platformas, dažniausiai yra ne įmonės, o laisvai samdomi darbuotojai. Tai reiškia, kad versdamiesi individualia veikla jie gali neįgyti teisės į kai kurias socialines garantijas, pavyzdžiui, į nedarbo draudimo išmokas, taip pat rizikuoja neįgyti būtinojo stažo senatvės pensijai. Stipriai išaugus tokių savarankiškai dirbančių darbuotojų skaičiui, ateityje šalys gali susidurti ne tik su viešųjų finansų problemomis, bet ir dar labiau išaugusia pajamų nelygybe.

Panašu, kad ir patys dirbantieji nėra patenkinti tokia situacija – kompanijai „Uber“ dažnai tenka bylinėtis su savo vairuotojais, kurie reikalauja pripažinti juos įmonės darbuotojais.

Anksčiau ar vėliau politikams teks spręsti šį klausimą ir rimtai pasukti galvą, kaip suderinti abiejų pusių interesus. Neseniai JAV imta kalbėti apie naujo tarpinio darbuotojų tipo, vadinamųjų „nepriklausomų darbuotojų“, sukūrimą.

Siūloma, jog pastarieji įgytų panašias garantijas kaip įprasti darbuotojai, įskaitant teisę burtis į profesines sąjungas bei derėtis kolektyviai, taip pat už juos būtų mokami tam tikri darbo mokesčiai. Tuo tarpu platformų savininkams nebūtų taikomi reikalavimai, susiję su darbuotojų viršvalandžiais bei minimaliu darbo užmokesčiu.

Naujasis verslo modelis neišvengiamai pakeis tradicinius darbo santykius bei reikalavimus darbuotojams, tačiau greičiausiai ne visiems darbo paieška elektroninėse platformose pasirodys viliojanti galimybė.

Darbuotojams, įpratusiems prie stabilumo, garantijų ir darbo vienoje įmonėje dešimtmečiais, gali būti ypač sunku priimti šią naujovę. Bet kaip teigė Čarlzas Darvinas, išlieka ne stipriausi ir net ne protingiausi, o tie, kurie geriausiai prisitaiko prie pokyčių.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Marius Gelžinis. Kaip „Brexit“ gali padalinti Europos dangų (2)

2019 m. kovo 29 d. Nereikia būti aiškiaregiu, kad jau dabar pasakytum, jog ši diena bus istorinė....

Tadas Gudaitis. Kokio svarbaus dalyko gyventojai nežino apie savo pensijų fondus? (16)

Nors bendrovę , kurioje kaupia lėšas senatvei, galėtų įvardyti apie 69 proc. II pensijų...

Kristina Ivanovė. Nuo 2019 m. balandžio – nauja tvarka: kada tiekėjai galės būti įrašyti į Nepatikimų tiekėjų sąrašą (1)

2018 m. lapkričio 2 d. Lietuvos Respublikos Seime registruotame Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ)...

Jūratė Cvilikienė. Kaip nepermokėti už šventes? (2)

Dažnas gyventojas prieš žiemos šventes duoda sau pažadą neišlaidauti ir laikytis biudžeto,...

Vaidas Žagūnis. Koks finansinis įgūdis jaunajai kartai padėtų svajones paversti tikrove? (4)

Nors jaunosios kartos lūkesčiai ir ambicijos įkvepia, kyla klausimas, kiek jos pagrįstos? Ir ar...

Top naujienos

Rajono mokykloje dirbanti mokytoja atvira: ne vienas mokinys savo vietą mato užsienio braškių lysvėje (14)

1000 – tokių skaičių mokinių dar pamena mokykloje mačiusi Lazdijų Motiejaus Gustaičio...

Ultimatumas Lietuvai: nesusipratimų virtinė ir keistos pasekmės sugriovė seną mitą (249)

Šimtmečius gyveno kaip vyras su žmona. Buvo visko – ir barnių, ir susitaikymų. Tačiau staiga...

Snygis baigėsi, vairuotojų problemos ne – automobiliu geriau niekur nevažiuoti (118)

Vilniaus vairuotojams prieššventinė savaitė, panašu, taps rimtu išbandymu nervams. Antradienį...

Karolinos Liukaitytės vyras susidūrė su rimtais nemalonumais: verslininkas nuteistas dėl milijoninės aferos (8)

Antradienį Generalinė prokuratūra paviešino informaciją apie laisvės atėmimo bausmę, kuri...

Seimo narys Robertas Šarknickas – Santaros klinikose (49)

Seimo narys Robertas Šarknickas pirmadienio vakarą atsidūrė Vilniaus universitetinės...

Iš visos Lietuvos atvažiuoja apžiūrėti vilkaviškiečių šeimos papuošto namo: antro tokio tikrai nėra (69)

Galima pamanyti, kad šiuose namuose įsikūręs pats Kalėdų senelis. DELFI redakciją pasiekė...

Tautvydas Marčiulaitis. Populiarieji mitai apie krizę (21)

Krizės komisijai pradedant teikti pusiau oficialias išvadas apie krizę ir būtinąjį privataus...

Gražiausios eglutės rinkimai: parodykite visiems savo namų ir miesto puošmeną fotografuok, siųsk ir balsuok (5)

Nors daugelis aptarinėja tik šalies miestų Kalėdų egles, kiekvienas Lietuvos gyventojas taip...

Smulkieji išnaudos švenčių progą: didieji tinklai daug užsidirbo, gali nebedirbti (12)

Didiesiems prekybos centrams paskelbus apie nedarbą per Kalėdas, mažieji, netinkliniai prekybos...